Dr. Aldona Vasiliauskienė
Prieš trejetą metų Skapiškio vidurinėje mokykloje (Kupiškio r.) mokiniams pradėtos organizuoti rajoninės konferencijos išaugo į respublikines, tikėkime, kad ateityje jos formuosis į specialų ciklą, nors jau vykusių konferencijų tematika liudija dėmesį savo vietovės, kadaise čia gyvenusių ir veikusių ar dabar besidarbuojančių gerbiamiausių asmenų istorijai.
Pirmoji rajoninė konferencija „Žymūs krašto žmonės“ vyko 2010 m. kovo 25 d., antroji – „Kupiškio krašto tremtiniai ir jų likimai“ 2011 m. gegužės 20 d. (apie pastarąją rašyta „Mokslo Lietuvoje“, 2011 m.
Nr. 13). Trečioji – tapusi respublikine – „Mūsų miesteliai“ 2012 m. gegužės 24 d. jau pagrindine likusioje Skapiškio mokykloje.
Konferencijoje perskaityta 15 pranešimų, kuriuos parengė 10 mokyklų mokiniai: Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Povilo Matulionio progimnazijos, Rokiškio r. Panemunėlio, Kupiškio r. Adomynės, Antašavos, Noriūnų Jono Černiaus, Rudilių Jono Laužiko, Skapiškio, Šepetos Almos Adamkienės, Šimonių pagrindinių mokyklų mokiniai. Pranešimą skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė, kalbėjo Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis ir mokytoja Aliutė Elena Merkevičiūtė.
Konferencijos svečių sveikinimai
Mokyklos direktorės Birutės Zaborskienės pristatyti konferencijos svečiai pasveikino renginio dalyvius. Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis, 17 metų dirbęs seniūnu Skapiškyje, glaudžiai bendravo su mokytojais, ypač istorike Stase Mažeikyte ir lituaniste Elena Markevičiūte. Meras neįsivaizduoja miestelio gyvenimo be svarbiausių institucijų: mokyklos ir bažnyčios. Džiaugdamasis jau tradicine tapusia konferencija, palinkėjo visiems produktyvaus darbo. Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius kalbėjo apie konferencijos „Mūsų miesteliai“, skirtos Maironiui prasmingumą: Maironis išgarsino Skapiškį XIX a. pabaigoje parašydamas baladę „Užkeiktas Skapiškio varpas“, o mokyk-loje organizuojamos konferencijos – šios veiklos tąsa. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė kalbėjo, kad kiekvienas miestelis turi savo veidą ir dvasią, tačiau mokinių įtraukimas į tą pažintinę veiklą yra sudėtingas, reikalaujantis ne tik pedagogų sumanumo, bet ir pasiaukojimo, be to, vis dažniau susiduriama ir su įvairiomis finansinėmis problemomis. V. Aleknienė linkėjo nugalėti visas kliūtis ir tęsti darbus. Dr. Aldona Vasiliauskienė, matydama mokinių pranešimų „augimą“ nuo pirmosios konferencijos, linkėjo, kad ir šioje, jau trečiojoje konferencijoje, skaitančiųjų žodžiai pasiektų klausančiųjų protus ir širdis. Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios klebonui Zenonui Navickui palaiminus konferenciją, išklausyti pranešimai, iliustruoti videovaizdais, kiti netgi pagarsinti sumaniai pritaikytomis liaudies dainomis.
Pranešimai, skirti Maironiui
Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta Maironiui: 2012-ieji tautos dainiaus Maironio (Jono Mačiulio, 1862 10 21–1891–1932 06 28) metai, minint jo gimimo 150-ąsias metines. Juolab, kad Skapiškis – vienintelė vieta Kupiškio dekanate, užfiksuota poeto kūryboje: 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“ išspausdintas eilėraštis „Užkeiktas Skapiškio varpas“ apie ežere nuskendusį varpą. Tad Maironis ne kartą yra lankęs savo bičiulius Skapiškyje.
Maironiui buvo skirti pranešimai, sceniniai vaizdai, mokinių įspūdžiai iš Maironio muziejaus Kaune. Vaizdelį „Maironis Skapiškyje“ suvaidino Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai Dominyka Trainytė, Viktorija Kiaulėnaitė, Evelina Lukošiūnaitė ir Mantas Šešelgis (mokytojos Auksė Jankevičienė ir Sandra Stukaitė). Skambėjo poeto posmai ir dainos, pasakojimas apie Maironio lankymąsi Skapiškyje, jo baladę apie nuskendusį varpą Skapiškio ežere. Sceną puošė senosios Skapiškio bažnyčios išlikusios varpinės maketas.
Šios gražios Maironio sąsajos su Skapiškiu, skambantis varpas, kaip sakė konferenciją pradėdama mokyk-los direktorė Birutė Zaborskienė, tegul atsiliepia kiekvieno mūsų širdyse, žadindami dvasingumą, gėrio paieškas.
Konferenciją vedė Skapiškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Rasa Kaušakienė. Pranešimą „Maironis Panemunėlyje“ skaitė Rokiškio r. Panemunėlio pagrindinės mokyk-los devintokai Deividas Skavičius ir Daiva Dilbaitė (mokytoja Birutė Stašienė). Pranešėjai supažindino su žinomu švietėju ilgamečiu Panemunėlio Šv. Juozapo Globos parapijos klebonu kun. Jonu Katele (1831 01 13–1855 11 29–1908 05 21), jo veikla Panemunėlyje, Maironio bendryste su kun. J. Katele, jau po kunigo mirties 1911 m. Maironio pašventinta bažnyčia. Pranešėjai minėjo šeimas Turdvaryje (nuo jo prasidėjo Panemunėlio istorija), kuriose lankėsi Maironis: Naujilų palivarke, Alsetoje – pas Marceliną Neniškį…
Skapiškio pagrindinės mokyklos mokinės Viktorija Kiaulėnaitė ir Evelina Lukošiūnaitė (mokytoja Rasa Kaušakienė) pranešime „Maironio takai Kaune“ apžvelgė trijų mokyklų atstovų lankymosi Kaune, Maironio muziejuje įspūdžius, atsispindėjusius sukurtame filmuke.
Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, padovanojęs mokyklai knygų, savo pasisakyme pynė Maironiui vainiką, akcentuodamas, kad tokie renginiai turi uždegti meile tėvynei, kuria degė Maironis. Jis pasakojo apie savo kelionę į Venesuelą, kur vietos lietuviai deklamavo Maironį ir apie Šveicariją, kur viloje prie Keturių kantonų ežero atidengta paminklinė lenta skirta Maironiui, ir ten kasmet vyksta poezijos skaitymai.
Straipsnio autorė dr. Aldona Vasiliauskienė pranešime „Maironio vardo garsinimas Ukrainoje“ akcentavo 1990 m. Kijeve įkurtos Maironio lietuvių kultūros draugijos plačiašakę veiklą, garsinančią draugijos ir Maironio vardą, apie Lvove veikiančios lietuvių draugijos „Medeina“ darbus, skleidžiant žinias apie Maironį ir kitas žymias Lietuvos asmenybes.
Būtina pažymėti, kad renginiai Maironiui buvo pratęsti liaudies teatrų festivalyje „Pienių vynas“ (gegužės 26–27 d.), kuriame vienas svarbiausių akcentų – atidengtas Broniaus Bickaus pagamintas stogastulpis Maironiui.
Mūsų miesteliai
Kitoje konferencijos dalyje perskaityta 12 pranešimų skirtų įvairių vietovių – miestelių – istorijai.
Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazistės Greta Šimukauskaitė, Indrė Zabielaitė ir Sandra Klevečkaitė (mokytoja Vilma Balčiūnaitė) pranešime „Istorinis kultūrinis turas po Kupiškį“ vedė klausytojus po svarbias miesto vietas, atskleisdamos jų istoriją, rodydamos senųjų pastatų vaizdus: 1917 m. įkurtą progimnaziją, miesto aikštę ir jos kaitą, 1937 m. įkurtą Kupiškio viešąją biblioteką, Etnografinį muziejų (1937 m. imtasi iniciatyvos rinkti eksponatus), Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią, 1900 m. pastatytą Kupiškio malūną.
Tos pačios gimnazijos mokiniai Akvilė Čemerytė, Lina Trinkūnaitė ir Martynas Survila (mokytoja Asta Vėžytė) parengė pranešimą „Antašava. Viktariškiai“. Antašava – 13 km nuo Kupiškio nutolęs Papyvesiais vadintas miestelis. Pranešime supažindinta su jame esančiais istoriniais architektūriniais pastatais (kai kurie pastatyti pagal L. Gucevičiaus mokinio Mykolo Šulco projektus) bei papasakota apie 1,5 km nuo Antašavos nutolusius Viktariškius, kuriuos išgarsino dalininkė (tapytoja ir grafikė), fotografė Veronika Šleivytė (1906 12 06–1998 04 21), čia įkurtą jos paveikslų galeriją.
skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė ir Kultūros ir švietimo
skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė
Subačiaus gimnazijos mokinės
Gabrielė Bimbiraitė ir Martyna Špokauskaitė (mokytoja Rimutė Nekrašienė) pristatė temą „Subačius anksčiau ir dabar“ nubrėždamos gražias paraleles istorinėje plotmėje. Nemaža dėmesio skirta žydams, prisiminta išgelbėta Regina Rozenbergaitė.
Su Subačių puošiančiais paminklais supažindino Silvestras Kriaučiukas, Silvija Matuzevičiūtė, Karolina Murnikovaitė, Kamilė Jėčiūtė ir Gabija Sutkutė (mokytojas Jonas Babickas). Tai ir mediniai kryžiai, ir paminklinė lenta kovotojams už Lietuvos laisvę, 1990 m. kovo 10 d. pašventinta dr. kan. Roberto Pukenio, ir 1990 m. gegužės 19 d. kun. Povilo Jankevičiaus pašventintas stogastulpis, skirtas žuvusiems bei žydų atminimui pastatytas paminklas Ilčiūnų kaime.
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokiniai Mantas Rauduvė ir Vygantas Valma (mokytoja Nijolė Puzelienė) pristatė „Aukštaičių tautinį kostiumą“. Nors dėl techninių nesklandumų nebuvo rodomi vaizdai, tačiau pranešėjai nepasimetė ir apie drabužius, apavus, juostas, galvos apdangalus, papuošalus pasakojo taip raiškiai, kad nesudėtingai jutai visą aprangos grožį.
Bus daugiau