VšĮ Europos regioninės politikos instituto direktorius dr. Gediminas RADZEVIČIUS toliau dalijasi mintimis apie asociacijai „Slėnis Nemunas“ parengtas dvi studijas, kuriose nagrinėjamos Lietuvos maisto ūkio sektoriaus plėtros ir asociacijos „Slėnis Nemunas“ verslo inkubatoriaus veiklos galimybės.
Ką naujo gali pasiūlyti Lietuvos maisto pramonė
Mokslo Lietuva. Kuo maisto gamybos sritis ypatinga, kad joje taip svarbu diegti mokslą?
Gediminas Radzevičius. Jeigu norime būti konkurencingi vidaus ir išorės rinkose, gamintojams privalu pasiūlyti naujų žaliavų, taip pat ir visiškai naujų produktų, kurie nėra bent kiek labiau Lietuvoje paplitę. Vartotojų rinka kelia vis didesnius reikalavimus maisto saugai, maisto produktų funkcinėms savybėms. Štai kodėl maisto gamybos ir saugos kryptyse kaip tik labiausiai reikia diegti naujausius mokslo laimėjimus, o per taikomųjų tyrimų plėtrą „Slėnis Nemunas“ sukuria prielaidas glaudžiai bendradarbiaujant mokslininkams ir suinteresuotoms verslo struktūroms pasinaudoti Lietuvos ir pasaulio fundamentinių tyrimų rezultatais, juos adaptuoti praktikos keliamiems uždaviniams spręsti.
ML. Kokių naujų produktų galėtų pasiūlyti Lietuvos maisto pramonė? Praverstų išgirsti vieną kitą konkretų pavyzdį.
G. Radzevičius. Kad ir augindami šaltalankius ar svarainius, galėtume iš jų gaminti labai naudingų ir paklausių pasaulio rinkose produktų. Tai nėra tradiciniai, kiek egzotiški mūsų krašte augalai, tačiau iš jų vaisių pagaminti produktai yra paklausūs ir perspektyvūs. Šių vaisių dedamosios dalys gali būti panaudotos vaistų ir maisto papildų, funkcinio maisto gamyboje, chemijos ir kosmetikos pramonėje, taip pat kaip natūralūs maisto priedai ir papildai. Derinant natūralios gamtos siūlomas medžiagas galima pasiūlyti maistą, kuris be cheminių preparatų padėtų aprūpinti žmogaus organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Pritaikius naujausias perdirbimo, apdorojimo, pakavimo technologijas, galėtume gaminti saugų, ilgiau išsilaikantį maistą.
Ne paslaptis, kad pasaulyje maisto pramonė kai kuriuos maisto produktus ar jų dedamąsias dalis stengiasi pakeisti menkaverčiais pakaitalais, kai natūralaus produkto beveik nebelieka. Taikant mokslo teikiamas galimybes, galima atpažinti genetiškai modifikuotus organizmus (jeigu juos norime atpažinti). Pagaliau, gal tie genetiškai modifikuoti augalai ir iš jų pagaminti produktai žmogui nėra kenksmingi, bet mokslinių tyrimų rezultatai ir turi padėti tuo įsitikinti.
Visam plačiam tyrimų spektrui būtina sukurti atitinkamą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą. Asociacija „Slėnis Nemunas“ padeda telkti mokslininkus, žinioms imlaus verslo atstovus, tuo stiprindama mokslo ir studijų institucijų vykdomų tyrimų praktinį kryptingumą, sukurdama prielaidas komercializuoti mokslinius rezultatus, adaptuoti ir perduoti naujausias ir pažangiausias technologijas, kad būtų galimybė jas naudoti pramoninėje gamyboje.
Slėnio struktūros viduje kuriamas verslo inkubatorius suteikia galimybę steigtis žinioms imliems ūkio subjektams, jiems glaudžiai bendradarbiauti su atskirais mokslininkais ir tyrėjų grupėmis. Norintiems kryptingai plėtoti mokslo idėjas, atsiranda galimybė sudaryti tokias sąlygas, kokias turi labiausiai išsivysčiusių šalių mokslininkai. Tai svarbi sąlyga, kad mūsų mokslininkai dirbdami su naujausia laboratorine ir tyrimų įranga, galėtų įgyvendinti savo idėjas, pritaikyti jas praktikoje. Geros darbo sąlygos ir pripažinimas mažins pagundas kelti sparnus ir laimės ieškoti svetur. Taip pat reikia siekti, kad tie žmonės būtų pakankamai motyvuoti, o jų turimos galimybės ir pavyzdys būtų geras stimulas mūsų gabiam jaunimui likti Lietuvoje, o išvykusiam – sugrįžti.
ML. Bet kol kas visa tai tėra gražūs norai?
G. Radzevičius. Visi svarbūs dalykai prasideda nuo vizijos. Mums pradėjus dirbti su slėniu „Nemunas“, tyrinėjant maisto sektoriaus perspektyvas, modeliuojant verslo inkubatoriuje, o dabar ir komercializacijos centre vykdomas veiklas, kaip tik ir stengėmės nustatyti prioritetus, optimizuoti procesus, struktūrinti svarbiausius uždavinius, į aktualiausius atkreipti mokslininkų ir mokslo rezultatų praktiniu diegimu suinteresuotų verslo atstovų dėmesį. Studijoje įvertinome šalyje šiame sektoriuje sukauptą mokslinį potencialą, esamą infrastruktūrą, pageidaujamą ir tikslingą įsigyti įrangą. Siekėme numatyti kelius, kurie mokslinių tyrimų rezultatus atvestų iki praktinio taikymo, t. y. iki taikomųjų tyrimų rezultatų diegimo. Moksliniai tyrimai ir jų eksperimentinė bazė turi būti prieinami pramonei ir vartotojui, maisto kokybę tiriantiems subjektams. Kryptingai įgyvendinant studijoje numatytas rekomendacijas bei naujoms technologijoms imlų verslą akumuliavus slėnio struktūroje veikiančiame verslo inkubatoriuje, sukursime inovacijų vystymo ir jų kryptingo diegimo tinklą šalyje, apjungiantį mokslo, studijų ir verslo struktūrų potencialą. Tik kryptinga ir nuosekli veikla gerus norus gali paversti kūnu – efektyviai veikiančia struktūra, didinančia sektoriaus ir šalies konkurencingumą.
Verslo inkubatoriaus svarba slėnyje
ML. Verslo inkubatoriuje telksis mokslininkų, verslininkų ir gamybininkų pajėgos, gerai žinančios, ko atėjo į slėnį. Kokia vieta šioje triadoje tenka Jūsų vadovaujamam Europos regioninės politikos institutui?
G. Radzevičius. Rengdami „Verslo inkubatoriaus veiklos (plėtros) galimybių studiją“, analizavome kitų šalių patirtį ir kokias galimybes turime, atsižvelgiant į pasaulinę patirtį. Ką turime padaryti, kad taptume konkurencingesni ne tik išorės, bet ir vidaus rinkoje.
Siekiant katalizuoti mokslinių tyrimų rezultatų diegimo pramonėje procesus, norint užtikrinti jų plėtrą ypač svarbus vaidmuo tenka verslo inkubatoriui, kuris formuojamas slėnio struktūroje. Šiandien negausios fundamentaliaisiais ir taikomaisiais tyrimais užsiimančių mokslininkų pajėgos, kurios tais dalykais turėtų rūpintis, išskaidytos įvairiausiose institucijose: KTU Maisto institute, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, Aleksandro Stulginskio universitete ir pan. užsiima santykinai fragmentiškais tyrimais, o slėnis „Nemunas“ leidžia, matant visą spektrą problemų technologinėje grandinėje „nuo dirvos iki šaukšto“, fiksuoti prioritetus, mobilizuoti įvairių institucijų mokslininkų pajėgas aktualiausioms ir verslo prioritetinėms problemoms spręsti. Europos regioninės politikos institutas atliktose galimybių studijose, šalia tradicinės augalininkystės ir gyvulininkystės, santykinai didesnį dėmesį skyrė maisto sektoriaus mokslo tyrimų komercializacijos problematikai, nes netolimoje ateityje būtent šio sektoriaus inovacijų pritaikymo praktikoje taikomieji tyrimai bus labiausiai reikalingi, nes leis pasiūlyti rinkai geresnės kokybės produktus, didinti tos produkcijos pridėtinę vertę, o verslui sukurs prielaidas išlikti konkurencingam Europos ir pasaulio rinkose. Teorinių rezultatų atskiros institucijos turi nemažai sukaupę, tačiau tie rezultatai turi praeiti tam tikrą taikomųjų-eksperimentinių tyrimų fazę, o galiausiai bus sukurtos technologijos ir įrangos prototipai, leidžiantys naujų savybių produktus gaminti pramoniniu būdu. Naujų technologijų pritaikymas diegti yra vienas svarbiausių uždavinių, kuriuos spręsdamas slėnis „Nemunas“ ir turi labiausiai atsiskleisti. Integracija su verslu, kai mokslininkai dirba kartu su užsakovais, o šie už praktinį rezultatą dar ir papildomai moka mokslininkams, kaip tik sudaro itin perspektyvią jungtį tarp fundamentinių inovacijų ir vartotojo. O tai įmanoma tik tada, kai verslininkas gaus technologiškai ir ekonomiškai vertingą rezultatą, kurį bus suinteresuotas ir galės diegti. Šio diegimo sėkmė taip pat priklausys nuo to, kaip slėnyje bus užtikrintas sukurtų naujų technologijų diegimo palaikymas (konsultavimas, mokymai ir pan.).
ML. Ar ligi šiol kas nors trukdė tokius ryšius megzti ir siekti abipusės naudos?
G. Radzevičius. Niekas netrukdė, bet slėnis kaip tik ir yra ta vieta, kurios paskirtis suvesti mokslininkus su potencialiais užsakovais, verslininkais, susodinti prie vieno stalo ir inicijuoti jų sinerginę sąveiką. Iš šio bendradarbiavimo ir kursis ta pridėtinė vertė, dėl kurios slėnis „Nemunas“ buvo sukurtas. Verslo inkubatorius slėnio struktūroje yra ta vieta, kurioje verslo vienetai, glaudžiai bendradarbiaudami su mokslininkais, formuoja užsakymus taikomiesiems tyrimams, reikalingiems eksperimentams, paskui gautą rezultatą gali technologiškai tobulinti serijinės-masinės gamybos sąlygomis.
O gyvybės įpūsti nesugebėta
ML. Kas Jūsų vadovaujamai darbo grupei buvo svarbiausia kuriant Lietuvos maisto ūkio sektoriaus ir Verslo inkubatoriaus veiklos galimybių studijas?
G. Radzevičius. Tokios tiek slėnių, tiek inkubatorių veiklos patirties Lietuvoje turime ne itin daug. Prisiminkime pastarąją penkiolikos metų eksperimentavimo su verslo katalizavimo instrumentais istoriją. Iniciatyvų, norų ir lūkesčių buvo tikrai gražių. Prieš gerą dešimtmetį kūrėme verslo inkubatorius vos ne kiekvienoje savivaldybėje, šią veiklą kuravo Ūkio ministerija. Kuo baigėsi? Didžioji dalis inkubatorių veiklos užsibaigdavo biurų nuoma lengvatinėmis sąlygomis naujoms besikuriančioms įmonėms. Tai leido iš dalies spręsti bedarbystės problemas, palengvino smulkaus verslo startines sąlygas, tačiau esminio postūmio didinant verslumą, inovacijų diegimo šalies ūkio procesuose nesuvaidino. Iš lėto ši forma apmirė, o paskutinėje stadijoje net buvo kryptingai sunaikinta. Vėliau mėginta kurti klasterius, kurių veiklos šiokius tokius pėdsakus dar galima aptikti, vėliau imtasi mokslinių-techninių platformų, galop industrinių parkų organizavimo… Prikurta įvairių darinių, bet gyvybės jiems taip ir nepavyko įpūsti. Valstybė skyrė daug lėšų, bet ar nors vienas verslas į tuos darinius įsiliejo? Ne.
ML. Kur padarytos klaidos?
G. Radzevičius. Viena priežasčių, kad šie dariniai buvo kuriami „iš viršaus“, antra – tų darinių veikla buvo nepagrįstai detaliai, iki smulkmenų reglamentuojama. Trečia – buvo duodamos lėšos startuoti, bet negalvojama apie tų darinių funkcionavimą bent tam tikrame tų struktūrų veiklos įsibėgėjimo etape, kai tai daryti buvo būtina. Trūko apgalvoto ir motyvuojančio paramos mechanizmo. Pamirštama, kad dauguma mokslininkų pagal prigimtį ir siekius nėra verslininkai. Mokslininkui įdomus pats tyrinėjimo procesas, nemaža jų dalis net ir straipsnius rašo be įkvėpimo, nes tai jų nuomone tik bereikalingas laiko gaišimas, atitraukiantis nuo įdomios tiriamosios veiklos. Dažniausiai rašo jaunesni tyrėjai, bet ne tyrimų vadovai ir ideologai. Tačiau būtent pastarieji yra ir turi būti idėjų generatoriai.Vargu ar teisinga mokslininkus paversti verslininkais, rinkodarininkais siekiančiais rinkoje brangiai parduoti savo tyrimų rezultatus.
Tačiau slėnyje, kai prie vieno stalo sukuriama galimybė susėsti skirtingų interesų žmonėms, jau kuriamos prielaidos visas dalyvaujančias šalis mobilizuoti sąveikai, siekiant gauti geidžiamą rezultatą. Labai svarbu, kad būtų užtikrintas tokio modelio veiklos tęstinumas. Štai kodėl Verslo inkubatoriaus veiklos studijoje siekėme pagrįsti, kad šiam dariniui būtų priskirtas valstybinės reikšmės statusas. Tokį statusą turint, atsiranda daugiau galimybių laisviau disponuoti turimu turtu, reikalinga mažiau biurokratinių procedūrų derinant žemės išnuomavimo, paskirties keitimo, statybos darbus. Ne paslaptis, kad šiandien, norint valstybinį turtą panaudoti kryptingai, tenka įveikti daugybę biurokratinių užkardų, todėl net ir labai gerų idėjų autoriai dažnai nuleidžia rankas. Turint valstybinės reikšmės statusą, lengviau investuoti, atsiranda galimybė disponuoti žeme, numatyti infrastruktūros vystymą, kurti kelių struktūrą ir t. t.
Ateitis priartinama veikiant
ML. Kokios būklės šiandien Jūsų vadovaujamo instituto parengtos studijos? Ar jau žengta praktinio įgyvendinimo link?
G. Radzevičius. Turėjome diskusiją su slėnio „Nemunas“ Taryba – su nedidelėmis pastabomis mūsų studijoms pritarta. Į pastabas atsižvelgėme, studijas patobulinome. Parengėme nutarimo projektą, kurį slėnis „Nemunas“ teiks LR Vyriausybei dėl verslo inkubatoriaus, kad jam būtų suteiktas valstybinės reikšmės objekto statusas. Tai vienas instrumentų, kuris sudarytų prielaidas slėniui kryptingiau integruotis į verslo struktūras. Šiuo metu dirbame prie slėnio „Nemunas“ komercializavimo centro, kaip pagrindinio slėnio darbą katalizuojančio „lokomotyvo“, veiklos modelio. Išnagrinėjome Lenkijos, Šveicarijos, Vokietijos, JAV panašaus profilio mokslinių tyrimų komercializavimo centrų patirtį, apibendrinome ir jau šio mėnesio pabaigoje pristatysime užsakovams.
ML. Atsižvelgėte į klaidas, kurios buvo padarytos per pastaruosius 15 metų?
G. Radzevičius. Pasakyčiau, jog atsižvelgėme į paskutiniųjų 15 metų patirtį šalyje, išnagrinėjome kitų šalių sėkmės istorijas. Lietuvoje būta gerų norų, siekiant paskatinti mokslo ir verslo integraciją, bet tam tikroje stadijoje išryškėdavo kliūtys, sumanymams (dažnai įrėmintiems sudėtingų taisyklių ir tvarkų forma) trūko išbaigtumo, tęstinumo. Jeigu į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta, tai slėnio „Nemunas“ veikla įgaus pagreitį: formuosis naujo tipo santykiai tarp mokslininkų ir verslo, kryptingai formuojant būtiną slėniui veikti mokslinę, techninę ir technologinę infrastruktūrą, atsiras daugiau galimybių slėniui disponuoti lėšomis, materialiais ištekliais (pastatais, žeme). Formuosis naujos bendradarbiavimo formos, pagal klientų poreikius tikslinsis taikomųjų tyrimų kryptys, stiprės tarptautinis bendradarbiavimas. O per rezultatus ateis ir pripažinimas, daugės komercinių užsakymų mokslui, intensyvės informaciniai srautai, klientus operatyviai pasieks informacija apie naujausias inovacijas pasaulyje, šalyje.
Suprantama, naujų besiformuojančių galimybių negalima atsieti nuo slėnio vadovybės atsakomybės. Būtent jos kūrybinga veikla, siekis perprasti kitose šalyse veikiančių panašių struktūrų sėkmingos veiklos dėmenis, yra garantas, kad bus veikiama kryptingai ir ryžtingai. Tai natūralu, nes valstybė investuodama į slėnių kūrimą ir jų infrastruktūros vystymą suinteresuota, kad visi Lietuvos slėniai veiktų kuo efektyviau, o mokslo rezultatai kuo operatyviau būtų transformuojami į technologijas, kurias masiškai galėtų naudoti mūsų šalies verslo struktūros.
ML. Ar galėtumėte įvardyti didžiausius kliuvinius, kurie šiandien gresia slėnio „Nemunas“, gal ir kitų slėnių veiklai?
G. Radzevičius. Didžiausias trukdys – tai sisteminio požiūrio trūkumas, klaidingas įsitikinimas, kad vieno kurio atskiro klausimo išsprendimas sukurs prielaidas sėkmingai viso slėnio veiklai. Nors slėnių projektai buvo strategiškai rengiami, pagrįsti įvairiais skaičiavimais, bet ir toliau būtinas valdžios struktūrų bendradarbiavimas su slėnių vadovybe. Reikia aiškintis iškylančias problemas ir laiku jas spręsti.
ML. Svarbu veiklos optimalumas, sistemiškumas ir…
G. Radzevičius. … ir nuolatinis monitoringas, lietuviškai tariant, darbo ir viso proceso stebėsena. Jei procesas vyksta ne taip, kaip sumanyta, tuojau reikia imtis korekcijų, nes ateities niekada neįmanoma tiksliai numatyti. Ji išryškėja veikiant, būtina lanksčiai ir operatyviai prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos veiksnių šalies viduje ir pasaulyje.
Slėnių veikla – tai nuolatinės paieškos procesas, besiremiantis kūrybingais žmonėmis, turinčiais viziją. Realus gyvenimas verčia tą viziją koreguoti – tai natūralu ir teisinga. Jeigu tą pripažįstame ir pagal tokį modelį veiksime, tai slėnis „Nemunas“ tikrai duos didelę naudą.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas