Žmonės, kalbantys kalba, kurioje yra daug žodžių skirtingiems spalvų atspalviams apibūdinti, atspalvius suvokia greičiau.
Bitės turi fenomenalų gebėjimą suvokti skirtingus spalvų atspalvius, o jų akys geba matyti ultravioletinę šviesą. Tai padeda joms rasti gėles, gaminančias nektarą. Žmonėms taip pat daro įtaką spalvos ir skirtingi spalvų atspalviai. Pavyzdžiui, mes naudojame skirtingas spalvas, kad sukurtume skirtingas nuotaikas kambariuose.
Spalvos naudojamos ženkluose, kad siųstų signalus smegenų gebėjimui suvokti ir interpretuoti. Jei ženkle yra daug raudonos spalvos, turėtumėte būti ypač atsargūs; tai gali reikšti pavojų, jei nesilaikysite ženklo nurodymų.
Jūroje yra aiškūs spalvų kodai ant vimpelų ir jūrų signalinių vėliavų. Pavyzdžiui, gera idėja laikytis tam tikro atstumo nuo laivų su geltona vėliava ant stiebo; tai yra užkrečiamųjų ligų arba karantino spalvų kodas.
Daugiau žodžių, apibūdinančių mėlyną spalvą
Tyrėjai jau seniai domisi, kaip kalba veikia mūsų pasaulio suvokimą. Įdomus aspektas yra tai, kaip mes suvokiame spalvas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (Norwegian University of Science and Technology, NTNU) ir Oslo universiteto (University of Oslo, UiO) tyrėjai neseniai tyrė, kaip kalba veikia mūsų įvairių spalvų atspalvių suvokimą.
Žmogaus akies spalvų suvokimą lemia jos biologija ir jis pagrįstas šviesos suvokimu. Tačiau spalvų spektras skirtingose kalbose yra suskirstytas ir apibrėžiamas skirtingai.
Pavyzdžiui, rusų kalboje mėlynai spalvai apibūdinti yra du žodžiai: „siniy“ – tamsiai mėlyna, o „goluboy“ – šviesiai mėlyna, o anglų kalboje yra tik vienas žodis: „blue“, „mėlyna“. Ankstesni tyrimai parodė, kad rusakalbiai gali greičiau atskirti šviesiai ir tamsiai mėlyną spalvas nei anglakalbiai.
„Kitas logiškas klausimas – kiek jūsų gimtoji kalba daro įtaką jūsų spalvų kategorizavimui, kurios kitaip suvokiamos objektyviai dėl akies biologijos“, – sako kalbos profesorė Mila Vulchanova iš NTNU.
Dinaminė sąveika
Naujame NTNU ir UiO tyrime mokslininkai toliau tyrinėjo šį reiškinį, analizuodami, kaip dvikalbystė veikia spalvų suvokimą.
Tyrėjai tyrė, kaip žmonės, kalbantys ir lietuviškai, ir norvegiškai, apibrėžė spalvų atspalvius šiomis dviem skirtingomis kalbomis.
Lietuvių kalboje, kaip ir rusų kalboje, mėlynai spalvai apibūdinti yra du visiškai skirtingi žodžiai: „žydra“ (šviesiai mėlyna) ir „mėlyna“ (tamsiai mėlyna), o norvegų kalboje – tik vienas žodis: „blå“.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad dvikalbių dalyvių gebėjimą atskirti spalvų atspalvius įtakojo kalba, kurią jie vartojo atlikdami užduotį. Šie rezultatai nušviečia dinaminę kalbos ir suvokimo sąveiką, t. y. mūsų jutiminės įvesties suvokimą“, – sako Mila Vulchanova.
Praktiškai tai reiškia, kad smegenys greitai reaguoja į aktyvuojamą kalbą ir susieja jutiminį įspūdį su ta kalba. Šis reiškinys tarp dvikalbių vadinamas „kodų perjungimu“. Kai tik kalba aktyvuojama, aktyvi visa kalbos sistema, įskaitant žodžius ir sąvokas.
„Mūsų rezultatai taip pat rodo dinaminį ryšį tarp kalbos ir pažinimo, t. y. smegenų gebėjimo priimti, apdoroti ir išreikšti informaciją. Mūsų ir kitų atlikti tyrimai rodo, kad tai yra dvipusis procesas. Tai reiškia, kad kalba gali aktyvuoti ir daryti įtaką kognityvinėms kategorijoms, ir atvirkščiai, kad kognityviniai mechanizmai ir kategorijos daro įtaką kalbai“, – aiškina Vulchanova.
Daugelį metų Mila Vulchanova atliko kalbos, suvokimo ir smegenų veiklos tyrimus, ypač su dvikalbyste susijusius reiškinius. Keletas tyrimų projektų vykdomi bendradarbiaujant su jos vadovaujamais studentais ir doktorantais.
Šiame tyrime magistrantė Akvilė Sinkevičiūtė yra pagrindinė straipsnio, paskelbto žurnale „Language Learning“, autorė.
Straipsnio bendraautoriai yra Mila Vulchanova ir UiO profesoriai Julien Mayor ir Natalia Kartushina. Visi keturi dalyvavo kuriant tyrimą, renkant ir analizuojant duomenų medžiagą bei rašant mokslinį straipsnį.
„Tyrimas atskleidžia, kad dvikalbių asmenų aktyviai vartojama kalba gali reikšmingai paveikti jų spalvų suvokimą. Išvados rodo, kad jūsų vartojama kalba gali formuoti tai, kaip suvokiate pasaulį, net ir pagrindinį spalvų suvokimą. Mūsų tyrimas parodo sudėtingą ryšį tarp kalbos ir suvokimo, pabrėždamas didelį kalbinio konteksto poveikį pagrindiniams kognityviniams procesams“, – sako Akvilė Sinkevičiūtė.
Akvilė Sinkevičiūtė šiuo metu yra doktorantė Šiaurės rytų Londono universitete.
Metodas: mėlynos spalvos atspalvių apibrėžimas
Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: vienkalbiai lietuviai, vienkalbiai norvegai ir asmenys, kalbantys tiek lietuvių, tiek norvegų kalbois. Visi jie atliko užduotį, kurios metu turėjo atskirti skirtingus mėlynos spalvos atspalvius skalėje nuo 1 iki 20.
Jie atliko užduotį su verbaliniu įsikišimu ir be jo, t. y. su aktyviu kalbos vartojimu, siekiant išreikšti, kurioje spalvų skalės vietoje yra mėlynos spalvos atspalvis, kurį jie turėjo apibrėžti, ir be jo.
Tai vyko lietuviams lietuviškai, norvegams – norvegiškai, o dvikalbiams dalyviams – ir lietuvių, ir norvegų kalbomis.
Dvikalbiai dalyviai norvegų kalbos pradėjo mokytis nuo 5 iki 43 metų amžiaus. Tyrime iš viso dalyvavo 106 žmonės.
Rezultatai ir išvados
Dvikalbiai dalyviai: Lietuvių ir norvegų dvikalbiai parodė aiškų spalvų kategorijos skyrimą atlikdami užduotį lietuvių, bet ne vartodami norvegų kalbą.
Tai reiškia, kad jie greičiau skyrė šviesiai ir tamsiai mėlyną spalvą, kai mąstė lietuviškai, o šis pranašumas išnyko, kai mąstė norvegiškai.
Vienkalbiai dalyviai: vienkalbiai lietuviai taip pat turėjo spalvų kategorijos skyrimo efektą, o vienkalbiai norvegai – ne. Tai reiškia, kad lietuviai, turintys du žodžius mėlynai spalvai apibūdinti, greičiau apibrėžė skirtingus mėlynos spalvos atspalvius nei norvegai, kurie turi tik vieną žodį mėlynai spalvai apibūdinti.
„Tai patvirtina idėją, kad mūsų vartojama kalba gali paveikti tai, kaip suvokiame spalvas, ir kad šis ryšys yra labai dinamiškas ir priklauso nuo smegenų aktyvacijos“, – sako Mila Vulchanova.
Tyrimas rodo, kad mūsų vartojama kalba gali aktyviai paveikti mūsų spalvų suvokimą, taip pat ir tarp dvikalbių žmonių. Kai dalyviai mąstė lietuviškai, jie turėjo pranašumą atskirdami skirtingus mėlynos spalvos atspalvius, kurio nebuvo, kai jie mąstė norvegiškai.
„Tai rodo, kad kalba ne tik formuoja tai, kaip mes komunikuojame apie spalvą, bet ir veikia spalvų kategorijas, kurios vaikystėje įsitvirtina smegenyse, ir kad tai gali tiesiogiai paveikti tai, kaip suvokiame spalvų atspalvius“, – sako Mila Vulchanova.
Akvile Sinkeviciute, Julien Mayor, Mila Dimitrova Vulchanova, Natalia Kartushina. Active Language Modulates Color Perception in Bilinguals. Language Learning, 2024; 74 (S1): 40 DOI: 10.1111/lang.12645