Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija.
Ketvirtadienį Geteborgo knygų mugė ir Lietuvos kultūros institutas pasirašys sutartį, įtvirtinančią 2028 m. Lietuvos šalies-viešnios projektą. Lietuva jau antrą kartą užims centrinę svarbiausios Šiaurės šalių knygų mugės poziciją po itin sėkmingo prisistatymo 2005-aisiais.
Pasak šalies-viešnios projektą koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto (LKI) direktorės Julijos Reklaitės, pasiruošimo laikotarpis iki 2028-ųjų yra skirtas intensyviam darbui su vertėjais, ryšių su švedų leidėjais mezgimui ir puoselėjimui.
„Šiųmetinėje mugėje labiausiai koncentruojamės į bendradarbystę. Savo vaidmenį matome kaip telkiančios, partnerius įgalinančios organizacijos. Iš bendros Instituto, Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos teatro centro veiklos šiemet susideda įvairi ir perspektyvi Lietuvos Geteborge mozaika “, – teigė J. Reklaitė.
Meilė ir drama
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė teigia, kad Geteborgo knygų mugė buvo ir tebėra svarbus įkvėpimo šaltinis tarptautinei Vilniaus knygų mugei.
„Šiemet norime ne tik pristatyti savo šalį, bet ir aktyviai įsitraukti į tarptautinį dialogą, dalintis patirtimis, atrasti naujų formų ir idėjų. Vieną iš 2025-ųjų Geteborgo mugės temų „Meilė ir drama“ priimame kaip kvietimą apmąstyti meilės reikšmę pasauliniame ir literatūriniame kontekste, kur gerokai ryškiau šviečia pastaroji – dramos, o ne meilės – žvaigždė. Lietuvos stende sieksime parodyti meilę pačiai knygai – paruošėme specialią kategoriją, kurioje atsispindės originaliausi poligrafiniai bei meniniai sprendimai, suteikiantys išskirtinę formą knygų idėjoms išpildyti. Kita svarbi kategorija knygų, kurias pristatysime Švedijoje, atlieps šiandienos politinį klimatą, pasakos apie Lietuvos istorines pastarųjų šimtmečių patirtis. Čia neapsiesime ir be Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės, sujungusios Lietuvą ir Švediją amžiams, istorijos prisiminimo“, – teigė D. Zaidė.
Lietuvos stende taip pat bus pristatyti ryškiausi Lietuvos leidėjų asociacijos narių leidiniai, išleisti pastaraisiais metais ir sulaukiantys dėmesio ne tik Lietuvoje, o ir Vakarų šalyse. Taip pat mugės lankytojai galės apžiūrėti lietuvių autorių vertimų kolekciją.
Pagrindinę mugės temą atliepia ir diskusija „The Dictatorship of Love and Lust“ („Meilės ir geismo diktatūra“), kurioje istorikas, kartu su Valdemaru Klumbiu parašytos knygos „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ autorius Tomas Vaiseta kalbėsis su žurnaliste Minna Höggren apie tai, kokios seksualumo apraiškos ir normos egzistavo sovietmečiu.
Lietuvos balsui atstovaus ir Vilnius – Unesco literatūros miestas: diskusijoje apie literatūros miestų bendradarbiavimą dėl žodžio laisvės dalyvaus projektų vadovė Marija Mažulė.
Šiuolaikinių Lietuvos dramaturgių pristatymas
Šiemet Geteborgo knygų mugėje yra skiriamas didelis dėmesys dramai ir dramaturgijai. Ta proga mugės erdvėje įrengiamas jungtinis Baltijos ir Šiaurės šalių dramaturgijos stendas, o mugės programoje laukia daugybė pokalbių ir diskusijų.
Visa tai – bendro darbo rezultatas, prie kurio dirbo net šešios organizacijos: Lietuvos teatro centras (buvęs Teatro informacijos centras), Estijos teatro agentūra, Latvijos teatro darbininkų sąjunga, Suomijos teatro informacijos centras, Dramatikkens Hus iš Norvegijos, Colombine Teaterforlag iš Švedijos, prisidėjo Danske Dramatikere iš Danijos, Performing Arts Iceland iš Islandijos ir Geteborgo miesto teatras.
Pasak Lietuvos teatro centro atstovės Agnės Biliūnaitės, tai ko gero yra vienas didžiausių dramaturgijai skirtų renginių kada nors vykusių mūsų regione – jo metu įvairiuose renginiuose dalyvaus virš šimto dramaturgų ir keli šimtai teatro profesionalų Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos.
„Kaip juokavome su kolegomis iš kitų šalių, dėliodami programą, šiuolaikinė drama skirta ne tik teatro žmonėms: pjesės būna ir trumpos, aštrios, dažnai juokingos, kartais sukrečiančios, o tai juk tobula literatūra mūsų skubantiems ir nenuspėjamiems laikams. Tiesa, Lietuvoje vis dar gana liūdna situacija su dramaturgijos leidyba ir ypač – su pjesių vertimų leidyba, todėl Lietuvos teatro centras, bendradarbiaudamas su LKI, parengė specialų leidinį „Hold On Your Voice. Contemporary Lithuanian Women Playwrights“ (liet. „Laikykis savo balso. Šiuolaikinės Lietuvos dramaturgės“), kuriame trumpai pristatome 9 šiuolaikines lietuvių dramaturges: Daivą Čepauskaitę, Laurą Sintiją Černiauskaitę, Vaivą Grainytę, Birutę Kapustinskaitę, Teklę Kavtaradzę, Kristiną Mariją Kulinič, Gabrielę Labanauskaitę, Virginiją Rimkaitę ir Liną Laurą Švedaitę. Leidinį sudarė Agnė Pulokaitė, įvadą parengę Rimgailė Renevytė“, – veiklą šių metų Geteborgo knygų mugėje pristatė A. Biliūnaitė.
Lietuvos teatro centras, bendradarbiaudamas su LKI, į Geteborgo knygų mugę atveža ir keletą Lietuvos dramaturgų. Režisierius, aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis pirmąją mugės dieną suvaidins ištrauką iš savo spektaklio „Praeis“, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė kartu su kolegėmis – este Andra Teede ir latve Ance Muižniece – dalyvaus diskusijoje „Freshest of the fresh: Female gaze from the Baltics“ (liet. „Šviežų-šviežiausia: moteriškas žvilgnis iš Baltijos šalių“). Diskusiją moderuos Švedijos teatro kritikė Cecilia Djurberg.
Lietuvos kultūros institutas