Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kultūros paveldas vietos bendruomenėms gali būti ne tik saugotinas objektas, bet ir praktinis jų stiprinimo išteklius. 
Su Lietuvos bendruomenėmis atlikti interviu atskleidė, kad paveldas padeda kurti vietos tapatybę, telkti gyventojus, stiprinti pasididžiavimą savo kraštu ir prisidėti prie bendruomenių tvarumo. Kartu tyrimas išryškino, kad sėkmingiems paveldo projektams būtinas bendruomenių, savivaldybių ir paveldosaugos specialistų bendradarbiavimas.
Lietuvoje šiandien veikia daugiau kaip 2000 miestų, miestelių ir kaimų bendruomenių. Daugelis jų pradėjo kurtis 2001–2004 m. ir tapo svarbia pilietinės visuomenės dalimi: rūpinosi vietos infrastruktūra, kūrė poilsio ir žaidimų erdves, inicijavo socialinius, kultūrinius bei paveldo atgaivinimo projektus.
VU Istorijos fakulteto docento Salvijaus Kulevičiaus ir kitų tyrėjų vykdytas projektas buvo skirtas suprasti, kaip vietos bendruomenės sąveikauja su paveldu, kokius iššūkius patiria ir kokias galimybes paveldas joms atveria. Tyrimo metu atlikti 50 interviu leido išskirti vieną svarbiausių išvadų: paveldas bendruomenėms tampa reikšmingas tada, kai jis suvokiamas ne tik kaip saugotina vertybė, bet ir kaip vietos gyvybingumą, matomumą bei bendrystę stiprinantis išteklius.
Paveldas padeda kurti vietos veidą
Tyrimas parodė, kad kultūros paveldas gali tapti išskirtiniu vietos ženklu. Jis padeda atpažinti vietovę, kuria jos savitumą ir leidžia bendruomenei aiškiau papasakoti savo istoriją. Tai ypač svarbu mažesniems miesteliams ir kaimams, susiduriantiems su demografiniais iššūkiais.
Bendruomenių kuriama patogi ir patraukli aplinka nebėra pakankama, jei mažėja gyventojų ir silpnėja vietos paslaugos. Tyrimo duomenys rodo, kad paveldas gali padėti vietovei išsiskirti, pritraukti dėmesį, lankytojų, naujas veiklas ar paslaugas. Tokiais paveldo aktualizavimo pavyzdžiais galima laikyti Merkinę, Švenčionėlius ar Pumpėnus.
Konkrečios bendruomenių patirtys rodo, kad paveldo įveiklinimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“, gavusi beveik milijono eurų finansavimą, sutvarkė XVII ar XVIII a. menantį klebonijos pastatą. VšĮ „Būk geresnis“ ir Pumpėnų bendruomenė surengė aukojimo akciją ir surinko 20 tūkst. eurų Pumpėnų vėjo malūno tvarkybai. Adomynės kaimo bendruomenės moterys atgaivino pagrabinių bandelių kepimo tradiciją ir lankytojus priima Adomynės dvaro rūmuose.
Svarbiausias iššūkis – bendruomenių pajėgumai
Nors paveldas gali stiprinti bendruomenes, tyrimas atskleidė ir jas ribojančius veiksnius. Mažesnėms bendruomenėms dažnai trūksta specifinių kompetencijų, administracinių gebėjimų ir žmonių, galinčių imtis sudėtingų paveldo projektų. Paveldo objektų tvarkymas reikalauja ne tik iniciatyvos, bet ir žinių, ilgalaikio planavimo, finansavimo bei institucinio palaikymo.
Dėl šios priežasties viena svarbiausių sėkmingų bendruomenių paveldo projektų sąlygų yra bendradarbiavimas su savivaldybėmis. Savivaldybių administracijos, turinčios specialistų ir organizacinių išteklių, gali padėti bendruomenėms įveikti dalį praktinių kliūčių ir paversti idėjas įgyvendinamais projektais.
Paveldosauga neturėtu kelti baimės
Tyrimas taip pat parodė, kad viena didžiausių kliūčių bendruomenių veikloms su paveldu yra paveldosaugos sistemos baimė. Bendruomenėse tebėra paplitusių įsitikinimų apie draudimus, baudas ir galimas problemas, todėl dalis jų vengia imtis paveldo iniciatyvų arba dėl neigiamos patirties nenori turėti su jomis daugiau reikalų.
VU Istorijos fakulteto vykdytame projekte pabrėžiama, kad tokią situaciją gali keisti didesnis tarpusavio pasitikėjimas. Bendruomenėms svarbu atsisakyti ne visada pagrįstų išankstinių nuostatų, o paveldosaugos institucijoms – stiprinti konsultacinį vaidmenį. Tyrimo išvada aiški: kai bendruomenės geriau supranta paveldo naudą sau pačioms, natūraliai stiprėja ir paveldosauginis sąmoningumas.
Tyrimas atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Lietuvos visuomenės stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybės“ (prioritetinių mokslinių tyrimų programa „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“, projekto finansavimo 2023-07-04 sutartis Nr. S-VIS-23-13).