Pabaiga, pradžia Nr. 11
Prof. Ona Voverienė
Trečiame knygos skyriuje „Tauta ir jos pažinimas“ pateikiamos Lietuvos tautotyros istoriko ir vieno pirmųjų jos teoretikų Stasio Šalkauskio (1886–1941) mintys iš straipsnio „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (Kaunas, 1933) apie tautiškumo ugdymą; taip pat ištraukos iš Stasio Šalkauskio mokinio filosofo, tautotyrininko Antano Maceinos (1908–1987) knygų: „Asmuo ir istorija“ (Čikaga, 1981) ir „Tautinis auklėjimas“ (Kaunas, 1991). Plačiau apie juos rašiau savo knygoje (Ona Voverienė. Tautotyros etiudai. – V., 2011).
Nuoširdžiausiai dėkoju knygos autoriui ir etnologui Vyčiui Čiubrinskui už jų mielą, Lietuvos tautotyros istorijos deimančiuko – Jono Balio (1907–2011) ir jo originalaus straipsnio „Lietuvių tautotyros reikalu“, paskelbto dar prieškario Lietuvoje žurnale „Akademikas“ (1934, Nr. 16 (33), p. 353–354) atradimą. Jonas Balys, pirmasis lietuvių tautotyros istorijoje pagrindė būtinybę kurti ir puoselėti tautotyros mokslą, jo iniciatyva 1942–1943 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Tautotyros katedra, kuriai ir vadovavo iki pat savo pasitraukimo į Vakarus 1944 metais. Jonas Balys pirmą kartą pabandė pateikti tautotyros mokslo apibrėžimą ir tautotyros svarbiausius uždavinius.
Šis Jono Balio straipsnis yra ypač aktualus mūsų dabarčiai. Iš visos širdies linkėčiau „Mokslo Lietuvai“ jį persispausdinti, manau, kad daugelis Lietuvos mokslininkų būtų už šį „ėjimą“ prieš kosmopolitizmo srovę nuoširdžiai dėkingi.
Paskutiniajame ketvirtame knygos skyriuje „Tėvynės pažinimo draugija 2007–2012“ pateikta TPD nuveiktų darbų per paskutinįjį penkmetį ataskaita, kurioje detaliai išvardytos draugijos išleistos knygos, organizuotos konferencijos, įsteigta Tado Daugirdo premija taip pat supažindinama su pirmaisiais Tado Daugirdo premijos laureatais: prof. Ona Voveriene (2006), parašiusia knygas „Prie tautotyros versmių…“ (V., 2009) ir „Tautotyros etiudai“ (V., 2011); Elena Mažeikiene (2009) – Žemaitijos šviesuole, tėvų ir protėvių dvasios paveldėtoja, Tučiuose (Telšių r.) įkūrusia tautinio kaimiškojo paveldo klėtelę-muziejų, aktyvia tautotyrininke, publiciste, parašiusia knygą „Tučiai – Žemaitijos kertelė“ (V., 2010) ir etnologe, plačiai Lietuvoje žinoma žurnaliste Gražina Kadžyte (2012), aktyviai dalyvaujančia Tėvynės pažinimo draugijos veikloje, skleidžiant lietuvišką tautinę kultūrą, įtikinamai propaguojančia lietuvių Tautos tradicijas, papročius, tautines šventes, lietuvių mitologiją. Supažindinama ir su kitais aktyviausiais Tėviškės pažinimo draugijos nariais, pelniusiais Draugijos narių pripažinimą, meilę ir nuoširdumą – poete tautotyrininke Onute Bleizgiene iš Leipalingio, kurios įnašas į Tėvynės pažinimo aruodą – tautotyrinė knyga „Skamba Gerdašių varpai“ (V., 2008), kelios poezijos knygos, tarp jų „Prieš saulėlydį“ (V., 2000), 90 jos surinktų tautosakos rinkinių; poetu Juozu Elekšiu iš Vilniaus, jau išleidusiu 18 poezijos ir dainų rinkinių; a. a. Birute Lengveniene iš Rietavo, 20 poezijos knygų autore, Lietuvos rašytojų sąjungos nare, pasiuvusia ir padovanojusia Tėvynės pažinimo draugijai įspūdingą TPD vėliavą; Janina Jankauskiene, parašiusia mielą knygą „Pedagoginės akvarelės“ (K., 2007), Saulute Genute Markauskaite iš Kauno, taip pat kelių poezijos knygų autore; istorike Irena Eigeliene iš Kauno, pasiaukojančiai organizuojančia ir vadovaujančia ekskursijoms po istorines baltų žemes, nenuilstančia lietuvių tautosakos ir mitologijos propaguotoja; kraštotyrininkais Jonu Laurinavičiumi iš Kaišiadorių; Feliksu Mažeikiu iš Rokiškio, Apolonija Girdžiūniene iš Plungės ir daugeliu kitų – jų keli šimtai ir jų darbai, nuopelnai Lietuvos kultūrai didžiuliai. Kiekvienas iš jų už jų atliktus darbus jau yra vertas monografijos.
Be kita ko, ši labai produktyvi, aktyviai dirbanti visuomeninė lietuvių tautotyros organizacija, savo Tėvynėje yra kaip našlaitė podukra. Dvidešimt trejus metus dirba savanoriškais, visiško pasiaukojimo pagrindais, niekada nesulaukusi iš Lietuvos valdžios jokios, net menkiausios finansinės paramos, jokių dėkingumo ženklų, tarsi lietuvybės gaivinimas ir puoselėjimas Lietuvai būtų visiškai nereikalingas.
2012 metai – lūžio metai Tėvynės pažinimo draugijai: iš Tėvynės pažinimo draugijos pirmininko pareigų pasitraukė istorikas dr. Kazys Račkauskas, minimos knygos autorius, per 23 vadovavimo Draugijai metus, labai aukštai iškėlęs jos veiklos kūrybingumo ir rezultatyvumo kartelę. Ar pavyks naujajai Tėvynės pažinimo draugijos valdybai ją kilstelėti aukščiau? Ateitis siekia tobulėjimo…