dr. Aurika Ričkienė
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja
Šių metų sausio mėnesį Lietuvos mokslininkų bendruomenė sulaukė naujos Jadvygos Olechnovičienės ir Vytauto Kesmino knygos „Profesorius Juozas Virbickas: mokslininko ir ichtiologo kelias: monografija“.
Juozas Virbickas (1939–2006) – žymus Lietuvos mokslininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, profesorius, habilituotas daktaras, ichtiologų mokslinės mokyklos kūrėjas, mokslo organizatorius, žinių skleidėjas. Jo darbai paliko gilų pėdsaką zoologijos, ichtiologijos, hidroekologijos, termoekologijos, aplinkosaugos ir žuvininkystės mokslo istorijoje. Svarus profesoriaus indėlis ir į mokslo organizacinę veiklą Lietuvoje. Jis – ilgametis Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, Ekologijos instituto direktorius, daugelio ichtiologijos srities tyrinėtojų mokslo darbų vadovas.
Itin aktyvi buvo J. Virbicko mokslinė visuomeninė ir leidybinė veikla. Profesorius – buvęs Lietuvos ekologų draugijos pirmininkas, ilgametis Lietuvos žuvininkų sąjungos prezidentas, Baltijos šalių ichtiologinės komisijos ir daugelio kitų visuomeninių gamtos organizacijų narys, taip pat Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Ekologija“, Rusijos mokslų akademijos žurnalo „Voprosy ichtiologiji“, Ekologijos instituto žurnalo „Acta Zoologica Lituanica“, leidinių serijų „Lietuvos fauna“, „Žuvininkystė Lietuvoje“ „Šiluminė energetika ir aplinka“ redakcinių kolegijų narys.
J. Virbicko mokslo darbai buvo pastebėti bei įvertinti Lietuvos ir tarptautinės mokslo bendruomenės: jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas, jis – Lietuvos Respublikos mokslo premijos laureatas, Tarptautinės gamtos ir visuomenės mokslų akademijos, Niujorko mokslų akademijos, Tarptautinės informatizavimo akademijos prie Jungtinių tautų organizacijos narys.
Monografijos autoriai – Lietuvos mokslų akademijos darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė Jadvyga Olechnovičienė, 1999–2006 m. dirbusi su J. Virbicku Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas, gamtos mokslų daktaras Vytautas Kesminas, 1984–2006 m. dirbęs su J. Virbicku toje pačioje laboratorijoje. Be to, profesorius buvo jo disertacijos mokslinis vadovas.
Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pateikiama medžiaga, pristatanti J. Virbicką kaip mokslininką, ichtiologą. Antroje – surinkti šeimos, bendradarbių ir įvairių su juo bendradarbiavusių organizacijų atstovų prisiminimai, o trečioje – publikuojama medžiaga iš paties J. Virbicko atsiminimų rankraščio.
Pratarmėje autoriai paaiškina, kokio požiūrio laikėsi rengdami knygą: „norėdami ryškiau apžvelgti žymaus asmens nuveiktus darbus bet kuriame mokslo bare, turime mintimis persikelti į jo gyventą laikotarpį, panagrinėti sąlygas, kuriomis jis gyveno ir kūrė“. Autorių manymu, tokioje šviesoje pavaizduoti darbai leidžia geriau suprasti asmens indėlį mokslui ir gyvenimo pažangai.
Pasirinkto požiūrio, kruopštaus darbo ir asmeninės bendradarbiavimo patirties su J. Virbicku dėka, monografijos autoriams pavyko visapusiškai perteikti šio iškilaus mokslininko asmenybės bruožus ir įvertinti jo mokslinį palikimą. Knygoje pateikiama išsami profesoriaus biografija – nuo vaikystės Anykščiuose, studijų Vilniaus universitete iki mokslo ir mokslo organizacinio darbo aukštumų Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute, vėliau Ekologijos institute. J. Virbicko gyvenimo kelio apžvalgą papildo šeimos narių, kolegų ir mokinių atsiminimai, kurie atskleidžia jo asmenybę, pristato jį kaip nenuilstantį optimistą, profesionalų mokslininką, vadovą, o tuo pačiu ir linksmą pasakotoją, gamtos kelionių mėgėją. Leidinyje skelbiami dar niekur nespausdinti profesoriaus atsiminimų rankraščiai – apie vaikystės patirtį, aplinką, kurioje jis augo, kurioje formavosi jo požiūris į supantį pasaulį, – vaizdžiai papildo šio mokslininko portretą ir nustebina jo beletristiniais gebėjimais. Atsiminimų medžiaga yra vertinga ir bendrąja prasme, nes supažindina skaitytoją su gyvenimu Lietuvoje pokariu. Knygoje publikuojama daug nuotraukų, kurios paįvairina turinį, supažindina su šio mokslininko svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis, pristato jį gyvenime lydėjusius žmones.
Mokslo istorijai vertingiausia monografijos dalis – J. Virbicko mokslinio palikimo analizė. Knygoje pateikiama istoriografinė ichtiologijos tyrimų Lietuvoje apžvalga puikiai nušviečia bendrąjį šios tyrimų srities kontekstą ir parodo profesoriaus mokslo darbų vietą jame.
Atlikę mokslometrinę J. Virbicko publikacijų analizę, autoriai vaizdžiai atskleidžia didelį šio mokslininko darbo efektyvumą – J. Virbicko mokslinį kūrybinį palikimą sudaro per 400 publikacijų, tarp kurių net 17 knygų, 177 mokslo straipsniai, per 70 mokslo populiarinimo darbų ir išryškina profesoriaus tyrinėtas žuvų biologinių parametrų ir bendrijų struktūrų, hid-roekologijos, termoekologijos ir žuvininkystės sritis. Išsami profesoriaus knygų ir straipsnių apžvalga kokybiškai demonstruoja jo darbų mastą tiriant Lietuvos vandenis, gėlavandenes žuvis, moksliškai pagrindžiant jų apsaugą. Mokslotyrinė analizė ir rezultatų įvertinimas autoriams leido Juozą Virbicką įvardyti hidroekologijos pradininku Lietuvoje, padėjusiu ichtiologų mokslinės mokyklos pagrindus. Monografiją užbaigia J. Virbicko publikacijų bibliografinė rodyklė, kurioje susistemintos žinios apie šio mokslininko spausdintus darbus ir svarbesnę literatūrą apie jį.
Puikus knygos apipavidalinimas – dailininkės Miglės Datkūnaitės darbo rezultatas – vainikuoja knygos turinį, maloniai nuteikia skaitytoją.
Džiaugiamės nauja knyga, kurioje įdomių minčių ir akimirkų ras tiek profesionalūs gamtininkai, mokslo istorikai, tiek ir visi, besidomintys gamtos mokslų raida Lietuvoje.