Galimybės gauti valstybės finansavimą suvienodinamos
Birželio 15 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, nustatantį minimalius rodiklius pretenduojant į valstybės finansuojamas aukštojo mokslo studijas. Juo įtvirtinama nuostata, kad stojantiesiems į universitetus ir kolegijas reikia būti išlaikius du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir vieną pasirenkamąjį. Atsisakoma šiam priėmimui anksčiau nustatyto išimtinio reikalavimo stojant į universitetus – trijų brandos egzaminų.
„Toks sprendimas priimtas įvertinus turimą informaciją, kad šiemet bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas ypač daugėja stojančiųjų, kurie yra baigę mokyklas anksčiau, kai galiojo minimalaus slenksčio skirtingos taisyklės, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Todėl įvertinus pastarųjų trijų metų priėmimo duomenis buvo nutarta visiems suvienodinti sąlygas ir galimybes stoti į aukštąsias mokyklas.“
Būta atvejų, kai dėl skirtingų slenkstinių kriterijų valstybės finansavimą yra gavę mažiau balų surinkę abiturientai, o daugiau surinkusieji – patekdavo tik į valstybės nefinansuojamas vietas. „Šiemet prasidėjus bendrajam priėmimui matydami vis didėjantį skaičių stojančiųjų, kurie baigė vidurines mokyklas prieš dvejus ar trejus metus, priėmėme sprendimą pašalinti galimai ribojantį veiksnį geriausiems vienodomis sąlygomis pretenduoti į valstybės finansavimą studijoms. Studijų krepšelis turi tekti geriausiai besimokantiems“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė.
Iš 18 tūkst. šiemet jau pradėjusių prašymo studijuoti registraciją bendro priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje apie 7 tūkst. yra mokyklas baigusieji anksčiau.
Stojančiųjų registracija į Lietuvos aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – studijų programas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyksta nuo birželio 1 d. Kandidatų prašymai priimami iki liepos 23 d. 17 val.
Kas galės gauti valstybės finansavimą studijoms, numato Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarka. Nustatyti minimalūs rodikliai pretenduojant į valstybės finansuojamas studijų vietas neturi įtakos Geriausiųjų eilės skaičiavimo tvarkai ir nekeičia prieš dvejus metus paskelbtų stojimo sąlygų. Galimybė gauti valstybės finansavimą, kaip ir anksčiau, priklauso nuo konkursinių balų. Į aukštąsias mokyklas priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus. Pagal Geriausiųjų eilės sudarymo tvarką kartu su stojančiaisiais į valstybės finansuojamas vietas bus atrenkami ir stojantys į mokamas vietas bei pretenduojantys į studijų stipendiją.
Aukštosioms mokykloms ir jų autonomijai paliekama teisė nustatyti balų slenksčius būsimiems pirmakursiams. Tai nėra naujiena, nes kai kurie universitetai jau taiko minimalių balų reikalavimą net ir stojantiems į mokamas studijas.
Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia stojančiųjų dėmesį dėl viešojoje erdvėje paskleistos klaidinančios informacijos apie privalomų egzaminų skaičių brandos atestatui gauti. Mokyklos baigimo tvarka nesikeičia – brandos atestatas suteikiamas išlaikius du brandos egzaminus.
Meno licenciatai galės tapti meno daktarais
Birželio 27 d. Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo stojant į meno doktorantūrą bus įskaitomos meno aspirantūros studijos.
Baigusiems meno aspirantūros studijas ir turintiems meno licenciato laipsnį meno doktorantūros studijos bus trumpesnės. Baigtos aspirantūros studijos bus prilyginamos 120 meno doktorantūros kreditų.
Meno licenciatai galės įgyti meno daktaro laipsnį baigę dviejų metų (120 studijų kreditų) trukmės meno doktorantūrą ir apgynę meno daktaro darbą. Meno licenciatai, po aspirantūros studijų baigimo įgiję ne mažesnę nei dviejų metų tiriamojo ar kūrybinio darbo patirtį bei paskelbę publikacijų kultūros ir meno leidiniuose, meno daktaro laipsnį galės gauti baigę vienerių metų (60 studijų kreditų) meno doktorantūrą ir apgynę meno daktaro darbą.
Meno licenciatus į doktorantūrą konkurso būdu priims meno doktorantūros teisę turintys universitetai, su Lietuvos mokslo taryba suderinę meno doktorantūros reglamentų pakeitimus, nustatančius meno doktorantūros licenciatams organizavimo tvarką.
2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad nelieka anksčiau vykdytų meno aspirantūros studijų, teikusių meno licenciato kvalifikacinį laipsnį. Įstatymu įtvirtinta meno doktorantūra, kurią studijuojantys įgis meno daktaro laipsnį. Meno aspirantūros studijos vykdomos ir meno licenciato kvalifikaciniai laipsniai teikiami iki š. m. rugsėjo 1 dienos. Meno licenciatų priėmimas į meno doktorantūrą bus pradėtas vykdyti 2013 metais.
Į meno doktorantūrą stojantys asmenys turi būti pasiekę gerų meninių rezultatų, pasižymėti originalia kūrybine pozicija, kritiniu mąstymu ir atitinkamos meno srities išmanymu. Meno doktorantūroje, skirtingai nei aspirantūroje, vykdomos ne tik tam tikros meno krypties dalykų studijos, meno projekto parengimas, bet atliekama ir meninė kūrybinė praktika bei moksliniai tyrimai.
Meno doktorantūros metu rengiamas meno projektas susideda iš dviejų dalių: kūrybinės dalies, kurią sudaro meno doktorantūros studijų laikotarpiu sukurti ir viešai pristatyti meno kūriniai, ir tiriamosios dalies. Mokslo tiriamoji meno projekto dalis turi būti originalus, bendrame šiandienos meno tyrinėjimų kontekste aktualus darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti tyrimai, susiję su jo meninės veiklos pobūdžiu.
Apgynus meno projektą suteikiamas meno daktaro laipsnis, ekvivalentiškas mokslo daktaro laipsniui. Meno doktorantūros studijų vykdymas suteiks trečios pakopos universitetinėms meno studijoms šiuolaikišką kokybę ir turinį.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimus