Dvylika publikacijų per metus laiko „Mokslo Lietuva“ skyrė Integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui „Nemunas“, kuriam tautoje prigijęs slėnio „Nemunas“ vardas. Ciklą pradėjome ir baigiame tuo pačiu pašnekovu – asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktoriumi, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu prof. habil. dr. Albinu Kusta, su kuriuo kalbamės apie slėnyje kuriamą verslo zoną.
Siekiant veiklos sinergijos
Mokslo Lietuva. Pastaruosius keletą metų Lietuvą krėtė vis tebesitęsiantys krizės padariniai ir įvairaus masto skandalai, be kurių jau lyg ir neįsivaizduojame savo gyvenimo. O kaip apibūdintumėte pastaruosius asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos metus?
Albinas Kusta. Mums šie veiklos metai buvo palyginti ramūs, nes numatytos programos įgyvendinamos. Svarbiausia pirmoji programos dalis, sudaryta iš trijų infrastruktūrinių bazės sukūrimui skirtų projektų. Lietuvos žemės ūkio universitetas (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas), buvusi Lietuvos veterinarijos akademija, tapusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, ir Kauno technologijos universitetas, į kurio sudėtį įjungtas Maisto institutas – visi vykdo po vieną infrastruktūrinį projektą. Baigiant įgyvendinti šiuos tris projektus, visiems tapo akivaizdu, kad esame ryžtingai nusiteikę, perkama numatyta būtina įranga, taigi slėnio programa įgyvendinama palyginti sklandžiai.
Įgyvendinami atskiri projektai, kurie skirti asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklai stiprinti, nes vien sukurti materialinę bazę nepakanka. Vienas iš projektų, kurio vertė per 1 mln. litų, buvo skirtas asociacijos darbuotojų gebėjimams vystyti, slėnio veiklai viešinti. Visa tai turi padėti „įsukti“ slėnio veiklą. Atsiras stiprus Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, kuris ir valdys slėnio veiklą, padės jam funkcionuoti, derindamas atskirų slėnio darinių veiksmus. Bus sukurta informacinė sistema, kuri jau po truputį pradeda veikti. Į šią sistemą suplauks visa būtina informacija apie esamą įrangą, darbuotojus, padalinių galimybes, taip pat ir slėniui keliamus gamybos poreikius, kuriuos gali išspręsti mokslo padaliniai. Kitaip tariant, Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras padės verslui ir mokslui geriau vienas kitą suprasti.
ML. Akivaizdu, kad universitetai, atskiros institucijos turi savo veiklos programas ir užduotis, privalo atsiskaityti prieš aukščiau stovinčias organizacijas, atitinkamas ministerijas, o lygiagrečiai atlieka ir slėnio „Nemunas“ užduotis. Ar nebus taip, kad nespėdamos spręsti savo tiesioginių užduočių, institucijos į šalį nustums, atidėlios „Slėnio Nemunas“ projektus? O kadangi darbuotojai ir taip apkrauti tiesioginiu darbu, tai slėnio smagračiai pradės „buksuoti“.
Kusta. Visai realus pavojus. Manau, kad būtent Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro užduotis ir būtų tuos dalykus reguliuoti. Ne ataskaitų reikalauti ar kitaip biurokratiškai varžyti, bet ieškoti būdų, kaip padėti institucijoms užtikrinti tiek savo vidinius rodiklius, tiek sėkmingai reikštis slėnio veikloje. Svarbu siekti sinergijos, kai bendradarbiaujant atsiranda nauja veiklos kokybė ir padaroma daugiau. Štai į ką sieksime kreipti komunikavimo centro veiklą. Ne į prievartos būdų išradinėjimą turime orientuotis, bet į bendrų interesų paiešką. Jeigu to nepasieksime, tai sunku bus kalbėti apie slėnio veiklos efektyvumą.
Pritaikoma Edinburgo mokslo trikampio patirtis
ML. Kai yra patirties, žinojimo, tai ir sinergijos lengviau pasiekti. Bet slėniai yra visai nauji Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo dariniai, tad apie bent kiek didesnę patirtį sunku kalbėti. Faktiškai esate naujos patirties kūrėjai.
A. Kusta. Aišku, reikėtų perimti pasaulyje sukauptą patirtį, o tam praverstų nusiųsti savo darbuotojus į kitas šalis, kad jie ilgėliau ten padirbėtų, iš vidaus įsigilintų į panašių darinių darbą. Bet tokiems reikalams lėšų skiriama labai nedaug. Projekte asociacijos veiklai stiprinti buvo numatyta keturių darbuotojų kelionė į Škotijoje veikiantį Edinburgo mokslo trikampį – tai škotų slėnis, jungiantis valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Ta išvyka buvo išties labai naudinga, joje dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius prof. Zenonas Dabkevičius, du A. Stulginskio universiteto darbuotojai ir slėnio „Nemunas“ Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro vadovė Irena Vedeikienė. Anksčiau paties universiteto iniciatyva buvome nuvažiavę į Edinburgo mokslo trikampį; net ir per trumpą laiką labai daug pamatėme ir sužinojome. Šis patyrimas jau pritaikomas slėnio „Nemunas“ veikloje.
ML. Škotija ir Lietuva – ne visai tapačios šalys. Ar škotų slėnių organizavimo patirtį lengva įgyvendinti slėnyje „Nemunas“?
A. Kusta. Kliuvinių mūsų veikloje apstu, bet jie nėra neįveikiami. Daugelį dalykų suprantame panašiai kaip škotai, bet mentaliteto ypatumai kartais mums pakiša koją. Štai kad ir brangios įrangos panaudojimas. Jeigu škotai nupirko naujausios įrangos, tai visi, kuriems reikia, važiuoja, naudojasi ir nesusipratimų nekyla. Net minties nėra, kad kita institucija ar laboratorija tokią pat įrangą pirktų. Mūsų sąlygomis stengiamasi antklodę tempti į save.
ML. Juk tam ir kuriami mokslo centrai ir slėniai, kad antklodė nebūtų tampoma.
A. Kusta. Lieka tikėtis, kad sistema veiks. Pagal slėnių programą ir Jungtinių tyrimų programą „Gamtos ištekliai ir žemės ūkis“ numatyti atviros prieigos centrai, slėnių veiklos režimui įsukti ŠMM pasamdė kompanijas „Ernst &Yang“ ir „Technopolis Group“, kuriamos veiklos taisyklės, taigi tuo keliu ir bandome eiti. Bet mūsų mentalitetas nėra itin palankus tokiam bendradarbiavimui. Gal viešumas, kitų šalių patirtis padės šiuos sunkumus įveikti. Jei to nepadarysime, tai patys save nuskriausime, nepanaudosime sinergijos galių.
Grįžkime prie Edinburgo mokslo trikampio. Nors tik kas dešimta diegiama naujovė škotams pasiteisina, bet jų slėnis klesti. Kad slėnis išsilaikytų, būtina išdirbti atitinkamą sistemą. Škotijoje verslas tam tikrą pelno procentą, gautą iš bendradarbiavimo su slėniu, atskaito į jo sąskaitą. To sieksime ir mes. Turime sudarę nemažai sutarčių su įmonėmis, kurios įsilies į slėnio „Nemunas“ veiklą. Numatom sutarties punktą, kad įmonę pastačius ir per keletą veiklos metų jai įsivažiavus, į slėnio komunikavimo centrą ar universitetą bus nukreiptas tam tikras nedidelis procentas lėšų nuo įmonės pelno. Tos lėšos padės išjudinti verslo zoną.
Kas ateis į slėnio verslo zoną
ML. Kas tai yra slėnio „Nemunas“ verslo zona? Kaip ji funkcionuos?
A. Kusta. Tai naujas dalykas. Aleksandro Stulginskio universitetas skiria 36 hektarų plotą, jame kursis įvairios įmonės ir įmonėlės. Ten užsimegs betarpiškas ryšys tarp mokslininkų, studentų ir verslo žmonių. Tos įmonės ir bus naujovių pritaikymo poligonas. Stengsimės sudaryti sąlygas ir pumpurinėms įmonėms, jeigu jas norės kurti patys mokslininkai. Jau pradėtas vykdyti naujas projektas, kurį per Lietuvos verslo paramos agentūrą finansuoja Ūkio ministerija. Projekto vykdytojams skirta 10 mln. litų, iš jų 3 mln. tenka LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutui, o 7 mln. skirti A. Stulginskio universitetui minėtai verslo zonai steigti.
Kaip ši verslo zona funkcionuos, paaiškinsiu UAB „Euromediena“ veiklos pavyzdžiu. Bendrovė siekia rasti našesnių būdų biomasei auginti ir gaminti, yra užsibrėžusi pagerinti savo bazę. Užmezgė ryšius su genetikais, įsirengs mokslinę laboratoriją. Sodina sparčiai augančias drebules, jas klonuos, įsirengs šiltnamių, o iš jų sodinukus perkels į plotą palei automagistralę „Via Baltica“, kur bus įrengtas medelynas. Tikriausiai bus ieškoma būdų, kaip dar greičiau auginti kad ir tas pačias drebules, o tam ir reikalingas didesnis genetikų indėlis. Tai puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Neabejoju, kad bus ieškoma ir kitų greitai augančių augalų, kuriamos naujos jų auginimo technologijos, kurios jau dabar tyrinėjamos LAMMC Žemdirbystės institute Akademijoje Kėdainių rajone. Tai pavyzdys, kai į slėnį ateina ne tik mokslininkai, studentai ir verslininkai, bet ir gamybininkai, kurie iš Verslo zonos paaugintas greitai augančias drebules veš į atitinkamus plotus, jas sodins, augins ir paruoš biokuro gamybai. Ištisa darbų grandinė, kuri parodo slėnio veiklos privalumus.
Norėčiau paminėti ir kitus sėkmingus pavyzdžius. UAB „Elinta VS“ verslo zonoje šalia A. Stulginskio universiteto mokomojo ūkio gyvulininkystės fermų statys bandomojo pavyzdžio kogeneracinę biodujų jėgainę. „Elinta VS“ labai inovatyvi bendrovė, naujas savo technologijas ji išbandys kogeneracinėje biodujų jėgainėje, vėliau geriausius sprendimus tiražuos, taip pat ir kitose šalyse. Išstudijavę čekų, vokiečių patirtį, „Elintos VS“ specialistai mato, kur ir ką galima padaryti geriau. Slėnis „Nemunas“ šiuo atveju pasitarnaus ir kaip bandymų poligonas.
Verslo zonoje išaugs naujausios kartos šiltnamių kompleksas. Ligi šiol Lietuvoje naudoti šiltnamiai visiškai nepasiteisina, neatsiperka juose išaugintos daržovės – pernelyg didelės šilumos sąnaudos, sudarančios arti 60 proc. šiltnamių produkcijos savikainos. Šiltnamių verslas Lietuvoje išgyvena didelius sunkumus, nes perkamos gamtinės dujos nuolat brango, kol kas nerandama būdų nuostolius kompensuoti. Bendrovė „Agro Neveronys“ 3 ha slėnio Verslo zonoje pamėgins imtis eksperimentinio šiltnamių verslo. Galimas dalykas, kurs kitokias šiltnamių konstrukcijas, su dvigubomis sienelėmis, kurių šiluminis laidumas daug mažesnis. Aišku, naudos vietinį biokurą, slėnyje šitai numato daryti ir kitos bendrovės.
Paminėsiu bendrovę „Agrodar“, kurią rekomenduoja Lietuvos šiltnamių asociacija. Bendrovė pareiškė norą kurtis Verslo zonoje. Taip pat UAB „Pirmagra“ su viena prancūzų bendrove numato Verslo zonoje pastatyti nedidelį daržovių perdirbimo cechą. Susiformuotų ištisas kompleksas: šilumos gamyba, šiltnamiuose auginamos daržovės ir jų perdirbimo cechas. Galėtų būti panaudotos Sodininkystės ir daržininkystės institute ir A. Stulginskio universitete kuriamos naujos daržovių perdirbimo technologijos. Galimas dalykas, kad prancūzai padėtų išsikovoti vietų rinkoje, kurioje tą produkciją galima realizuoti.
Bendradarbiauti svarbu ir patiems verslininkams
ML. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute daromi įdomūs eksperimentai, kaip įvairiems augalams auginti galima naudoti šviestukus (šviesos diodus), kurie daug našesni už tradicines kaitrines, natrio ar liuminescencines lempas.
A. Kusta. Šiltnamių versle mokslui yra ką veikti, tiek pačius augalus auginant, tiek našiau naudojant šilumą. Šilumos gavimo ir naudojimo reikalus slėnyje žada tobulinti Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“. Su asociacija sutarties dar nepasirašėme, bet šitai neužtruks, nes verslo zonoje įkurtiems objektams taip pat reikės šilumos – kogeneracinei biodujų jėgainei, šiltnamiams ir t. t. „Litbioma“ šilumos gamybos technologijas tobulins taikydama įvairius katilus ir degindama įvairių rūšių biokurą. Tai bus ir demonstracinė vieta, kur galima parodyti naujoves, išbandyti naujas technologijas deginant skiedras, šiaudų granules ar kitokį kurą.
ML. Spaudoje rašyta, kad viena užsienio kompanija žada skirti 130 mln. litų ir Kauno LEZ teritorijoje statyti įmonę, kuri gamins šiaudų granules. Bus slėnio konkurentė.
A. Kusta. Puiku, kad yra norinčiųjų investuoti, statyti, nes slėnis visko neaprėps. Reikia ir saiko, nes iš dirvožemio paėmus viską, kuo paimtąją dalį kompensuosime? Visus šiaudus sudeginus per keletą metų galime prarasti dirvožemio derlingumą. Mūsų dirvožemininkai šią problemą jau pajuto, bet tam reikia ir mokslininkų žodžio: kiek tų šiaudų galima išauginti ir kur jau pavojinga dirvožemiui riba. Todėl manau, kad šilumą gaminantys ir laukuose šiltnamių produkciją auginantys verslininkai taip pat turėtų bendradarbiauti, tartis. Slėnio verslo zona kaip tik ir galėtų būti ta bendradarbiavimo vieta, iš kurios naudingą patirtį galima skleisti ir į kitas vietas. Neabejoju, kad kai kurios idėjos bus patentuojamos ir kitais būdais apsaugomos. Jeigu apsimokės, tai bus ir kam diegti.
ML. Mūsų tautiečiams išmonės ir gerų idėjų nestinga, tik blogiausia, kad tie, kurie turi idėjų, paprastai neturi finansų. Būna ir priešingai. Ar čia slėnis gali kuo nors prisidėti prie tokios takoskyros sumažinimo?
A. Kusta. Gyvenimas yra gyvenimas, bet tos įmonės, kurios ateina ar nori ateiti į slėnio verslo zoną, yra stiprios finansiškai, be to gaus paramą ir iš Verslo rėmimo programos. Mano išvardytos įmonės ateis į tik pradedamą kurti verslo zoną, kurioje bus padarytos plyno lauko investicijos, nutiesti magistraliniai tinklai – vandentiekio, kanalizacijos, elektros, dujų. Tam skirta per 3 mln. litų europinių pinigų. Prie šių tinklų galės jungtis verslo zonoje besikuriančios įmonės. Taip pat yra verslo paramos programos, kai pusę lėšų valstybė per europinius fondus grąžina naujų įmonių statytojams. Inovatyvioms ir su mokslu susijusioms įmonėms gali būti skirta ir daugiau negu pusė grąžintinų lėšų. Tuo rūpinasi Ūkio ministerija. Taigi slėnyje „Nemunas“ galimybių yra, reikia tik jomis naudotis.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas