Techn. m. dr. Jonas Martynaitis ir inž. Juozas Algimantas Martynaitis
Vėl sugrįžti prie apmąstymų apie mūsų giminės žymų žmogų Praną Dovalgą leido netikėtai svarbi žinia apie Petro Algio Mikšos publikaciją „Jonavos krašto sūnus: Pranas Dovalga-Ramutis“ Jonavos laikraštyje Naujienos 2012 m. sausio 31 dieną. Tai išsami publikacija, supažindinanti kraštiečius su dėdės Prano tragišku gyvenimu, jo visuomenine veikla ir literatūriniu darbu. Mūsų giminė yra nepaprastai dėkinga Petrui Algiui Mikšai už atliktą kruopštų darbą archyvuose ir to meto periodinėje spaudoje. Jis tapo mūsų giminės artimu ir nuoširdžiu bičiuliu. Mes tikime, kad bendromis su juo pastangomis atskleisime daugiau Prano Dovalgos gyvenimo ir kūrybos puslapių.
Mes abu esame gimę po dėdės Prano tragiškos mirties ir apie jį žinojome tik iš močiutės Onos Dovalgienės (kai kuriuose senuose dokumentuose Ona Davalgienė), mamos Stanislavos Davalgienės-Martynaitienės ir tėvo Juozo Martynaičio bei kitų giminių pasakojimų nuotrupų. Pokario laikai buvo labai sudėtingi (Prano tėvas – mūsų senelis – Kazimieras ir broliai Kazys ir Mykolas su šeima buvo ištremti į Sibirą, mūsų tėvai laikė namuose paruošę maišus sukrauti daiktus ir maistą nenumatytam atvejui) ir, matyt, dėl to vengė detalaus pasakojimo apie dėdę Praną.
Vis dėlto močiutės Onos dažnas kartojimas ir viltis iki pat jos mirties, kad Pranas atsilieps, liko mūsų atmintyje. Mamos rašytos paieškos per Tarptautinį Raudonąjį Kryžių liko be rezultatų. Šeimoje yra išlikę ir paskutiniai Prano laiškai, rašyti mūsų mamai, rodę pastarųjų metų Europos situacijos sudėtingumą, Vokietijai okupavus Čekoslovakiją ir ne tik ją. Dėdė Pranas buvo pilietiškas žmogus, mylėjęs ne tik Lietuvą, bet ir Čekoslovakiją, kurioje studijavo ir dirbo žurnalistu. Matyt, jo pozicija užstoti nepriklausomą Čekoslovakiją buvo negatyviai vertinta okupantų, ypač paaštrėjus situacijai per ypatingąją padėtį 1941 metais ir atvykus Hitlerio bendrui R. Heydrichui, siekiant žiauru teroru sunaikinti čekų patriotus. Iki minėto straipsnio išspausdinto Jonavos laikraštyje mūsų giminė nežinojo, kad dėdė Pranas buvo sušaudytas nacių 1941 m. lapkričio 17 d. (dabar Tarptautinę studentų dieną) Prahoje kartu su čekais (o jis tuomet dar ir studijavo Prahoje) ir buvo tik numanoma, kad jis žuvo karo metais.
Mūsų tėvas Juozas Martynaitis yra kilęs iš Jonavos krašto ir mokėsi kartu su dėde Pranu Kaune, kur kartu abu baigė LMPS. Kauno gimnazijos suaugusiems VI laidą 1929 metais. Jiems dėstė to meto Lietuvos šviesuoliai V. Lašas, Z. Žemaitis, A. Purėnas, docentas K. Šleževičius, direktorius J. Norkus, kurių nuotraukos su absolventais yra 1929 metų vinjetėje. Dėdės nuotrauka įdėta Jonavos laikraštyje yra iš to laiko. Dėdė Pranas supažindino savo seserį Stanislavą su bendramoksliu Juozu Martynaičiu ir jie vėliau sukūrė šeimą. Mamos Stanislavos ir 6-riais metais vyresnio brolio Prano santykiai buvo labai šilti, draugiški ir jis turėjo didelės įtakos formuojant sesers asmenybę ir pasaulėžiūrą. Kelis kartus mūsų mama su Pranu viešėjo Bratislavoje, Prahoje, Berlyne, Drezdene 1935–1936 metais. Tai liudija daug bendrų nuotraukų ir laiškai namiškiams. Jie artimai bendravo su slovakų ir čekų rašytojais ir inteligentija. Mama buvo gera talkininkė Pranui, ruošiančiam spaudai to meto čekų literatūros klasikų vertimus: organizuodavo jo vertimų iš čekų ir slovakų kalbų rankraščių spausdinimą ir bendravo su Kauno leidyklomis, ruošdama brolio verstas slovakų ir čekų klasikos knygas bei jų literatūros antologiją. Yra išlikę Prano laiškai seseriai su nuorodomis leidykloms ir spausdinimo darbams atlikti.
Mes vertiname, kad tokių nuoširdžių ir atsidavusių savo profesijai žmonių kaip žurnalo „Lietuva ir Čekija“ redaktorius Petras Algis Mikša ir kitų dėka, pavyko iškelti iš užmaršties šviesų Prano Dovalgos (1911 10 02-1941 11 17) prisiminimą. Jis plačiai tuo metu atskleidė čekoslovakų tautos literatūrą, gyvenimą ir kultūrą prieškario Lietuvoje.
Trumpi biografijos duomenys
Juozas Algimantas Martynaitis gimė 1942 04 24 Kaune. 1959 metais baigė Kauno VII vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. Jį baigęs nuo 1965 m. pradėjo dirbti Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. 1970–1972 metais tarnavo sovietų kariuomenėje Kolos pusiasalyje. Grįžęs iš kariuomenės vėl dirbo Elektrėnuose, nuo 1975 metų Kauno termofikacinėje elektrinėje ir vėliau Kauno energijoje. Nuo 2009 metų pensininkas.
Žmona Giedrė dirba vyr. buhalterio pavaduotoja. Užaugino tris vaikus, sulaukė keturių anūkų.
Jonas Martynaitis gimė 1964 04 19 Kaune. 1964 m. baigė Kauno VI vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. Šį fakultetą baigė su pagyrimu ir buvo paliktas Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kuriame praleido 42 darbo metus.
1980 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, paskelbė daugiau negu 60 mokslo darbų, sukūrė daug išradimų ir turi daug Europos patentų. Mokslo kryptis – elektronikos prietaisai medicinai.
Žmona Alicija – inžinierė statybininkė. Užaugino sūnų ir dukrą, sulaukė dviejų anūkų ir dviejų anūkių. Dabar abu jau pensininkai.
