Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse alytiškius pradžiugino prof. habil. dr. Ona Voverienė. Sklaidydami „Tautotyros etiudus“ kartu su knygos autore prisiminėme ir apmąstėme mūsų tautos nueitą kelią. Šiam susitikimui svetingai duris atvėrė Alytaus muzikos mokykla (direktorė dr. Aldona Vilkelienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Leitanienė). Skambant Tautiškai giesmei, kurią atliko Alytaus muzikos mokyklos choras (vadovė, mokytoja metodininkė Birutė Jočienė), liaudies instrumentų orkestras (vadovas, mokytojas metodininkas Gintaras Naujikas) ir kanklių grupė (vadovė, mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė), nuoširdžiai pritarė visi susirinkusieji.
Mano manymu knyga „Tautotyros etiudai“ tarsi vainikavo ankstesnes profesorės knygas, kurias buvau perskaičiuosi su dideliu susidomėjimu: „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ (2009), „Žymiausios XX amžiaus Lietuvos moterys“ (2000, 2005 –dvi dalys). „Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas“ (2007), „… Kad Lietuva klestėtų ir tautos dvasia tobulėtų <…>“ (2007), „Prie tautotyros versmių“ (2009), „Antikomunizmas“ (2010) ir kt. Stebina autorės produktyvumas. Jos kūrybiniame kelyje yra ypač laimingų metų: tai 2009 ir 2007 metai, kai dienos šviesą išvysdavo po dvi knygas, 2010 ir 2011 metais skaitytoją pasiekė savitos, skirtingos tematikos ir didelės apimties knygos.
Mano rankose „Tautotyros etiudai“. Jau pats knygos viršelis malonus, nes primenantis mūsų mamų ir močiučių išaustus audinius. O kiek tokių ar panašių raštų savo darbščiomis rankomis išaudė lietuvės moterys, į juos sudėjusios savo meilę, viltį ir troškimus. Prasmingą viršelį atitinka prasmingas turinys. Šią knygą skaičiau taip, kaip, tikriausia, kažkada žmogus gavęs lietuvišką maldaknygę. Verčiau puslapius ir atradau seniai girdėtus, mylimus vardus ir pavardes. Ir tarsi iš naujo prakalbo į mane Martynas Mažvydas, Motiejus Valančius, Maironis, Vincas Kudirka, Justinas Marcinkevičius; tarsi po ilgų kelionių, iš užmaršties sugrįžo Vytautas Alantas, Juozas Girnius, Bernardas Brazdžionis… Ir visi jie susėdo prie balto stalo. Nėra išeivijos, nėra netgi mirties, nes yra tik vienas šventas tikėjimas ir apraudota, krauju aplaistyta Tėvynė Lietuva.
Tiek perskaičiuosi knygą, tiek eidama į šį renginį susimąsčiau, ką aš, kaip skaitytoja, galėčiau rekomenduoti mokytojui ar bet kuriam žmogui, kodėl šią knygą verta perskaityti.
Knygos tikslas yra aiškiai išsakytas pirmame puslapyje: „Ši knyga – ne tik apie tautotyros mokslo pradmenų, jo teorijos ir istorijos kūrėjus, bet ir apie žmones, Asmenybes žodžiu, raštu ir darbais kūrusius lietuvių tautos savimonę bei jos valstybę Lietuvą.“ Manau, kad šitas tikslas pasiektas su kaupu, nes visos asmenybės pristatytos pasirinktu aspektu – t. y. nuopelnai kuriant Lietuvos valstybę.
Skyriuje „Tautotyros teorijos prad-menys“ kiekvienas skaitytojas atras ne tik tautotyros sąvokas, bet ir tautotyros istoriją nuo sąvokos atsiradimo 1925 metais iki šių dienų.
Vaikų ir jaunimo organizacijų vadovams mokytojams vertėtų išstudijuoti drauge su ugdytiniais šios knygos skyrius, kuriuose išsamiau sužinotų ir suvoktų vienos ar kitos organizacijos savitumą bei iškilias asmenybes: ateitininkai (Stasys Šalkauskis, Adolfas ir Jadvyga Damušiai), jaunieji šauliai (Vladas Putvinskis-Pūtvis), valančiukai (Motiejus Valančius), kudirkaičiai (Vincas Kudirka), maironiečiai (Maironis) ir kt.
Alytaus miesto savivaldybės 2012 m. švietimo veiklos programos vienas iš prioritetinių uždavinių yra „Tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo ugdymas“. Todėl manau, kad įgyvendinant šį uždavinį labai gražiai galėtų pasitarnauti ir Onos Voverienės enciklopedinio pobūdžio knyga „Tautotyros pradmenys“. Turiu viltį, kad galbūt kas nors kūrybiškai pasinaudojęs šia knyga, pabendradarbiavęs su knygos autore galėtų sukurti metodinę priemonę „Tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas mokykloje“.
Profesorė Ona Voverienė, atidavusi duoklę tiksliesiems mokslams, parašiusi ir išleidusi keletą knygų, publikavusi daug straipsnių įvairiuose leidiniuose, pasuko kita kryptimi, tyrinėdama mūsų tautos praeitį, ypač tai, apie ką sovietiniais metais kalbėti buvo nevalia. Dabar tarsi skuba atiduoti skolą pati sau ir mums visiems. Taip ir gimė knygos apie laisvės kovotoją Vaclovą Voverį-Žaibą, moteris partizanes, ryšininkes ir kt. Apie ką berašytų, autorė išlieka tvirta, nesidairanti nei į kairę, nei į dešinę. Taip norisi retkarčiais pasakyti: „Kodėl gi Tu eini prieš vėją?“ Tačiau jaučiu, kad sakyti beprasmiška, nes, turėdama tvirtas pilietines nuostatas, vis tiek eis ir su savimi ves kitus, nebijodama ne tik kritikos, bet ir kieno nors rūstybės. Todėl, gerbiamoji profesore, linkiu Jums prometėjiškos stiprybės!
Profesorė Ona Voverienė pasveikino visus su Vasario 16-ąja, trumpai apibūdino savo knygos „Tautotyros etiudai“ kelią nuo sumanymo iki kelionės į skaitytoją, o svarbiausia – akcentavo šios knygos vietą etnologijos istorijoje: „Tautotyros etiudai“ – tai knyga, kurioje pirmą kartą etnologijos istorijoje pateikiami lietuviškosios tautotyros istorijos ir teorijos pradmenys, aptariamos svarbiausios tautotyros sąvokos, jų vidiniai ryšiai, mūsų tautinės kultūros ir vertybių savitumai, giliai ir visapusiškai atskleidžiama lietuviškosios tautotyros istorija.“ (ar nereikia dvigubų kabučių ten, kur pažymėta?)
Nuoširdų profesorės Onos Voverienės bendravimą su renginio dalyviais tarsi papildė Alytaus Putinų gimnazijos skaitovai (parengė Putinų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Sabaliauskienė), kurie atliko kompoziciją pagal knygą „Tautotyros etiudai“, o kiti gimnazistai pagrojo ir padainavo keletą dainų (vadovas, vyresnysis muzikos mokytojas Tadas Šikšnelis). Visus maloniai nuteikė Alytaus Putinų gimnazijos ir Šaltinių pagrindinės mokyklos šokio studija „Svaja“ (vadovė, šokio mokytoja ekspertė Rūta Graužlienė).
Nors tą dieną dar spaudė vasario šaltukas, tačiau visi skirstėsi giedrios nuotaikos. Matyt, gali sušildyti ir geras žodis, ir daina, o svarbiausia – viltis…
Nusidriekusi eilutė žmonių, laukianti profesorės O. Voverienės autografų, tarsi bylote bylojo, kad knyga jau rado atgarsį skaitytojų širdyse, kad bus skaitoma, analizuojama. O tai juk yra svarbiausia.
