Mus jungia Lietuva

Pradėdami naują projektą, kuriuo bus siekiama stiprinti po visą pasaulį išsibarsčiusių tėvynainių bendradarbiavimą, tvirčiausiai galime atsiremti į ilgametę Lietuvos mokslininkų sąjungos ir „Mokslo Lietuvos“ redakcijos patirtį rengiant Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziu-mus. Manome, kad ilgus metus mus palaikiusi versmė ne tik neišblėso, bet gali įgauti visai naujas, dar nepažintas formas ir galimybes. Dėl daugybės priežasčių užsienyje dirbanti ir gyvenanti kūrybingoji Lietuvos dalis labai sparčiai plečiasi ir nuolat ieško ne tik emocinio ryšio, bet ir dalykinio bendradarbiavimo galimybių su gimtuoju kraštu. Bendradarbiavimas kūrybiniais, profesiniais pagrindais yra pati rimčiausia atsvara ekonominei traukai, palaikančiai vis dar didelį lietuvių emigracijos mastą. Kita vertus, užsienyje dirbantys lietuviai daug kuo gali prisidėti prie tolimesnės mūsų šalies įvairiapusiškos plėtros.

Lietuvos mokslininkų sąjungos, palaikančios „Mokslo Lietuvos“ inicijuoto bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamo projekto pagrindinis siekis yra kurti asmeninius Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslininkų, tyrėjų ir šiaip kūrybingų žmonių ryšius, galinčius prisidėti prie tolygaus šalies vystymosi ir skatinančius nuolatinį domėjimąsi gyvenimo ir kūrybos raida Lietuvoje. Darbo ir gyvenimo patirtis užsienyje, mūsų nuomone, yra didelė vertybė, kuri kiekvienam tai patyrusiam atveria ir naujas galimybes kitaip pažvelgti į tai, kas vyksta Lietuvoje. Šia patirtimi būtina dalintis, kad geriau suprastume vieni kitus ir rastume naujų bendro veikimo galimybių.

Projektas turėtų apimti publikacijas dvisavaitiniame laikraštyje „Mokslo Lietuva“ ir elektroninėje „Mokslo Lietuvos“ versijoje http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/. Tikimės, kad tai padės užtikrinti neribotą skelbiamos informacijos sklaidą ir išsaugoti ryšį su ištikimais spausdintos „Mokslo Lietuvos“ skaitytojais. Dalis informacijos bus skelbiama tik elektronine forma, o dalis taip pat ir ir spaudoje. Todėl elektroninė „Mokslo Lietuva“ leis interaktyviai bendrauti su publikacijų autoriais ir skaitytojais. Visus kviečiame aktyviai naudotis šia galimybe ir reikšti savo nuomonę diskutuojant apie straispniuose skelbiamas problemas. Apie didžiausio atgarsio sulaukiančias publikacijas informuosime skaitytojus ir el. paštu per Lietuvos mokslininkų sąjungos palaikomą Mokslininkų ir tyrėjų duomenų bazę.

Temos, kuriomis kviečiame rašyti ir diskutuoti gali būti labai įvairios, bet norėtume išlaikyti kūrybingumo, bendradarbiavimo ir susirūpinimo Lietuvos reikalais dvasią. Nenorėdami Jūsų suvaržyti, bet labiau remdamiesi savo savo patirtimi galime pasiūlyti diskutuoti ir tokiais klausimais:
Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų patirtis ir perspektyvos. Manome, kad visiems būtų naudinga pasidalinti jau įvykusių simpoziumų prisiminimais ir pažvelgti į naujas šio rengino plėtros galimybes. Verta būtų pasvarstyti ir vien tik organizacinius šio renginio aspektus, kadangi besikeičianti aplinka ir pasaulio lietuvių geografija verčia ieškoti naujų veikimo formų.

Mokslinio kūrybinio bendradarbiavimo patirtis. Šiuolaikinio mokslo kokybė ir skvarba visuomenėje labai didele dalimi priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo intensyvumo. Jam sukurti ir stiprinti paprastai skiriama ženkli mokslo finansavimo lėšų dalis. Nors mokslininkų bendradarbiavimas pirmiausia grindžiamas probleminiais ir rezultatų panaudojimo aspektais, jo užuomazgai ir palaikymui svarbų vaid-menį galėtų suvaidinti ir puoselėjamas prisirišimas prie Lietuvos reikalų, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų galimybių ir mokslinio įdirbio. Puiku, kai mokslininkai išvykę dirbti į užsienį, palaiko bendradarbiavimo ryšius su kolegomis, dirbančiais Lietuvos laboratorijose, skelbia bendras mokslines publikacijas. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai ir patirtis, manome, gali būti naudingi ir kitiems kolegoms ir ne tik mokslininkams.

Jaunųjų mokslininkų keliai pasaulio mokslo centruose. Nėra jokios abejonės, kad kūrybinio mobilumo prasme jaunieji mokslininkai ir tyrėjai pralenkia vyresniuosius. Šiaindien pasaulio mokslo centruose dirbančių jaunųjų mokslininkų geografija yra ypač plati. Jų likimai, karjera ir kūrybiniai pasiekimai yra labai įvairūs. Todėl visos jaunųjų sėkmės ir nesėkmės istorijos gali būti labai pamokančios ir vertingos dar ieškantiems savo kelio. Ar tose istorijose išlieka ir puselėjama Lietuvos dimensija, gal jos suteiks informacijos ir mokslo politikos formuotojams, kaip palaikyti jaunųjų ryšį su gimtuoju kraštu?

Į Lietuvą grįžusių mokslininkų patirtis ir problemos. Jau turime nemažai mokslininkų, kurie įgiję patirties pasaulio mokslo centruose grįžo į Lietuvą ir tęsia savo kūrybinę veiklą čia. Jie geriau už kitus mato skirtumus tų sąlygų, kuriomis vykdomi tyrimai Lietuvoje ir užsienio centruose. Pasvarstymų gali būti įvairių ir apie skirtumų esmę, priežastis ir ateities perspektyvas. Šios istorijos ir pasvarstymai taip pat gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu galvojantiems apie Lietuvos mokslo organizavimo problemas.
Kūrybos žmonių ryšiai su užsienio šalių lietuvių bendruomenėmis. Viso pasaulio lietuviai buriasi į bendruomenes. Jos dažnai tampa svarbiais lietuvybės palaikymo ir išsaugojimo centrais. Nuo to ar pati kūrybingiausia tautiečių dalis yra visuomeniškai aktyvi, dalyvauja ir palaiko lietuvių benruomeninį veikimą, didele dalimi priklauso išeivijos gyvastis. Turime labai gilias tradicijas turinčias bendruomenes tokias kaip JAV lietuvių bendruomenė, bet yra ir naujų besikuriančių. Patirtys gali būti labai skirtingos, bet galvodami apie ilgalaikę pasaulio lietuvių perspektyvą, turime šią patirtį kaupti ir puoselėti.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo praktika. Nėra abejonės, kad mokslo ir verslo sąveikos problema yra viena sudėtingiausių tarp šiuolaikinio Lietuvos mokslo organizavimo klausimų. Čia užsienio patirtis gali būti labai vertinga, bet kartu ir apgaulinga, nes dar išliekantys ekonominio išsivystymo skirtumai neabejotinai komplikuoja daugelio klausimų sprendimą Lietuvoje. Mūsų nuomone, diskutuoti inovatyvumo ir mokslo rezultatų diegimo klausimais visada verta. Tai ypač  yra produktyvu, kai sugebame išsiveržti iš mokslo bendruomenės rato ir matome problemą kaip visumą, apimančią mokslo organizacinius klausimus, verslo kūrimo ir skatinimo sąlygas, visos šalies ūkio plėtros prioritetus ir, žinoma, teisingai suvokiant Lietuvos vietą regione ir pasaulyje. Čia niekaip negalėtume užmiršti ir šiuo metu karštai diskutuojamų šalies energetikos vystymo problemų.

Tai tik dalis idėjų, kurios mums ateina į galvą. Lietuvos kaimo ir tolygi regionų plėtra yra nemažiau svarbios diskusijų temos. Lietuvių, grįžtančių  ūkininkauti savo tėvų žemėje, patirtis taip pat gali būti labai pamokanti. Kviečiame rašyti ir diskutuoti, jei Jūsų kūrybines mintis valdo gražus ir prasmingas žodis Lietuva.

Valentas Daniūnas

Gedimino Zemlicko nuotraukos