2006 m. LR švietimo ir mokslo ministerija įsteigė Mokslo premijas užsienio lietuviams. Inicijuotos penkios premijų kategorijos: už pastarojo dešimtmečio humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laimėjimus, už pastarojo dešimtmečio fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų sričių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laimėjimus, už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir humanitarinių ir socialinių mokslų sričių laimėjimus, už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų sričių laimėjimus bei už mokslo laimėjimų ir patirties sklaidą. Šiuo gestu mokslininkai skatinami puoselėti lietuvybę. Siekiama, kad jie garsintų tėvynę, palaikytų glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, krašto lietuvių bendruomenėmis ir aktyviai dalyvautų jų veikloje, paskatinant mokslininkus dalyvauti bendrose mokslo programose. Mokslo premijos dydis – šimtas Lietuvos Vyriausybės nustatytų MGL (šiuo metu – 13 tūkst. Lt).
universiteto profesoriui Romualdui
Kriaučiūnui.
Nuotrauka iš asmeninio prof. dr. Romualdo Kriaučiūno archyvo
Iki šiol Mokslo premijas užsienio lietuviams yra gavę 18 iškiliausių užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų.
Pirmosios kregždės
Pirmieji apdovanojimus gavo trys iš vienuolikos pasiūlytų kandidatų. Tai Ohajo valstijos universiteto (JAV, Kolumbas) profesorius, vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų Algis Mickūnas, apdovanotas už mokslo pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje; Kolumbijos universiteto (JAV, Niujorkas) profesorius, aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas Rimas Vaičaitis – už mokslo pasiekimus biomedicinos ir tiksliųjų mokslų srityje (interviu su prof. R. Vaičaičiu skelbtas „Mokslo Lietuvoje“ 2004 m. rugsėjo 14–22 d. Nr. 15). O už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą apdovanotas branduolio fizikos specialistas Danas Ridikas, iki 2008 m. dirbęs Prancūzijos atominės energetikos komisariate CEA moksliniu bendradarbiu. Nuo 2008 m. dr. Danas Ridikas – Tarptautinės Atominės Energijos Agentūros (TATENA) darbuotojas Austrijoje, kur kuruoja tarptautinius projektus susijusius su moksliniu tyrimų reaktorių panaudojimu ir pritaikymais taikiems tikslams.
Apdovanojimų ceremonija aprašyta ir „Mokslo Lietuvos“ puslapiuose (Zemlickas G., Būti Lietuvos dalele. // Mokslo Lietuva. – 2008 m. Nr. 2 (380), p. 10–11).
Kas sieja Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir JAV?
2012 m. užsienio lietuvių mokslo premijai gauti iš viso buvo pateikta 14 paraiškų: keturių siūlymų sulaukta iš JAV, po du – iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos, po vieną kandidatą delegavo Italija, Šveicarija, Australija, Rusija, Ispanija ir Taivanas. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir LR užsienio reikalų ministerijos atstovų.
Liepos 16-ąją buvo oficialiai įvardyti išeivijos mokslininkai, kuriems paskirtos premijos: chemikas dr. Vilius Lėnertas iš Vokietijos, psichologas prof. Romualdas Kriaučiūnas iš JAV ir biochemikas dr. Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės.
Vienas iš nominuotųjų yra jaunesniosios kartos biochemijos specialistas Skirmantas Kriaučionis vadovaujantis Oksfordo universiteto Ludvigo vėžio tyrimų instituto mokslinei grupei Jungtinėje Karalystėje. Dr. S. Kriaučionio mokslinio kelio pradžia – Vytauto Didžiojo universitete Gamtos mokslų fakultete įgytas bakalauro laipsnis, daktaro disertacija apginta Edinburgo universitete. Tolesni mokslinės veiklos keliai nuvedė į Rokfelerio universitetą (JAV, Niujorkas) ir vėliau į Oksfordą (Jungtinė Karalystė). Dr. Skirmantui Kriaučioniui apdovanojimas paskirtas už atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos biotechnologais.
Antrasis nominuotasis – vyresniosios kartos mokslininkas dr. Vilius Lėnertas. Gimė 1937 m. Lietuvoje, Pagesiuose. Kaip ir dauguma lietuvių, bėgančių nuo Antrojo pasaulinio karo nešamų negandų Lėnertų šeima pasitraukė į Vokietiją. Ten V. Lėnertas baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Heidelbergo universitete įgijo chemijos bakalauro, vėliau daktaro laipsnį. Dirbo Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės Metabolinių tyrimų laboratorijos vedėju. Beje, šiemet dr. Vilius Lėnertas paminėjo savo 75-metį.
Džiugu, kad V. Lėnertas – aktyvus lietuvybės Vokietijoje skleidėjas ir puoselėtojas: 1962–1967 m. mokytojavo Vasario 16-osios gimnazijoje, 1965–1967 m. ir 1969–2005 m. išrinktas Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos nariu. Taip pat buvo Tarybos prezidiumo narys ir Garbės teismo pirmininkas. 2003–2007 m. pirmininkavo Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijai ir yra Lietuvių kultūros instituto, įsteigto 1981 m., valdybos vicepirmininkas.
Ryšius su Lietuva dr. Vilius Lėnertas užmezgė maždaug nuo 1980 m., ėmęs bendradarbiauti su įvairiomis medicinos įstaigomis. Taip pat yra parašęs ir publikavęs keliolika straipsnių lietuvių ir anglų kalba naujagimių ligų diagnostikos ir gydimo temomis Lietuvos mokslo leidiniuose, perskaitęs daug pranešimų ir paskaitų.
Mokslo premija dr. Viliui Lėnertui paskirta už aktyvų bendradarbiavimą ir paramą Lietuvai laboratorinės medicinos, ypač paveldimų ligų diagnostikos srityje.
Trečiasis, kuriam paskirta Mokslo premija, – prof. dr. Romualdas Kriaučiūnas, jo gyvenimo istorija turi tam tikrų panašumų į dr. Viliaus Lėnerto: gimė Lietuvoje, tačiau Antrasis pasaulinis karas būsimojo profesoriaus šeimą nuginė net už Atlanto, į Čikagą.
Kaip R. Kriaučiūnas pasakojo „Amerikos lietuvio“ laikraščiui (Nemeikaitė. K., Romualdas Kriaučiūnas: „Per gyvenimą įveikiau bent vieną milijoną mylių“. // Amerikos lietuvis. – 2012 m. Nr. 10), Čikagoje sulaukęs vos keturiolikos įsidarbino gamykloje, nes, savaime aišku, reikėjo padėti mamai išlaikyti šeimą. Vėliau dirbo autobuso, taksi vairuotoju, išvežiojo duoną. Taip baigė gimnaziją, Ruzvelto universitete baigė magistro studijas, doktorantūrą – Vašingtono universitete, įgyta klinikinio psichologo specialybė. Tapo Mičigano valstijos universiteto profesoriumi.
Svarbiausios R. Kriaučiūno mokslinių darbų sritys: atminties distrakcijos ir amžiaus santykis, vyresnio amžiaus žmonių depresija ir savižudybės, vidutinio amžiaus krizės ir jų įveikimo galimybės. Šiomis temomis profesorius yra atlikęs įvairių tyrimų, o gautus rezultatus skelbęs įvairiuose JAV moksliniuose leidiniuose. R. Kriaučiūnas yra profesinės psichologijos internatūros programos, 1979 m. gavusios Amerikos psichologų sąjungos akreditaciją visoje šalyje, sumanytojas, steigėjas ir ilgametis vadovas. Šiuo metu profesorius yra Neįgalumo nustatymo tarnybos Mičigano socialinio draudimo departamento JAV klinikinės psichologijos specialistas.
Parengtus mokslinius pranešimus R. Kriaučiūnas kaip kviestinis pranešėjas skaito įvairiuose moksliniuose suvažiavimuose ir konferencijose, įskaitant Tarptautinį organizacinio vystymosi kongresą Palangoje, Vilniaus universitetą ir kitur. Taip pat profesorius dalyvavo ir Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose. Prof. dr. R. Kriaučiūnas yra Lietuvių studijų instituto, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys.
Vilius Lėnertas su Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos nariais Marija Dambriūnaite-Šmitiene ir Rimu Čuplinsku.
Nuotrauka iš Vokietijos lietuvių bendruomenės archyvo
Romualdas Kriaučiūnas žinomas ne tik dėl mokslinės ir profesinės veik-los. Jis taip pat yra ir aktyviai rašantis mokslininkas tiek išeivijos („Aidai“, „Laiškai Lietuviams“, „Ateitis“, „Draugas“), tiek Lietuvos spaudoje (suskaičiuojama per 1460 įvairaus pobūdžio rašinių lietuvių ir anglų kalba), taip pat yra redagavęs Dainavos jubiliejinį leidinį, veiklos vadovėlius jauniems ateitininkams. R. Kriaučiūno rašinių tematika įvairi: nuo visuomeninės veiklos aprašymų iki interviu, nuo
bendrinių straipsnių iki knygų ar žurnalų recenzijų. Profesoriaus produktyvų žurnalistinį darbą vainikuoja 2005 m. už ilgametę žurnalistinę veiklą JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos įteikta premija.
Mokslo premijos prof. dr. Romualdas Kriaučiūnas nusipelnė už mokslo pasiekimų sklaidą.
Jurgita Radzevičiūtė