Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė
Kas ketveri metai po pasauly išsibarsčiusių ukrainiečių atstovai renkasi į forumą (tik 4-tasis forumas vyko prieš 5 metus). 2011 m. rugpjūčio 19–21 dienomis Kijeve vyko penktasis pasaulio ukrainistų forumas, skirtas Ukrainos Nepriklausomybės 20-osioms metinėms. Į forumą buvo pakviesti ukrainiečių diasporų delegatai iš viso pasaulio valstybių (atstovautos 38 valstybių ukrainiečių bendruomenės) ir daugiau nei 20 garbės svečių iš įvairių pasaulio šalių. Tai ne ukrainiečių kilmės asmenys, tačiau savo veikla nusipelnę Ukrainai. Garbės svečio teisėmis pabuvoti forume nusišypsojo laimė ir šio straipsnio autorei. Lietuvos ukrainiečiams atstovavo Vilniaus ukrainiečių draugijos valdybos narė Lidija Cholčeva, Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos pirmininkė Tatjana Morgun ir Baltiečių ukrainiečių asociacijos Klaipėdoje vadovas Leonidas Trigubas. Forume dalyvavo 279 delegatai (buvo kviesti 300) iš daugiau nei 7 milijonus pasaulyje sudarančios ukrainiečių diasporos.
Forume nagrinėti klausimai, į viešumą kelti skauduliai yra artimi ir mūsų valstybei. Tad bent glaustai pristatysime trijų įtemptų dienų forumo darbą.
Iškilmingas forumo atidarymas vyko Ukrainos nacionaliniame T. Ševčenkos operos ir baleto teatre. Dera pastebėti, kad šiame pasauliniame ukrainistų forume vyravo maldos dvasia.
Dvasininkų mintys pasauliniame ukrainistų forume
Ukrainos Kijevo patriarchato stačiatikių cerkvės patriarchas Filaretas forumo darbą pradėjo malda ir pasakė keletą žodžių apie valstybės stiprinimą, kalbos išsaugojimą, apie svetimos cerkvės pastangas įtvirtinti svetimybes. „Ateis laikas, – sakė patriarchas Filaretas, – kai Ukrainoje stačiatikiai bus vieningi – tada bus vieninga ir valstybė. Kad būtų stipri valstybė – ji turi būti teisinga. O kur teisybė, ten ir Dievas. Pergalės negali būti be teisybės ir be Dievo. Kiekvienas žmogus, nuo užimančio mažiausias pareigas iki ministro, turi skleisti tiesą ir gyventi tiesoje, tada jis bus su Dievu ir tada mes visi laimėsime. Teisybė atsiskleidžia teisme – teismai turi bausti kaltuosius ir išteisinti nekaltus… Tačiau mūsų valstybės teismai nėra teisingi. Pasaulinis forumas paliudys, kiek ukrainiečiai nuveikė pasaulyje. Tik bendrai, vieninga kryptimi dirbdami Ukrainoje ir diasporoje mes nugalėsime – Ukraina taps vieninga valstybė, turinti vieną valstybinę ukrainiečių kalbą, bus teisybė, viena stačiatikių cerkvė.“
Išklausius 11 pranešimų, iškilmingą forumo atidarymą užbaigė Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios vadovo Sviatoslavo Ševčuko padėjėjas kun. Bohdanas Diurekas (S. Ševčiukas tuo metu buvo išvykęs maldai pas ukrainiečius Lenkijoje). Dvasininkas pasveikino visus gimtuose namuose – tėvynėje Ukrainoje. Į užsienius kiekvienas išvyko skirtingais tikslais ir ten atstovauja Ukrainai. Išeivių dėka Nepriklausoma Ukraina tampa plačiau žinoma. Kun. B. Diurekas klausė: „Kaip statyti savo namus ir kaip juos apginti nuo priešų, nešančių naujus ekonominius ir kitokius ukrainiečiams svetimus ir mus naikinančius projektus?“ Dvasininkas ragino išlaikyti tą „Maidano“ dvasią, neleisti jai išblėsti. Mokytis išlaikyti visus geriausius bruožus: žmogiškumo, tvirtybės, krikščioniško laukimo, teisingo sprendimo. „Mes prašome Dievo malonės, – kalbėjo kunigas, – esame Dievo vaikai. Jei į pirmą vietą iškelsime Dievo Įstatymus – tada Ukraina bus stipri. Dieve, duok vienybės dvasios, duok Tavo išminties, kad galėtume dirbti Dievui ir Ukrainai!“ Užbaigdamas iškilmingą forumo atidarymą, dvasininkas visus pakvietė bendrai maldai.
Pranešimai tarsi buvo įrėminti maldų. O sekmadienis – trečioji darbo diena, taip pat buvo pradėta bendra malda ir patriarcho palaiminimu.
Forume išklausytos kalbos ir pasisakymai
Užsienio reikalų ministras Kostjanin Griščenko perskaitė Prezidento Viktoro Janukovičiaus sveikinimą. Ministras kalbėjo apie perspektyvinius planus, dėmesį teismų reformai, naujo kriminalinio kodekso parengimą. Kalbėjo apie darbą su diasporomis, remiantis jų pasiūlymais. Ministras sakė, kad valdžios užduotis – pajusti, kuo gyvena Ukrainos diaspora.
Žodį tarė prieš 15 metų išrinktas pirmasis Ukrainos Pasaulinės Koordinacinės Rados pirmininkas prof. Ivan Grač, dabartinis pirmininkas Dmytro Pavlyčko, Pasaulinio Ukrainistų kongreso prezidentas Evhenas Čolija, ukrainiečių susivienijimo Rusijoje vadovas Tarasas Dudka, Europos ukrainiečių kongreso prezidentė Jaroslava Chortiani, Ukrainos Pasaulinės Koordinacinės Rados vicepirmininkas Michailas Ratušnas, darbo migracijos atstovas, ukrainiečių bendruomenės Portugalijoje vadovas Pavlas Sadochi, ukrainiečių diasporos jaunimo forumo atstovas Miroslavas Gočiakas (Serbija), darbo migracijos „Naujoji banga“ atstovė Miroslava Rozdolska (JAV).
Rūpestis ukrainiečių kalba, ministrų veikla, požiūris į politinius oponentus
Kalbėjusieji buvo itin susirūpinę dėl norimos įvesti antros valstybinės kalbos – rusų kalbos. Akcentavo, kad valstybės dvikalbiškumas sužlugdys valstybę. Tad neatsitiktinai aštriai keltas klausimas ir siūlymai švietimo ministrą Dmitro Tobačniką pakeisti kitu sulaukdavo karštų aplodismentų.
Su širdies gėla klausta, kodėl ministras, atsisakęs badmetį patvirtinti kaip genocidą Ukrainoje, nesėdi kalėjime. Juk pirmiausia genocidu badmetį patvirtino ne pati Ukraina, o užsienio valstybės…
Buvo kelti klausimai dėl politinių oponentų – buvusios Ukrainos minist-rės pirmininkės Julijos Timošenko ir vidaus reikalų ministro Jurijaus Lucenko išlaisvinimo.
Akcentuota, kad valdžia ir oligarchai – kaip Siamo dvyniai. Jie negalvoja ir nemato tautos depresijos: 20 metų nepriklausomybės, tad žmonėms reikia ne išmaldos, o darbo.
Požiūrio į diasporą pakeitimo būtinybė
Forumo tikslas buvo išsiaiškinti ukrainiečių padėtį, veiklos perspektyvas diasporoje. Forume dalyvaujantis jaunimas liudijo, kad jam svarbūs nagrinėjami klausimai ir jie pasiryžę juos spręsti.
Kalbėjusieji skatino keisti požiūrį į išvykusius ukrainiečius – tai Ukrainos tautos dalis. Siūlytos priemonės veiklai su išeiviais stiprinti. Pirmiausia, kiek-vienas valstybės veikėjas vizito į vieną ar kitą šalį metu privalo rasti laiko ir susitikti su tos valstybės Ukrainos diasporos nariais, susipažinti su jų veiklos kryptimis, padėti spręsti iškilusius aktualius klausimus. Išeiviai turi pajusti, kad jie valstybei yra svarbūs, reikalingi.
Prelegentai kėlė klausimą dėl vieningos valdžios – komiteto – ukrainiečių veiklos koordinacijai išeivijoje įkūrimo. Ir vadovu, pasak ne vieno pasisakiusiojo turėtų būti ne tik mylintis savo tėvynę ukrainietis, bet ir gerai žinantis diasporos reikalus.
Siūlyta Ukrainoje sukurti specialią televizijos laidą apie diasporos veiklą, kad ji taptų žinoma kiekvienam ukrainiečiui tėvynėje, ir spręsti apie bendrų kelių paiešką Ukrainos suklestėjimui, išvykusiųjų – grįžimui į tėvynę. Rūpintasi ir ketvirtąja emigracijos banga – „darbo emigracija“.
Tarasas Dudka apgailestavo, kad ukrainiečiai Rusijoje rusifikuojami. Ukrainiečių teises mokslo, kultūros ir švietimo klausimais jis palygino su rusų teisėmis Ukrainoje: Lvove – 5 mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba, Maskvoje – nė vienos ukrainietiškos mokyklos (o Rusijoje – 3 milijonai ukrainiečių); kalbėtojas apgailestavo, kad Ukrainoje valdininkai vėl ima kalbėti rusų kalba ir net keliamas dvikalbystės klausimas. Ir jei atsiras 300 deputatų Aukščiausioje Radoje – rusų kalba Ukrainoje bus įstatymu priimta kaip antra valstybinė kalba.
Žemės klausimo aktualumas
Keltas klausimas dėl žemės, baiminantis, kad ji gali atsidurti svetimtaučių rankose. Kas bus iš Ukrainos, jeigu nebebus žemės, ji bus parduota užsieniečiams? Šis klausimas skambėjo ne vieno prelegento lūpose. Žemė privalo likti ukrainiečiams…
Pirmoji forumo diena užbaigta koncertu. Dalyviai klausė iš įvairių valstybių atvykusių garsių dainininkų ukrainiečių bei Ukrainos nacionalinio akademinio liaudies instrumentų ansamblio (meno vadovas ir vyriausias dirigentas T. Ševčenkos vardo valstybinės premijos laureatas, Ukrainos liaudies artistas Viktoras Gucalas) atliekamų klasikinių bei liaudies kūrinių.
Buvo neįprasta stebėti, kad nusileidus scenos uždangai, žmonės dar nesiskirstė. Ir staiga žiūrovai pakartotinai užtraukė Ukrainos himną…
Darbas sekcijose
Antrąją dieną be plenarinio posėdžio darbas vyko 7 sekcijose: „Humanitariniai klausimai“ (vadovas Pavlo Movčan), „Naujausia emigracijos banga ir migracijos politika Ukrainoje“ (Oleksandr Šokalo), „Teisės klausimai“ (Michailo Petruniak), „Informacinė politika“ (Michailo Sidorževskij), „Švietimo ir mokymo klausimai“ (Irina Kliučkovska), „Jaunimo klausimai“ (Ivan Krulko), „Ukrainiečių padėtis Rusijoje“ (Taras Dudko).
Sekcijose išklausyti pranešimai, pasisakymai, vyko diskusijos, buvo priimtos rezoliucijos, kurias sekcijų vadovai – koordinatoriai perskaitė trečią forumo dieną.
Pasisakymai Humanitarinių klausimų sekcijoje
Humanitarinių klausimų sekcijoje Dmytro Pavlyčko įžanginiame žodyje akcentavo, kad privalome parodyti valdžiai, kad giname ukrainiečių kalbą, nes tai – mūsų valstybės egzistencija. Forumo dalyvių elgesys turi būti pavyzdys opozicinėms partijoms. Prelegentas teigė, kad visai nereikia gausybės komitetų, kovojančių dėl Ukrainos, nes jie kovoja tarp savęs dėl valdžios, o ne dėl valstybės. D. Pavlyčko klausė: „Kodėl laimėjo Oranžinė revoliucija?“ Ir atsakė: „Buvo lyderis. Ir jei dabar neatsiras lyderio, turinčio galvą, širdį ir mintį – Ukraina nesuklestės!“
Apie iškilusius opius klausimus, bėdas ir džiaugsmus, atliktus darbus garsinant Ukrainos vardą, kalbėjo įvairių šalių diasporos vadovai ar atstovai: Azarbaidžano, Armenijos, Baltarusijos, Gruzijos, Estijos, Kanados, Kazachstano, Kirgizijos, Krasnojarsko, Latvijos, Lietuvos (Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkei Natalijai Šertvytienei negalint dalyvauti forume, kalbėjo Lietuvos ukrainiečių moterų sąjungos pirmininkė Tatjana Morgun), Moldavijos, Padnieprės, Paragvajaus, Serbijos, Vokietijos, Vladivostoko, Uzbekistano bei kitų kraštų, o taip pat ir SFUŽO (pasaulinės moterų ukrainiečių organizacijos) atstovė Olia Danilia. Ji analizavo moterų ukrainiečių veiklą pasaulyje.
Delegatė iš Lietuvos Tatjana Morgun kalbėjo apie Lietuvoje veikiančias ukrainiečių draugijas, jų atliekamus darbus, džiaugėsi, kad apie ukrainiečių veiklą rašo Lietuvos laikraščiai bei Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios leidžiamas savaitinis laikraštėlis ukrainiečių kalba „Parapijos žodis“, veikia radijo laida ukrainiečių kalba, jaunimas mokomas ukrainietiškų dainų, organizuojami jubiliejiniai bei šventiniai minėjimai, konferencijos, parodos, garsinamas T. Ševčenkos vardas, kad Vilniuje rugsėjo 3 d. bus atidengtas paminklas Tarasui Ševčenkai ir kt.
Itin jausminga, labai nuoširdi buvo pedagogės Teresos Znakovskos de Sančez (Paragvajus) sveikinimo kalba su gražiu švelniu akcentu. Išeiviai – jos tėvai, nors ji gimusi Paragvajuje, Ukraina jai – gimtoji žemė, meilę savo gimtinei ji išsako eilėraščių posmais, mokydama ne tik ukrainiečių diasporos, bet ir Paragvajaus vaikus ukrainiečių kalbos, istorijos, papročių…
Visi džiaugėsi, galėję atvykti į Ukrainą – tai kiekvienam didžiulė šventė, nes vėl pasijuto tikrais ukrainiečiais, galėjo pabūti kartu, kalbėtis, diskutuoti, pasijusti suprastais ir išgirstais.
Svarbiausi džiaugsmai ir širdies skausmas diasporoje
Kalbėtojai pateikė atskirose šalyse ukrainiečių diasporos bei ten veikiančių ukrainiečių organizacijų, sekmadieninių mokyklų skaičius (tarkim, Krasnojarske iš 3 milijonų gyventojų – 750 000 – ukrainiečių, o jų mokyklos nėra). Kėlė aktualius kalbos klausimus, opią patalpų stokos problemą, linkėjo sau ir kitiems, kad nedingtų Oranžinės revoliucijos dvasia, prašė diasporos ukrainiečių vaikus kviesti į vasaros stovyklą Ukrainoje – į Arteką, kalbėta su viltimi, kad diasporos veikėjai galėtų kandidatuoti rinkimuose ir būti išrinkti.
Detalizuoti diasporoje atlikti ir suplanuoti darbai: parodos ukrainietiška tematika, ukrainiečių meno kolektyvų pasirodymai, konferencijos, knygų, periodinės spaudos leidyba, paminklų (ypač Tarasui Ševčenkai) atidengimai, užsienio šalyse ukrainiečių veikėjų vardų įamžinimas gatvių pavadinimuose – ir tai neabejotinas ukrainiečių nuopelnas, tačiau siūlė nepamiršti, kad ir Ukrainoje dirbo daug kitų šalių veikėjų, tad jų vardai analogiškai taip pat turėtų būti įamžinti.
Apgailestauta, kad Ukrainoje nėra informacinės valstybinės politikos, strategijos – valdžia neturi koncepcijos diasporos klausimu – o juk tai nemaža dalis ukrainiečių tautos. Tarkim, iš Padnieprės ukrainiečiai (jie čia save laiko diaspora) į Ukrainą negali atvykti be vizos. Jaunimas negauna valdžios stipendijų studijoms Ukrainoje. Siūlyta sukurti valstybinę programą švietimo vystymui ir plėtrai diasporoje, kaupti diasporos archyvus.
Rezoliucijose skambėjo vieningos Ukrainos valstybės kūrimo klausimas, alkoholio bei nikotino reklamos uždraudimas, kelta dvasingumo stiprinimo mintis, paminklų statybos ukrainiečiams kitose šalyse idėja, ukrainietiškos spaudos diasporoje plėtros galimybės, nacionalinių tradicijų išlaikymo būtinybė.
Rinkimai į Ukrainiečių pasaulinę Koordinacinę Radą
Trečiąją dieną be sveikinimų ir pasisakymų, vyko rinkimai. Ukrainiečių pasaulinės Koordinacinės Rados vadovu atviru balsavimu buvo išrinktas Michailas Ratušnyj, surinkęs 176 balsus (kita kandidatė buvo Miroslava Razdolskaja – už ją balsavo 31 delegatas). Į Koordinacinę Radą buvo išrinkta 12 atstovų iš įvairių Vakarų šalių ir 12 Rytų šalių atstovų, bei Kontrolės – revizijos komisija (pirmininkas ir 4 nariai).
Perskaityti rezoliucijų projektai, kuriuose atsispindėjo ukrainiečiams rūpimi, forume įvairiais aspektais nag-rinėti svarbiausi klausimai: pagarba savo krašto istorijai, kalbos ir kultūros išsaugojimas diasporoje (ir tėvynėje), švietimo, spaudos, leidybos aktualinimas, rūpestis ukrainiečių mokyklomis bei įvairiomis ukrainietiškomis organizacijomis. Tik išlaikydama savo kalbą, žinodama istoriją ir gerbdama jos kūrėjus, skleisdama dvasingumą bei kultūrą valstybė gali tapti vieninga, tvirta ir galinga.
Pasaulinis ukrainistų forumas turi sąsajų su Pasaulio lietuvių simpoziu-mais, kuriuose taip pat nagrinėjamos aktualios problemos savo tautos, istorijos, kultūros – savo identiteto išsaugojimui.