Gegužės 24 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko susitikimas su žinomu Aukštaitijos krašto sūnumi, teatro, televizijos ir kino filmų aktoriumi, teatro režisieriumi, buvusiu Konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoju, mokslininku-teatrologu bei teatro istoriku Ferdinandu Jakšiu. Tądien Sėlių krašto žmonės, kolegos ir bičiuliai, pažymėjo savo kraštiečio 75-ąjį gimimo jubiliejų.
Aktoriaus kūrybos vakarą ir jungtinę šventę surengė Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ (pirm. Algis Narutis), Vilniaus anykštėnų sambūris (pirm. Rita Virbalienė), Uteniškių kraštiečių klubas „Indraja“ (pirm. prof. Arvydas Šaltenis), Rokiškio rajono Duokiškio saviveiklininkai (vad. Giedrė Dagienė) ir Svėdasiškių draugija ,,Alaušas“ (pirm. Algimantas Indriūnas). Salė buvo pilnutėlė žmonių.
Šventei vadovavo rokiškėnas Donatas Smalinskas, o menininko vaidybinį gyvenimą kino juostoje pristatė Ferdinando bendražygis, aktorius Rimgaudas Karvelis, kolegų įvardintas Jaunimo teatro metraštininku. Pranešimą „Aktorius Ferdinandas Jakšys: talento fenomenas, kūrybinė veikla, filosofinės nuostatos ir ryšiai su kraštiečiais“ skaitė Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys, laikraščio „Lietuvos bočiai“ redaktorius, Ferdinando klasės draugas Romualdas Vytautas Rimša.
Talento fenomenas
Žmogaus talentas ir intelekto lygis sunkiai išmatuojami. Tam naudojamos įvairios mokslinės metodikos, (kad ir austrų psichologės, kelių Europos ir Amerikos universitetų prof. Šarlotės Biuler (Charlotte Bühler, 1893–1974 m.), tyrinėjusios vaikų ir jaunimo psichologijos bei intelekto vystymosi problemas ir palikusią didelį mokslinį įdirbį), analizuojami atlikti profesiniai ir kiti darbai. Šiuo požiūriu aktorius ir teatrologas Ferdinandas Jakšys yra „kietas riešutėlis“.
Aktorius turi neabejotiną, įgimtą vaidybos talentą, yra aukšto profesinio ir kūrybinio intelekto asmenybė, kuriai būdingos geros profesinės žinios, aukštas meistriškumas ir veiklos įvaldymas. Pastebimas teatrinės veiklos įvairumas, o kartu ir gebėjimas susikaupti, sutelkti dėmesį svarbiausiam tikslui pasiekti. Svarbios jam vertybės – darbštumas, nuoseklumas ir valingumas, kurios reikalingos profesionaliems ir skaitlingiems darbo rezultatams pasiekti. Visos minėtos įgimtos ir išsiugdytos savybės sudaro menininko išskirtinumą ir originalumą – vadinamą kūrybinės veiklos fenomeną. Norint išsiaiškinti aktoriaus Ferdinando Jakšio kūrybos ypatumus, privalu gerai pažinti visas jo veiklos sritis: vaidybos ir režisūros darbus, teatrologijos ir teatro istorijos mokslinius bei kitus straipsnius, pedagoginę veiklą, ryšius su gimtuoju kraštu ir jo žmonėmis.
Mokslai ir savojo kelio ieškojimas
Ferdinandas Pranas Jakšys gimė 1937 m. gegužės 20 dieną Sėlių krašte, Svėdasuose (Rokiškio apskr., dabar – Anykščių r.), anot jo, „tose pačiose apylinkėse, kaip ir Vaižgantas“. Tėvas, garsus batsiuvys, Svėdasuose turėjo batų siuvyklą ir mokinių, o motina tvarkėsi namuose. Du vaikai, tėvų remiami, įgijo gerą išsimokslinimą: sesuo Žaneta Jakšytė-Kibickienė (g. 1946 m.) tapo prancūzų kalbos mokytoja, vertėja ir verslininke, o Ferdinandas pasuko savuoju keliu.
Pirmąsias penkias klases būsimasis aktorius baigė Svėdasuose, septynmetę – Duokiškyje, paskui mokėsi Kamajuose, o vidurinę mokyklą (11-ąją klasę) 1956 m. pabaigė Utenoje (dabar Rapolo Šaltenio mokykla). 1956–1957 m. lankė Utenos medicinos mokyklą, įgijo mediko diplomą. Bet mūzos jį vis viliojo kitur… Paklusęs joms, 1957–1961 m. jis studijavo Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete ir įsigijo seniai svajotą aktoriaus profesiją.
Dirbdamas, 1964–1969 m. Ferdinandas Jakšys neakivaizdžiai mokėsi Valstybinio Anatolijaus Lunačiarskio teatro Meno instituto (GITIS) Teatrologijos fakultete Maskvoje. Čia atgaiva sielai jam tapo teatro, muzikos ir dailės istorijos dalykai, kurių paskaitos dažnai vykdavo Tretjakovo meno galerijoje. Apskritai, apie teatrą jį ir toliau domino viskas, nes potraukį tam pajuto mokyklos suole, pradėjęs nuo meno saviveiklos. Ten „pokario metais visa Žemaitė buvusi išvaidinta“. Tačiau tik tapęs diplomuotu aktorium ir teatrologu (teatro mokslininku, istoriku, kritiku), jis pasijuto suradęs tikrąjį savo pašaukimą.
Mokslo ir kraštotyros darbai
Tai viena iš svarbių aktoriaus Ferdinando Jakšio veiklos sričių, kuri eilinių teatro lankytojų ar TV serialų bei kino filmų žiūrovų mažai pastebima. Ją žino tik Ferdinando kolegos, teatrologai, artimiausi draugai ir teatro mylėtojai.
Teatrologija, ypač teatro teorija, istorija, senasis repertuaras aktorinė veikla ir jos meninės bei psichologinės paslaptys Ferdinandą domino nuo studijų laikų. Ši mokslo sritis jam tapo dar svarbesnė pradėjus dirbti ir skaityti studentams specialiųjų dalykų paskaitas konservatorijoje, kai teko savarankiškai ruošiantis paskaitoms – ieškant bibliotekose medžiagos, analizuoti ją, rašyti paskaitų konspektus. Studijuodamas teatrologiją Maskvoje, jis itin susidomi teatro mokslais – teatrų istorija, aktorių bei režisierių kūrybos ypatumais, profesiniu meistriškumu. Tai vėliau jį paskatino imtis dar nuoseklesnės mokslinės veiklos. Juo labiau, kad teatrologijos darbų Lietuvoje buvo mažai, o tema menkai tenagrinėta.
Donatas Smalinskas ir sveikintojas Petras Dimša
Pirmiausia Ferdinandas ėmė rašyti ir skelbti mokslinius straipsnius apie Jaunimo ir kitų teatrų spektaklius (pastatymus, aktorių gyvenimą, vaidybą ir pan.), paskui rimčiau susidomėjo Lietuvos teatro istorija. Itin didelį mokslinį įdirbį atliko, sumanęs rašyti scenarijų spektakliui apie prof. Eugeniją Šimkūnaitę „Indraja – saulės duktė“. Tada teko surinkti ir išanalizuoti rietuves dokumentinės ir kraštotyrinės medžiagos.
Vis dėlto daugiausia mokslinių straipsnių aktorius ir teatrologas parašė 2001–2012 m., ėmęs aktyviai bendradarbiauti su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu (nuo 2010 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos cent-ras, MELC), pradėjusiu leisti šalyje didžiausią iki tol „Visuotinę lietuvių enciklopediją“. Atskiruose jos tomuose (iki 2012 m. vidurio) išleista 20. Joje ir kituose informaciniuose leidiniuose šiandien matome daug Ferdinando Jakšio straipsnių apie Lietuvos teatro istoriją, spektaklius, aktorius. Nemažai jų paskelbė jubiliejiniuose teatrų leidiniuose ir rinkiniuose. Tarp jų – rašiniai apie žinomų Lietuvos aktorių Elvyros Žebertavičiūtės, Rolando Butkevičiaus, Karolio Dapkaus, Rimgaudo Karvelio ir daugelio kitų gyvenimą, kūrybą, aktorinę bei režisūrinę veiklą, pasiektus darbo rezultatus ir kitomis temomis. Tokių straipsnių reikia ne vien teatrologams, bet ir kraštiečiams. „Štai, rokiškėnai, – sako Ferdinandas, – neseniai paprašė parašyti apie aktorių Bronių Gražį, su kuriuo Duokiškyje kartu augom. Teks…“
Be viso to, bibliotekose ir archyvuose Ferdinandas Jakšys jau keletą metų nuosekliai renka medžiagą būsimai monografijai apie Jaunimo teatrą – ištakas, pirmuosius žingsnius, pastatytus spektaklius, režisierius ir aktorius, ryšius su šalies ir užsienio teatrais, ir kitus dalykus. Manoma, kad tai bus pirmoji išsami šio teatro istorija.
Su profesiniais – aktoriniais, režisūriniais bei moksliniais – sumanymais ir planais glaudžiai siejasi visa aktoriaus kraštotyros veikla. Žvelgdamas toli į priekį, jis visuomet nuosekliai rinko dokumentinę medžiagą, ją tyrinėdavo ir rašydavo metmenis būsimiems monospektaklių ciklo „Gintaro paukštė“ pastatymams. Taip prasidėjo darbai prie visų literatūrinių kompozicijų ir scenarijų apie žymius Lietuvos rašytojus: Vaižgantą, Antaną Vienažindį, Antaną Strazdą, Vincą Kudirką, Antaną Vienuolį-Žukauską, Antaną Miškinį ir kt. Kurdamas pastatymų planus, jis surinko daug literatūrinės ir faktografinės medžiagos, kurią vėliau teko stropiai studijuoti, analizuoti, vertinti, kurti pastatymų metmenis. Užmojų šioje srityje jis turi daug ir dabar.
Profesinės ir visuomeninės veiklos įvertinimas
Nepaisydamas didelio užimtumo, aktorius Ferdinandas Jakšys aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jis yra Lietuvos teatro sąjungos narys, 2004–2007 m. buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narys, o nuo 2006 m. yra Anykščių rajono Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto ir Utenos Rapolo Šaltenio gimnazijų Garbės galerijų narys. Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmajame suvažiavime aktorius 2008 m. išrinktas draugijos tarybos nariu. Už svarbius kūrybinius, aktorinius laimėjimus ir pasiekimus 1987 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas; 1995 m. už vaidmenį ir Kosto Ostrausko monodramą „Vaižgantas“ jam įteiktas konkurso „Geriausiai scenoje pastatytas lietuvių dramaturgijos spektaklis“ prizas. 2003 m. Ferdinando vadovaujamas Vilniaus senjorų teatras už Juozo Petrulio spektaklį „Prieš srovę“ (apie Strazdelį) pelnė du konkurso „Aukso paukštė“ apdovanojimus: „Geriausias mėgėjų teatras ir režisierius“ ir „Geriausias 2002-ųjų metų mėgėjų meno kolektyvas“. 2012 m. už įsimintinus vaidmenis teatre ir kine, ilgametę veiklą Utenos kraštiečių klube „Indraja“ Ferdinandas Jakšys apdovanotas Utenos rajono savivaldybės atminimo ženklu „Utenai – 750 metų“. Jis turi ir daugiau padėkų, garbės raštų. Bet Ferdinando žodžiais, ištartais susitikime Karininkų ramovėje, „Didžiausias apdovanojimas man esate visi jūs, mieli bičiuliai ir kraštiečiai, kurie šiandien taip gausiai susirinkote į susitikimą su manim, ir visi tie žiūrovai, kurie užpildo teatrų sales, kuriose man tenka vaidinti. Patikėkite, man tai yra pats didžiausias apdovanojimas! Didesnių gal ir nereikia…“. Jis ir čia, kaip visuomet, liko santūrus…
Bus daugiau
Vytautas RIMŠA
Svėdasiškių draugijos „Alaušas“
tarybos narys, atsakingas už
mokslinę veiklą
Viliaus Naujiko nuotraukos