Donelaičio „Metai“ skaitomi ir baltarusiškai

Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukakčiai

Vytautas Žeimantas
Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Kai pradėjau išsamiau domėtis lietuvių ir baltarusių literatūriniais ryšiais, iš karto atkreipiau dėmesį į mūsų klasiko poeto Kristijono Donelaičio eilių vertimus į baltarusių kalbą. Čia ypač pasižymėjo baltarusių poetas Aleksejus Zarickis.
Aleksejus Zarickis (1911–1987) gimė Chotimsko miestelyje Mogiliovo srityje. Nuo jaunystės pradėjo domėtis poezija ir kitomis kalbomis. Pirmieji jo eilėraščiai baltarusių kalba spaudoje pasirodė 1927 m., pirmoji knyga – 1932 m. 1936 m. jis baigė Maskvos užsienio kalbų institutą. Po karo A. Zarickis išleido net penkiolika poezijos rinkinių, prisiminimus. Nežiūrint tokio aktyvaus kūrybinio polėkio, jis daug vertė ir iš kitų kalbų: lenkų, ukrainiečių, rusų, serbų, vokiečių ir mūsų dideliam džiaugsmui – iš lietuvių kalbos.

„Lietuvių literatūroje mane labiausiai sudomino Kristijonas Donelaitis, ypač jo poema „Metai“. Lietuvių valstiečių gyvenimas, jų buitis man pasirodė labai artima, panaši į mūsų baltarusišką kaimą“, – rašė A. Zarickis.
Jo į baltarusių kalbą išversta K. Donelaičio knyga „Keturi metų laikai“ pasirodė Minske 1961 metais. Beje, tik po šešiolikos metų (1977) buvo paskelbtas garsus UNESCO sudarytas „Geriausių Europos literatūrinių kūrinių sąrašas“, kuriame buvo ir K. Donelaičio „Metai“.

K. Donelaičio kūryba domėjosi ir domisi įvairių kraštų vertėjai. Vokiečių poetas J. V. Gėtė sulygino jo poemą su antikos literatūros šedevrais. A. Mickevičius aukštai įvertino „Metų“ vaizdingumą. Poema labai domėjosi lenkų poetas ir istorikas J. Kraševskis, slavistas ir sanskritologas V. Majevskis, čekų poetas ir filologas F. Čelakovskis.
Į vokiečių kalbą „Metus“ vertė L. G. Rėza (1818), į rusų – D. Brodskis (1946, pakartotiniai leidimai – 1951, 1955, 1960, 1964), į čekų – G. Echova (1960), į latvių – P. Kalva (1963), į anglų – N. Pastenis (1967), į gruzinų – G. Abašidzė ir R. Margiani (1967), į vengrų – D. Tandoris (1970). Visų čia neišvardysi. Be to, „Metai“ yra  išversti į švedų, lenkų, ukrainiečių, armėnų ir esperanto kalbas.

„Metų“ fragmentai jau XIX a. buvo įtraukiami į mokyklines chrestomatijas ne tik lietuvių, bet ir latvių, lenkų kalbomis. Daug vertėjų K. Donelaičio poemą vertė ne ištisai, o atskiromis dalimis. A. Zarickis ėmėsi šio darbo rimtai, – išvertė visą poemą.
„Baltarusių kalba Donelaičio „Metai“ iš karto pasirodo nesutrumpintu vertimu. Jį parengė žinomas vertėjas ir poetas A. Zarickis, prieš tai vertęs į baltarusių kalbą Gėtės ir Heinės poeziją. Baltarusiškas „Metų“ vertimas susilaukė teigiamo įvertinimo baltarusių literatūrinėje spaudoje“, – 1963 m. rašė akademikas Kostas Korsakas.

A. Zarickio „Metų“ vertimas susilaukė ir naujų laidų. K. Donelaičio kūryba buvo įdėta į A. Zarickio rinktinių vertimų knygą „Į pasaulį su daina“, kuri pasirodė Minske 1978 m. Trečią kartą „Metai“ baltarusių kalba buvo išleisti Minske 1983 m. Džiugu, kad mūsų artimiausi kaimynai nepamiršta garsaus lietuvių dainiaus, domisi jo kūryba.

„Mokslo Lietuvos“ skaitytojams siūlau perskaityti ištrauką iš K.Donelaičio „Metų“ baltarusiškai. Carinės Rusijos okupacijos laikais oficiali valdininkija teigdavo, kad baltarusių tautos nėra, kad tai tie patys rusai tik kalbantys tarmiškai. Paskaičius šį A. Zarickio vertimą, galima padaryti išvadą, kiek šiame teiginyje yra teisybės. Baltarusių kalba – tai savarankiška slavų kalba, be abejo, turinti bendrumų ne tik su kaimynystėje gyvenančiais slavais – lenkais, rusais, ukrainiečiais, slovakais, – bet ir su baltais – lietuviais ir latviais.