TREČIOJI MOKINIŲ KONFERENCIJA SKAPIŠKYJE (2)

Pabaiga, pradžia Nr. 12

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš trejetą metų Skapiškio vidurinėje mokykloje (Kupiškio r.) mokiniams pradėtos organizuoti rajoninės konferencijos. Šiemet gegužės 24 d. Skapiškio pagrindinėje mokykloje surengta trečioji, jau respublikinė, mokinių konferencija „Mūsų miesteliai“. Šiame numeryje baigiame pasakojimą apie šią konferenciją.

Adomynės pagrindinės mokyklos mokiniai Indrė Vilimaitė, Tautvyda Kanišauskaitė, Miglius Zolubas (mokytoja Nijolė Puzelienė) parengė pranešimą „Adomynės istorija“, kuriame pristatė Adomynės (Aluotėnų-Jonavos) dvarą – vieną iš nedaugelio Lietuvoje medinių dvarų, Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią, mokyklą – jos plėtrą, dabartinę situaciją ir kt.

Antašavos pagrindinės mokyklos mokinės Aglė Gruodytė ir Aistė Kačiulytė (mokytojos Lidija Žekonienė ir Zita Aukštikalnienė) praplėtė jau girdėtą pranešimą apie Antašavą „Antašava – taškelis mažas tu, margam žemėlapy tave geriu…“, sutelkdamos dėmesį į Uoginių kaime (Kupiškio r.) esantį Adomo Petrausko (1914–2004) muziejų, kuriame saugomi raštijos, fotografijos, dailės, buities, gamtos eksponatai.
Pirmiesiems lankytojams A. Petrauskas savo klėties duris (ekspozicijoje buvo etnografijos eksponatai, archeologijos radiniai) atvėrė 1969 metais. A. Petrausko entuziazmą kaupti įvairias senienas ir plėsti muziejų palaikė ir padėjo tuometiniai Antašavos kolūkio vadovai Vytautas Notkus ir Albinas Vaižmužis. Savamokslis kaimo meistras Jonas Laužikas muziejininko sodyboje sukonstravo ir pastatė originalų pastatą – bokštą. Dabar A. Petrausko muziejų sudaro pastatų kompleksas, kurie pilni eksponatų. A. Petrauskui už sukauptą, išsaugotą ir pateiktą dvasinę ir materialinę etninę kultūrą 2001 m. suteiktas Kupiškio krašto garbės piliečio vardas.
Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos mokiniai Šarūnė Pečiukėnaitė, Karolina Sabalytė, Gytautė Balnaitė, Tomas Jakaitis ir Karolis Paskačimas (mokytoja Jugastė Kovaliūnienė) pranešime „Palėvenės miestelis“ supažindino su šio, vieno mažiausių miestelių, Šv. Domininko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statyba, jų paskirtimi laiko tėkmėje, veikusias organizacijas, asmenybes (Povilą Grakauską, kun. Antaną Valantiną ir jo poeziją, Elisonus ir kitus žmones, savo darbais garsinusius Palėvenę).
Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos mokiniai Miglė Cibulskytė, Sandra Vaitkūnaitė, Liveta Garbauskaitė, Deividas Valma (mokytojas Algirdas Venckus) pranešime „Nors Dūbiškiai ir Maksvyčiai ne miesteliai…“ pristatė ten gyvenančius darbščius, kūrybingus ir nagingus žmones, eksponavo jų sukurtus kilimus bei kitus darbus.
Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokiniai Dominykas Tunaitis ir Eigintas Ličys (mokytoja Renė Stankauskienė) pranešime „Mūsų Šepeta“ rodė filmuką (įgarsintą liaudies melodijomis) apie mažą ir unikalią Šepetos gyvenvietę, kuri pradėjo kurtis nuo 1930 m., čia buvusias ir kai kurias iš jų dar veikiančias įmones, įstaigas, amatininkus, jų darbus ir kt.

Pranešimą „Šimonių girios paunksnėje“ parengė Šimonių pagrindinės mokyklos mokiniai Einius Bubinas ir Viktoras Bražas, vadovaujami mokytojų Tatjanos Gromakovos ir Genovaitės Šukienės. Šimonys – 15 km nuo Kupiškio nutolęs miestelis. Pranešėjai, išaiškinę herbo simbolių reikšmę, pasakojo apie rezistenciją, 1961 m. įsikūrusį Šimonių etnografinį ansamblį – šio žanro pradininką Lietuvoje, pristatė Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, prie bažnyčios veikusias katalikiškas organizacijas.
Paskutinį pranešimą „Blaivybės paminklas Skapiškyje“ skaitė šeimininkai – devintos klasės mokiniai Žygimantas Čiurlys ir Eglė Zolbaitė (mokytoja Birutė Zaborskienė). Kalbėta apie Skapiškio padėtį carizmo laikais, pastangas nugirdyti liaudį, Vyskupo Motiejaus Valančiaus atliktus darbus blaivybei. 1858 m. vyskupas lankėsi Skapiškyje, o kaip pažadą nebegerti skapiškėnai 1862 m. pastatė Blaivybės paminklą, kurį pašventino pats vyskupas. Per Antrąjį pasaulinį karą, einant frontui, 1944 m. jis buvo apgriautas. Miesteliui sudegus ir gyventojams atstatant pastatus, pasinaudota sugriauto paminklo akmenimis. Paminklo likučiai buvo visiškai išardyti 1961 metais. Su nepriklausomybės pradžia mokytojos Stanislovos Mažeikytės iniciatyva (ji organizavo ir pati rinko pinigus), talkinant Broniui Bickui, pagal Rimo Valecko projektą 1990 m. Blaivybės paminklas buvo atstatytas ir 1991 m. gegužės 19 d. mons. Klemenso Gutausko (1915–2002) ir tuometinio Skapiškio klebono kun. Povilo Varžinsko pašventintas. Ir šiandien jis visus kviečia žiūrėti blaiviomis akimis.

Mokytoja Aliutė Elena Merkevičiūtė priminė nuskendusio Skapiškio varpo istoriją ir asmenis, kuriuos Skapiškyje lankė Maironis.
Straipsnio autorė apibendrino konferenciją, iškeldama tokių renginių svarbą moksleivių žinioms įtvirtinti bei dvasingumui augti. Dėkojo mokytojams, taip kruopščiai rengusiems pranešėjus – kas gali paneigti, kad jau mokyklos suole įgiję mokslinės veiklos patirties, netaps žymiais mokslininkais. O svarbiausia, kad jaunimas prisilietęs prie savo tautos – savųjų šaknų – dvasinio lobio, su tokia meile ir atida perteikdamas žinias kitiems, didžiuojasi ir brangina savo gimtinę, jos žmones.
Skapiškio mokyklos direktorė įteikė padėkas pranešimus skaičiusiems svečiams, mokiniams ir juos paruošusiems mokytojams.
Konferencijoje buvo galima susipažinti su projekte dalyvaujančių mokyklų mokinių nuotraukų, tapybos darbų ir lietuvių tautiniais drabužiais aprengtų lėlių paroda, kuri po poros dienų buvo pristatyta Skapiškio kultūros namuose per septintąjį liaudies teatrų festivalį „Pienių vynas“.
Konferencija užbaigta daina „Lietuva, būk per amžius laisva!..“