Moterys Lietuvos moksle: problemos ir sprendimai

Lyčių lygybės problema šiuolaikinėje visuomenėje dažnai aptariama įvairiais požiūriais. Apie kylančius klausimus mokslo srityje kalbamės su dabar įgyvendinamo nacionalinio projekto „Lyčių lygybės skatinimas moksle“ (LYMOS), kuris yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, moksline vadove, Baltijos šalių regioninės asociacijos BASNET Forumas prezidente, Vilniaus universiteto docente ir mokslų daktare Dalia Šatkovskiene.

Vilius Žalys. Kaip galėtumėte apibūdinti lyčių lygybėsproblemos moksliniuose tyrimuose atsiradimo priežastis?

Dalia Šatkovskienė. Mokslas yra ne tik žinių gilinimo apie mus supantį pasaulį institutas, bet ir socialinės veiklos sritis, todėl aišku, kad čia, kaip ir visoje visuomenėje, egzistuoja panašios problemos. Spartus mokslo ir technikos vystymasis paskutiniais šimtmečiais ir su tuo susiję spartūs industrializacijos procesai veikė žmogiškųjų išteklių poreikį ir darbo rinkos plėtrą. Šie procesai lėmė moterų įsitraukimą į darbo rinką, taip pat ir kvalifikuotos darbo jėgos. XX a. viduryje tapo aišku, kad žmogiškieji mokslo ištekliai yra riboti ir moterys yra būtent tas šaltinis, kuris dėl įvairių priežasčių nėra deramai išnaudojamas. Dar daugiau, spartus mokslo vystimasis mokslų integracijos kryptimi paskatino naujų mokslo sričių atsiradimą, o čia per amžius susiformavęs skirtingas lyčių požiūris į pasaulį tapo inovacijų šaltiniu. Todėl lyčių lygybės moksle problema yra tiesiogiai susieta su antrosios lyties atėjimu į mokslinių tyrimų sritį.

V. Žalys. Kokia situacija Lietuvoje?D. Šatkovskienė. Deja, gajūs per amžius visuomenėje  susiformavę lyčių stereotipai iki šiol riboja moterų galimybes panaudoti savo talentus ir siekti lygiavertės karjeros moksle. Išliekanti didelė lyčių disproporcija aukščiausiuose akademiniuose bei mokslo administravimo lygiuose, taip pat neišskiriant ir svarbių šiuolaikinio mokslo sričių, pavyzdžiui, fizikos, informacinių technologijų ir kitų technologinių mokslų, rodo, kad mokslo sistema nėra pritaikyta abiejų lyčių poreikiams. Lietuvoje dažnai džiaugiamasi „Eurostat“ rezultatais, rodančiais, kad mūsų šalis pirmauja pagal mokslininkių skaičių (žr. 1 pav.), tačiau, tai tik pirmas ir paviršutiniškas požiūris, neleidžiantis teigti, kad lyčių lygybės problemos Lietuvoje nėra. To paties šaltinio duomenimis Lietuva yra tarp šalių, kur moterims siekti mokslinės karjeros yra sunkiausia (žr. 2 pav.). Analizuojant duomenis tampa aišku, kad mokslinio darbo kultūra nėra subalansuota ir vienodai palanki abiems lytims. Ištekliai, kuriais disponuoja mokslininkės, jų galimybės priimti sprendimus skirstant mokslo finansavimą ir veikti mokslo politiką yra labai ribotos. Neramina ir tai, kad iki šiol ietuvos mokslinė visuomenė į lyčių lygybės moksle problemą žiūri gana atsainiai ir santūriai, lyg tai jos neliestų, absoliutina „prigimtinį“ mokslo teisingumą ir nešališkumą. Pabrėžiama mokslinės kompetencijos svarba, sugebėjimai, mandagiai duodant suprasti, kad pastarieji yra būdingi išskirtinai mokslininkams vyrams, taip nepelnytai nuvertinant moterų talentus ir išstumiant jas iš mokslinės veiklos arba paliekant joms pagalbininkių statusą.

V. Žalys. Kokios galimybės keisti įsisenėjusiasproblemas?

D. Šatkovskienė. Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ ir kituose dokumentuose ypač akcentuojama mokslo ir inovacijų plėtra, tiesiogiai susijusi su aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių plėtra ir lyčių lygybės problemos sprendimu moksle. Šiai problemai spręsti yra taikoma vadinamoji integracinė (angl. mainstreaming) politika, kuri pasireiškia lyčių aspekto integravimu į visas situacijas ir politikas taip skatinant greitesnį problemos sprendimą. Ši politika yra oficialios Europos Sąjungos politikos dalis, grindžiama bendru šalių narių susitarimu.
Šiame kontekste Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 m. programą, 2008 m. birželio 2 d. patvirtino „Vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimo moksle strategiją“. Jai įgyvendinti ir yra skirtas, dabar vykdomas nacionalinis projektas „Lyčių lygybės skatinimas moksle“ (LYMOS), kurį koordinuoja Lietuvos mokslų akademija. Projekto partneriai yra regioninė Baltijos šalių mokslininkių asociacija BASNET Forumas, Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga. Projekto tikslas – sukurti struktūrinius pagrindus lyčių lygybės principams Lietuvos mokslo sistemoje įgyvendinti, siekiant didinti mokslininkių skaičių aukščiausiuose akademiniuose bei mokslo ir studijų valdymo lygmenyse, fizinių ir technologinių mokslų srityse.

V. Žalys. Kokios veiklos yra plėtojamos šiame projekteir ko jomis siekiama?

D. Šatkovskienė. Projekto veiklomis yra siekiama tobulinti mokslo sistemą, siekiant užtikrinti lygias lyčių galimybes moksle, didinti mokslininkių motyvaciją siekti karjeros moksle ir šviesti mokslo visuomenę lyčių lygybės klausimais. Įgyvendinant pirmąjį uždavinį yra atlikta teisinių aktų ir metodikų, naudojamų vertinant mokslo institucijas, analizė bei parengtos rekomendacijos joms tobulinti. Baigiama
kurti lyčių lygybės moksle stebėsenos, analizės ir vertinimo metodika bei rekomendacijos dėl jos įdiegimo į mokslo ir studijų stebėsenos sistemą. Taip pat ruošiama nauja minėtos strategijos redakcija. Lietuvos mokslo taryba finansiškai prisideda prie mokslininkių „matomumo“ skatinimo mokslo visuomenėje bei mokslininkių reintegracijos į mokslo rinką po vaiko priežiūros atostogų.

Tuo metu Lietuvos mokslų akademija kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir asociacija BASNET Forumas aktyviai vykdo mokslo visuomenės švietimą lyčių lygybės moksle tema. Pavyzdžiui, neseniai Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune vykę trumpalaikiai mokslininkių mokymai, sulaukė nemažo klausytojų dėmesio. Juose dalyvavo daugiau negu 80 tiksliųjų mokslų atstovių. Tikimasi, kad projektas itin prisidės prie lyčių lygybės užtikrinimo Lietuvos moksle, o projekto rezultatai ir jo paskutiniai akcentai – baigiamoji LYMOS projekto konferencija ir atskiru leidiniu išleista studija, apibendrinanti projekto rezultatus, sulauks deramo Lietuvos mokslo visuomenės dėmesio.

V. Žalys. Dėkoju už pokalbį.