Straipsnis pratęsia autoriaus publikacijoje „Nuo Malthuso spąstų iki prisotinimo spąstų: ko nepaaiškina tradicinės augimo teorijos?“ pradėtą diskusiją apie ekonominio augimo ribas.
Kas sukėlė Galoro proveržį?
Kodėl žmonija tūkstančius metų gyveno beveik taip pat, o vėliau vos per kelis šimtmečius sukūrė šiuolaikinę civilizaciją?
Šis klausimas jau daugiau kaip du šimtmečius neduoda ramybės ekonomistams, istorikams ir technologijų tyrėjams.
Šią būseną Thomasas Robertas Malthusas aiškino kaip natūralią pusiausvyrą tarp gyventojų skaičiaus ir išteklių.
Odedas Galoras savo Unified Growth Theory parodė, kaip technologinė pažanga, švietimas ir demografinis perėjimas leido ištrūkti iš Malthuso spąstų ir pereiti į ilgalaikio augimo epochą.
Tačiau lieka vienas klausimas. Jeigu technologinė pažanga buvo pagrindinis proveržio variklis, kodėl ji tūkstančius metų nesukėlė panašių rezultatų? Kodėl Egiptas, Roma, Kinija ar Arabų pasaulis, nepaisant daugybės išradimų, nesukūrė modernaus ekonominio augimo?
Šiame straipsnyje keliama hipotezė, kad technologinė revoliucija buvo ne vien technologinis reiškinys. Ji galėjo būti technologinio, demografinio ir socialinio rezonanso pasekmė.
Technologijos augo, bet proveržio nebuvo
Senovės civilizacijos sukūrė įspūdingus technologinius pasiekimus. Egiptas išvystė drėkinimo sistemas ir administracinį aparatą. Roma statė kelius, tiltus ir akvedukus. Kinija pasauliui davė popierių, kompasą, paraką ir spaudą. Arabų pasaulis išsaugojo bei plėtojo matematikos ir medicinos žinias.
Tačiau nė viena iš šių civilizacijų nesukūrė ilgalaikio eksponentinio augimo. Kodėl?
Jeigu technologinė pažanga yra pagrindinis augimo variklis, kodėl tūkstančius metų ji nesukėlė pramonės revoliucijos? Kodėl daugybė išradimų liko pavieniais pasiekimais, o ne tapo civilizacinio lūžio pradžia?
Galbūt svarbus buvo ne vien išradimų skaičius, o jų tarpusavio sąveika?
Technologinis tankis ir rezonansas
Technologijos neegzistuoja izoliuotai. Kiekviena naujovė remiasi ankstesnėmis žiniomis ir kartu sudaro sąlygas naujoms inovacijoms.
Todėl technologinė pažanga priklauso ne tik nuo sukauptų žinių kiekio, bet ir nuo jų tarpusavio sąveikos intensyvumo.
Šį reiškinį galima vadinti technologiniu tankiu.
Didėjant technologiniam tankiui stiprėja ryšiai tarp technologijų, institucijų, mokslinių centrų ir žmonių. Atskiros inovacijos pradeda stiprinti viena kitą. Atsiranda sinergija, o vėliau – rezonansas.
Fizikoje rezonansas atsiranda tada, kai sistemos elementai pradeda veikti suderintai. Panašiai gali būti ir technologijų pasaulyje. Kai pakankamai daug inovacijų pradeda veikti kaip vientisas tinklas, technologinė pažanga tampa savęs stiprinančiu procesu.
Tuomet proveržį lemia ne viena geniali idėja, o kritinį tankį pasiekusi sistema. Kai technologijų, žinių ir jų tarpusavio ryšių tankis pasiekia kritinį lygį, galima kalbėti apie technologinį prisotinimą – būseną, kurioje inovacijos pradeda dauginti viena kitą.
1 pav. Kai mokslo, technologijų, medicinos, švietimo ir institucijų bangos pradeda stiprinti viena kitą, atsiranda technologinis rezonansas.
Technologinė revoliucija galėjo būti ne pavienių išradimų, o daugelio tarpusavyje sąveikaujančių procesų rezonanso pasekmė. Didėjant mokslo, technologijų, medicinos, švietimo, prekybos ir institucijų sąveikai formuojasi technologinis tankis, kuris tam tikru momentu gali pereiti į sinergijos ir rezonanso būseną bei sukelti ekonominį proveržį.
Garo mašina: priežastis ar simptomas?
Pramonės revoliucija dažniausiai siejama su garo mašina. Tačiau pati garo energijos idėja buvo žinoma dar antikoje.
Kodėl tuomet revoliucija neprasidėjo anksčiau?
XVIII amžiaus Britanijoje garo mašina pateko į visiškai kitokią aplinką. Jau egzistavo išvystyta metalurgija, bankų sistema, kolonijinė prekyba, mokslinės draugijos ir augantys miestai.
Todėl galima kelti hipotezę, kad garo mašina ne sukūrė technologinę revoliuciją, o tapo ženklu, kad technologinė sistema jau buvo pasiekusi kritinę būseną.
Kaip laviną sukelia ne viena snaigė, o ilgai kaupta įtampa, taip ir pramonės revoliucija galėjo būti ne pavienio išradimo, o technologinio rezonanso pasekmė.
Demografinis perėjimas ir medicinos revoliucija
Vienas svarbiausių Galoro teorijos elementų yra demografinis perėjimas. Visuomenės pamažu perėjo nuo didelio vaikų skaičiaus prie didesnių investicijų į jų išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Tačiau šis procesas buvo susijęs ne tik su švietimu.
Didžiulę reikšmę turėjo medicinos pažanga. Vakcinacija, sanitarija, epidemiologijos raida ir vėlesni medicinos atradimai smarkiai sumažino kūdikių bei vaikų mirtingumą. Investicijos į žmogų tapo gerokai patikimesnės negu ankstesniais amžiais.
Technologinis tankis skatino medicinos pažangą, medicinos pažanga mažino mirtingumą, o mažesnis mirtingumas skatino žmogiškojo kapitalo kaupimą.
Technologinė ir demografinė sistemos pradėjo veikti kaip viena kitą stiprinančios struktūros.
Galoras ir FPT: papildymas, o ne konkurencija
Galoro teorija paaiškina, kaip žmonija ištrūko iš Malthuso spąstų.
Tačiau ji mažiau kalba apie tai, kodėl technologinė pažanga tam tikru istoriniu momentu tapo savaime spartėjančiu procesu.
Finansinio prisotinimo teorijos požiūriu galima pasiūlyti papildomą šio proceso interpretaciją.
Technologinis prisotinimas didina technologinį tankį. Technologinis tankis kuria sinergiją. Sinergija pereina į rezonansą. Rezonansas sukelia technologinį proveržį, kuris vėliau pasireiškia Galoro aprašytu demografiniu perėjimu ir ekonomikos augimu.
Šiuo požiūriu FPT ne paneigia Galorą, o mėgina paaiškinti jo aprašyto proveržio kilmę.
Kinijos fenomenas
Kinijos ekonominis pakilimas yra vienas įdomiausių šiuolaikinės ekonomikos reiškinių.
Ji neišrado garo mašinos ir nepradėjo pramonės revoliucijos. Tačiau per kelis dešimtmečius pasiekė vieną sparčiausių ekonominio augimo tempų istorijoje.
Kodėl?
Viena vertus, Kinija prisijungė prie jau egzistuojančio pasaulinio technologinio tinklo. Kita vertus, jos proveržį skatino ir Vakarų ekonomikų transformacija.
XX amžiaus pabaigoje daugelyje išsivysčiusių šalių stiprėjo rinkų prisotinimas, mažėjo tradicinės gamybos pelningumas, augo finansializacija. Dalis gamybos ir technologijų buvo perkelta į naujas, mažiau prisotintas ekonomines erdves.
Kinija sugebėjo šia galimybe pasinaudoti. Ji ne tik perėmė technologijas, bet ir sukūrė itin aukštą technologinį, socialinį bei demografinį tankį, leidusį pasaulinėms inovacijoms plisti nepaprastai greitai.
Kinijos atvejis rodo, kad ekonominį proveržį lemia ne vien technologijų prieinamumas, bet ir gebėjimas įsijungti į platesnius technologinius bei institucinius tinklus. Ši įžvalga aktuali ir Ukrainai, kurios ilgalaikė raida priklausys ne tik nuo investicijų masto, bet ir nuo integracijos į Europos mokslinę, technologinę ir ekonominę erdvę.
Ar dirbtinis intelektas kuria naują rezonanso bangą?
Dirbtinis intelektas dažnai pristatomas kaip dar viena svarbi technologija. Tačiau gali būti, kad jis yra ženklas, jog technologinė sistema pasiekė naują kritinį lygį.
DI tapo įmanomas tik todėl, kad buvo sukaupta milžiniška technologinė bazė: puslaidininkiai, internetas, debesų kompiuterija, didieji duomenys ir telekomunikacijų infrastruktūra.
Šiuo požiūriu dirbtinis intelektas primena garo mašiną XVIII amžiuje. Jis gali būti ne naujos eros priežastis, o ženklas, kad technologinis tankis pasiekė naują kritinę būseną.
Tačiau svarbiausia problema nėra pats rezonansas. Kaip branduolinėje energetikoje svarbu ne išvengti grandininės reakcijos, o ją valdyti, taip ir ekonomikoje svarbu ne stabdyti technologinę pažangą, o išmokti valdyti jos kuriamą energiją. Kaip ir ankstesnės technologinės revoliucijos, dirbtinis intelektas gali tapti tiek naujo augimo šaltiniu, tiek naujų ekonominių disbalansų ir burbulų formavimosi veiksniu.
Išvados
Malthusas paaiškino skurdo spąstus. Galoras paaiškino išėjimą iš jų. Tačiau lieka klausimas, kodėl technologinė pažanga tam tikru istoriniu momentu tapo tokia intensyvi, kad sukėlė civilizacinį lūžį.
Straipsnyje keliama hipotezė, kad technologinė revoliucija buvo ne pavienių išradimų grandinė, o technologinio, demografinio ir socialinio rezonanso procesas. Technologijų, institucijų, medicinos, švietimo ir žmogiškojo kapitalo sąveika galėjo sukurti kritinę būseną, kurioje pažanga tapo savęs stiprinančiu procesu.
Žmonija jau išmoko kopti technologinės pažangos kalnu. Belieka atsakyti į klausimą – ar ji išmoks saugiai judėti jo viršūnėje?
Stasys Albinas Girdzijauskas Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius.
Pastaba dėl dirbtinio intelekto naudojimo. Rengiant straipsnį naudotasi dirbtinio intelekto pagalba kaip priemone idėjoms struktūruoti ir argumentams gryninti. Už turinį ir išvadas atsako autorius.
Literatūra
- Galor O. Unified Growth Theory. Princeton University Press, 2011.
- Galor O. The Journey of Humanity. Dutton, 2022.
- Girdzijauskas S. Ekonominės krizės. Finansinio prisotinimo teorijos įžvalgos. Vilniaus universiteto leidykla, 2024.
- Girdzijauskas S. A., Štreimikienė D., Griesienė I., Mikalauskienė A., Kyriakopoulos G. L. New Approach to Inflation Phenomena to Ensure Sustainable Economic Growth. Sustainability, 2022, 14(1), 518.
- Girdzijauskas S. Nuo Malthuso spąstų iki prisotinimo spąstų: ko nepaaiškina tradicinės augimo teorijos? Mokslo Lietuva, 2026-05-31.
- Mokyr J. A Culture of Growth. Princeton University Press, 2016.
- Perez C. Technological Revolutions and Financial Capital: The Dynamics of Bubbles and Golden Ages. Edward Elgar Publishing, 2002.
Nuo Malthuso spąstų iki prisotinimo spąstų: ko nepaaiškina tradicinės augimo teorijos?