Mgr. Žilvinas Radavičius
Projekto iniciatorius
Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Juos nutarta paminėti ir Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje. Todėl buvo sukurtas su tuo susijęs Lietuvos istorijos pažinimo ir pilietiškumo skatinimo projektas „Laisvės kaina“, kuris vyko lapkričio mėnesį. Projektą sudarė keturi etapai: ekskursijos į „Karo technikos ir transporto muziejų“, „Tuskulėnų dvarą“, Lietuvos kariuomenės dieną suorganizuota atvira Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pamoka „Laisvės kaina“, skirta Lietuvos partizanams paminėti. Ne mažiau buvo svarbi išvyka į „Genocido aukų muziejų“, kurio metu buvo aplankytas KGB vidaus kalėjimas, šio muziejaus ekspozicija apie KGB veiklą, Lietuvos partizanų kovas ir laisvės kovotojų bei taikių gyventojų tremtis.
„Karo technikos ir transporto muziejuje“ vaikai įsivaizdavo Lietuvos laisvės kovas ir geriau suprasto mūsų šalies istoriją. Apie penkis hektarus apimančio muziejaus teritorija jau du šimtmečius naudojama karo bei su juo susijusiems tikslams. Lenkų valdymo laikotarpiu čia veikė Antrasis Ulonų pulkas, Antrojo pasaulinio karo metais – nacistinės Vokietijos kariuomenės tankų taisykla. Sovietiniais laikais – sovietų kariuomenės inžinierinis dalinys. Nuo 2008 m. įkurtas „Karo technikos ir transporto muziejus“. Jo teritorijoje yra „Maltos ordino“ koplyčia, daugybė kitų pastatų ir daugiau nei šimtas eksponatų – pradedant velionio prezidento Algirdo Brazausko šarvuotu automobiliu, baigiant jūrinėmis minomis, patrankomis ir tankais. Kai kuriuos eksponatus galima paliesti. Todėl moksleiviai juos panaudojo žaisdami karą. Pasak vienuoliktokės Gerdos Savanevičiūtės, dvyliktoko Aleksandro Alfimovo bei kitų, juos ypač sudomino jūriniuose laivuose naudota patranka bei tankai. Išvyka į „Tuskulėnų dvarą“, kuriame 1944–1949 m. šeimininkavo sovietinės Lietuvos NKVD-MVD, bei buvusią KGB būstinę, iliustravo pokario baisumus. Šio dvaro teritorijoje buvo užkasami KGB vidaus kalėjime sušaudyti, pagal tuometinius sovietų įstatymus mirties bausme nuteisti žmonės – nuo gimnazistų iki Lietuvos partizanų vadovybės ir dvasininkijos – vysk. Vincento Borisevičiaus ir kt. „Tuskulėnų dvaras“, kaip ir KGB būstinė bei jai priklausęs KGB vidaus kalėjimas yra „Genocido aukų muziejaus“ dalis. Jame veikia kolumbariumas, kuriame palaidoti daugumos nužudytųjų palaikai, apie sovietų žiaurumus liudijančios ekspozicijų salės. Moksleiviams buvo parodytas 2009 m. sukurtas rež. Juozo Matonio ir Vytauto Damaševevičiaus dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“.
Buvusio KGB vidaus kalėjimo kameroje, kurioje buvo kalinami Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Jonas Žemaitis-Vytautas, uždegėme žvakutes, padėjome rožių. Drauge su kun. Alionidu Budriumi ir Seserimi Nijole Sadūnaite pasimeldėme už žuvusiuosius. Sovietų genocido aukos buvo paminėtos ir prie paminklo tremtinams, Aukų g. skvere, greta buvusios KGB būstinės. Drauge su renginio dalyviais prie šio paminklo pagerbėme žuvusiuosius tylos minute, uždegėme žvakutes, padėjome gėlių.
Šį projektą ypač noriai padėjo vykdyti Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, prisimenanti savo tėvus-partizanus, jiems talkinusius žmones-ryšininkus bei ją pačią globojusius žmones su padėjėja Aiste Stremaityte, kurios dalyvavo tiek atviroje pamokoje „Laisvės kaina“, tiek jos tęsinyje – buvusioje KGB būstinėje (Genocido aukų muziejaus patalpose), pasak Seimo narės –
„Pragaro rūmauose“. Taip pat dalyvavo Seimo narys Artūras Melianas, kuris pirmą kartą susidūrė su sovietų spec. tarnybomis dėl Aleksandro Solžinicino knygos skaitymo; kunigas Alionidas Budrius, kurio seneliai buvo priversi slapstytis nuo juos ketinusių ištremti sovietų; už „Katalikų bažnyčios kronikas“ KGB kalinta Sesė Nijolė Sadūnaitė, kuri nejaučia jokios neapykantos ar keršto jausmo savo skriaudėjams, Lietuvos partizanus vadina „Šventaisiais kankiniais“, nes jie, anot disidentės, net dešimt metų besislapstydami žeminėse priešinosi nepalyginamai stipresnei už juos SSRS; Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Jonas Ragauskas, kurio tėvelis sovietų buvo ištremtas į sovietų koncentracijos stovyklą Sibire; Valdovų rūmų paramos fondo direktorius Edmundas Kulikauskas; muzikologė Jūratė Landsbergytė ir kiti aukšti svečiai. Jie moksleiviams pasakojo apie Lietuvos partizaninį ir disidentinį pasipriešinimą okupacijai, gyventojų žudynes, sovietų represinių struktūrų KGB, NKVD ir kt. veiklą, sovietų dirbtinai sukeltą badą Ukrainoje, kurio metu žuvo apie 30 mln. gyventojų.
Tiek visą šį projektą, tiek atvirą Lietuvos istorijos ir pilietiškumo skatinimo pamoką moksleiviai įvertino teigiamai: į jiems užduotą klausimą „Kokia yra Lietuvos laisvės kaina?“ buvo sulaukta įdomių atsakymų. Pasak dvyliktoko Deniso Vištorskio, „Lietuvos laisvė buvo atkurta per netektis. Žmonės norėjo gyventi laisvoje šalyje ir jie darė viską, kad jų šalis būtų laisva, be okupantų. Laisvė jiems buvo pirmoje vietoje. Jie kovojo vasarą ir žiemą, dienomis ir naktimis už save bei savo vaikus, giminaičius, už savo šalį, už laisvę, už meilę Tėvynei. Ir jų noras išsipildė, nes Lietuva atgavo laisvę, už kurią jie taip kovojo, paaukojo gyvybes ir asmeninę laisvę. Jų dėka mes dabar gyvename laisvoje Lietuvoje…“Anot tos pačios klasės mokinės Elmiros Volkovos, „Partizanai paaukojo visą savo sielą, visą savo širdį, visas savo jėgas, kad išlaisvitų Lietuvą. Tad laisvės kaina – didžiulė. Pamoka labai patiko, buvo įdomu klausyti bei žiūrėti šiais metais rež. Justino Lingio sukurtą filmą „Partizanų vaikai“. Pamoka paliko daug įspūdžių“. Panašūs buvo ir kiti moksleivių atsakymai. „Lietuvos laisvės kaina? Lietuvos laisvės kaina – tai daugybės žmonių žūtys už laisvę ir nepriklausomybę… Daug žmonių gyveno miške ir kariavo už Lietuvą“, – teigė nežinomu norėjęs išlikti mokinys.
Džiaugėmės, kad tarp projekto svečių buvo sovietų teroro liudininkų. Jų liudijimai išplėtė moksleivių Lietuvos istorijos ir pilietiškumo žinias.