Jau nebestebina užsienio spaudos puslapiuose ar internetinėse svetainėse pasirodantys pranešimai, kad lietuviai padarė vieną ar kitą nusikaltimą, prasižengė vietos įstatymams. Tačiau liepos 22 d. internetinėje erdvėje pasirodė straipsnis, kurį pirmieji paskelbė „Boston Herald“. Straipsnis pradedamas nuo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos laikų, tiksliau LDK krikštijimo, vykdyto 1430 metais. Žinoma, detalesnių istorinių faktų daugiau nepateikiama, tik užsimenama, kad tiek prieš krikštą, tiek ir po jo lietuvių tautai itin svarbus liko vasaros lygiadienis. Ir kaip tik šioje vietoje „Boston Herald“ skaitytojams pristatomas lietuvis.
Ir ne šiaip lietuvis, o JAV šiaurėje rytuose, Atlanto vandenyno skalaujamos Masačiusetso valstijos ketvirtame pagal gyventojų skaičių mieste Lovele gyvenantis lietuviškų tradicijų puoselėtojas 58-erių metų Jonas Stundžia. Tai lietuvių emigrantų sūnus, gimęs JAV.
Straipsnio tikslas supažindinti amerikiečius su lietuviškąja vasaros lygiadienio, arba Rasų, švente. Ir neatsitiktinai buvo pasirinktas būtent J. Stundžia, nes būtent jis tiek Bostone, tiek Lovele aktyviai skleidžia senojo baltų tikėjimo – pagonybės – tradicijas. Straipsnio autoriams rūpėjo J. Stundžią išklausinėti apie Rasas, mat liepos 29-ąją Lovele vyko Folkloro festivalis, kuriame Jonas Stundžia žadėjo išmokyti pinti vainikus iš medžių lapų, sodo ir vaistinių augalų.
Kadangi sudomino ne tiek Lovelo folkloro festivalis, kiek lietuvis, puoselėjantis senąsias tradicijas, imtasi ieškoti daugiau informacijos. Su paieškų rezultatais norėtųsi supažindinti ir internetinės „Mokslo Lietuvos“ skaitytojus.
Taigi antrąjį įrašą apie Joną Stundžią pavyko aptikti PH. D. Maggie Holtzberg tinklaraštyje (nuoroda į tinklaraštį: http://blog.massfolkarts.org). Tai Masačiusetso valstijos folkloristė priklausanti Masačiusetso kultūros tarybai (Massachusetts Cultural Council), internetiniame dienoraštyje skelbianti nedidelės apimties straipsnių su iliustracijomis apie vietos folkloro aktualijas, įdomybes ir pan. Taigi M. Holtzberg apsilankė J. Stundžios sodyboje ir su skaitytojais pasidalino įspūdžiais.
Trečią įrašą apie Joną Stundžią galima rasti 2005 m. pasirodžiusioje knygoje „Šiuolaikinė pagonybė pasaulio kultūrose: lyginimo perspektyvos“ (Modern Pagan in World Cultures: Comparative Perspectives). Šioje Maiklo Strmiskos (Michael Strmiska) knygoje šiek tiek užsimenama apie Jono Stundžios vaikystę, tiksliau susidomėjimo senąja lietuvių religija ištakas. O viskas prasidėjo nuo kaimynystėje gyventosios lietuvių emigrantų poros pavarde Strazdas, į JAV atvykusios dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Su šiais žmonėmis būdamas mažas J. Stundžia praleisdavo daug laiko, klausydamasis istorijų apie Lietuvos istoriją, tradicijas. Anot paties J. Stundžios, visa vaikystė sukosi apie Lietuvą.
Knygoje pateikiamas istorija, J. Stundžiai tapusi atspirties tašku kelyje į pagonybės atradimą. Kartą maždaug dešimties metų Jonas išėjo pasivaikščioti su senuoju Strazdu ir bevaikštinėdami žolėje pamatė bitę. Bitę Jonas būtų sutrypęs, jei ne senasis Strazdas, lietuviškai sudraudęs, kad bitė yra gyva gamtos dalis, tokia pati kaip ir Jonas. Po šių žodžių, anot knygos „Šiuolaikinė pagonybė pasaulio kultūrose: lyginimo perspektyvos“ autoriaus, Jonas Stundžia patyrė šoką supratęs gamtos vertę.
Grįžkime prie straipsnio, pasirodžiusio liepos 25-ąją. Autoriai Joną Stundžią pristatė kaip aktyviai palaikantį tradicinės kultūros, tokios kaip ritualai gyvavimą. Dera prie to pridurti, kad J. Stundžia aktyviai dalyvauja ir Lietuvių klubo veikloje, moko folkloro tiek Lovele, tiek Bostone.
Taigi lietuvybės tradicijos Jono Stundžios dėka tebegyvuoja Lovelo mieste, už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos.
Jurgita Radzevičiūtė
2012 m. rugsėjo 27 d.
Jonas Stundžia pasakoja apie Lorenco užtvarką: