Minint lietuvių archeologijos ir tautotyros pradininko, dailininko Tado Daugirdo 160-ąsias gimimo metinesPabaiga, pradžia Nr. 9
Prof. Ona Voverienė
Esama ir antrojo Jono Daugirdo (1844–1863). Tai 1861-ųjų metų sukilimo dalyvis, Akmenės valsčiaus Klyšių dvarininkas. Petrapilio universiteto Fizikos-matematikos fakulteto absolventas. Sukilime Svirskio būrio kovotojas, žuvęs kovoje prieš caro patvaldystę 1863 m. gegužės 9 d.
Juozas Daugirdas (m. 1893 m.) – inteligentas, aktyviai dalyvavęs rengiant baudžiavos panaikinimo Lietuvoje įstatymą ir poįstatyminius aktus.
Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1899–1997) parašė „Lietuvos istoriją“ (1-as leidimas 1935 m., 2-as – 1990 m.), „Žemaičių bajorų ūkis XIX šimtmečio I pusėje“ (1938; 1998), „Lietuvos istorijos vaizdai ir raštai“ (1939), „Lietuvos istorija: Lietuva amžių sūkury“ (1956), „Lietuvos kultūros istorijos bruožai“ (1962), „Lietuvos Steigiamasis Seimas“ (1975), „Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė“(1985), redagavo „Lietuvių enciklopedijos“ istorijos skyrių. Vandos Daugirdaitės-Sruogienės palaikai 1998 m. perlaidoti Vilniuje.
Pranas Daugirdas (g. 1882), žymus pedagogas, matematikos vadovėlių autorius, vėliau ir mokyklų inspektorius.
Kostas Daugirdas, T. Daugirdo dėdė, vienas iš Tautininkų sąjungos steigėjų, Vilniui vaduoti sąjungos narys, lietuvių pabėgėlių globėjas Rusijoje, Lietuvos patriotas.
Aleksandras Daugirdas (1815–1901) tikrasis valstybės tarėjas, civilinis generolas.
Iš Daugirdų šeimos atžalų, neabejoju, minėsimų ir kitose Lietuvos enciklopedijose, ryškiausios yra teisininko, vertėjo, vieno žymiausių Lietuvos bibliografų Stasio Tomonio (1915–1992) ir jo sūnaus Mindaugo Tomonio (1940–1975) pavardės.
Stasio Tomonio – teisininko, VDU dėstytojo, grožinės literatūros redaktoriaus, vertėjo ir vieno žymiausių XX a. bibliografų – tėvų Kristinos Daugirdaitės-Tomaševičienės ir jos sutuoktinio Benedikto Tomaševičiaus gyvenimas susiklostė tragiškai, bolševikiniam rusų gaivalui okupavus Lietuvą. Benediktas Tomaševičius prieškario Lietuvos inžinierius, susisiekimo viceministras, vėliau ministras, vos tik rusams okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje buvo atskirtas nuo tremiamos šeimos ir išgabentas į Rešiotų mirties lagerį. Čia ir mirė badu 1942 m. pradžioje. Jo žmona Kristina Daugirdaitė-Tomaševičienė, bajoraitė, muzikologė, baigusi aukštąją muzikos mokyklą buvo ištremta prie Laptevų jūros, į negyvenamą Tit Arų salą, kur taip pat mirė iš bado 1943 m. pradžioje. Stasys Tomonis (1915–1992), kurį gerai pažinojau – buvome kolegos, mums visiems buvo inteligentiškumo ir aukščiausios kultūros žmogaus etalonas, kaip ir visų mūsų mylimas ir gerbiamas prof. Levas Vladimirovas (Voverienė O., 2007, Istorija moko, pavyzdžiai ugdo: Knyga apie Lietuvos patriotų bajorų Daugirdų giminę. – Lietuvos Aidas, balandžio 19 d., p. 9; balandžio 20 d., p. 9).
Stasio Tomonio sūnus Mindaugas Tomonis – talentingas kūrėjas, poetas-filosofas, kaip ir prieš kelis šimtmečius jo proprosenelis Jonas Daugirdas, išdrįsęs eiti „prieš srovę“ okupaciniam režimui, gyvenęs vos 35 metus kūrėjas, paslaptingomis aplinkybėmis sovietinės okupacijos metais žuvęs po traukinio ratais.Vysk. Jonas Boruta Mindaugo Tomonio kūrybos ir tiesos sakymo žygdarbį vadino vienu „iš tyriausių ir tragiškiausių pasipriešinimo dvasiniam genocidui istorijos puslapių“ (Vysk. Boruta J., 1995, Baltas paukštis, skriejęs prieš vėją. – Žinia.Vilnius: Baltos lankos, p. 17). Vyskupas savo straipsnyje rašė: „Su kokiu širdies virpesiu XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, mes, jo amžininkai skaitėme filosofinę apybraižą „Žinia“, eilėraščius, nes Mindaugo Tomonio (Tomo Kuršio) kūryboje surasdavome savus klausimus, problemas ir abejones, širdį uždegančius teiginius. Ypač, kai prieš akis iškildavo kaina, kurią autorius sumokėjo už drąsą ieškoti, dalytis surasta tikėjimo šviesa su kitais, už drąsą pagal surastą tiesą tvarkyti savo gyvenimą, nesižvalgyti į pilką komunistų suluošintą vidutinybę“ (Ten pat).
Išeidamas iš gyvenimo jaunas kūrėjas mums paliko jau minėtą filosofinę apybraižą „Žinia“, skirtą 100-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, tris eilėraščių rinkinius „Rašmenys ant smėlio“, „Pro snaigių užuolaidą“, „Atodanga“, poemą-koliažą „Aureolė“, dienoraščio fragmentus, laiškus, dokumentus ir testamentinį priesaką jaunosioms kartoms: „Ateitis priklauso TIESAI… Kviečiame visus dvasinio atsinaujinimo, susitaikymo, būties tikrojoje taikoje – su savo sąžine ir pasauliu, žygiui“ (Vysk. Jonas Boruta. Ten pat).
1992 m. sausio 11 d. per Lietuvos televiziją buvo parodytas filmas apie Mindaugą Tomonį, pavadintas „Baltas paukšti, tu sugrįžki…“ Ir knygoje, ir filme pasakojama apie dvasinę atmosferą sovietinės okupacijos metais, kai tiesos sakymas buvo vertinamas, kaip beprotybė, o sakantis tiesą ir išdrįstantis priešintis Tautos dvasiniam genocidui buvo apšaukiamas psichiniu ligoniu ir „gydomas“ stipriais vaistais psichiatrinėje ligoninėje. Taip žuvo jaunas, talentingas mokslininkas ir poetas Mindaugas Tomonis (plačiausiai sklido versija, kad jis, kaip ir prof. Jonas Kazlauskas buvo nužudytas KGB). „Baltas paukštis, skridęs prieš vėtrą, nepasuko pavėjui ir už tai sulaužytais sparnais buvo nutildytas amžiams“, – apibendrindama Mindaugo Tomonio trumpą gyvenimą rašė mokslininkė Stasė Matulaitytė (Lietuvos Aidas. – 1995 m. lapkričio 3 d.).
Taigi, šaknys ir atžalos, ištakos ir estafetė iš kartos į kartą „eiti prieš srovę“, išsaugota šimtmečiais bajorų Daugirdų giminėje, siekiant savo Tėvynei nepriklausomybės, o savo Tautai – dvasinės laisvės ir teisingumo.
Nepriklausomą Lietuvą, laisvą nuo išorės vergijos, atkūrėme. Tik, deja, ji Tautai netapo gaivia šiandienos versme. Greičiau pelke, po kurią klampoja krokodilai ir mamutai, o virš jos – juodas grėsmingas neteisingumo debesis, sklindantis iš dabartinės teisėsaugos sistemos, savo nežmoniškumu baigiantis užspausti Tautai kvėpavimo takus… O Daugirdo ant balto žirgo su pakeltu teisingumo kardu rankose horizonte dar nesimato…