Liepos 9-osios pirmadienio rytą vos įžengęs į viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ fojė akimirksniu suvoki, kad čia apsistojusi ypatinga publika. Kavos pertrauka, tačiau daugelis žmonių būriuojasi ne tiek prie kavos termosų, bet įsitaisę minkštasuoliuose su nešiojamaisiais kompiuteriais, kiti bendrauja grupelėmis, o jei ko nėra, tai be aiškesnio tikslo slampinėjančių šen ir ten, kaip kad viešbučiuose paprastai būna. Akivaizdu, kad vyksta svarbus tarptautinis renginys.
Toks buvo pirmasis įspūdis iš XXV Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijos (The Association of European Operational Research Societies – EURO) konferencijos, Vilniuje vykusios liepos 8–11 dieną. Laukta atvykstant daugiau kaip 2 tūkst. mokslininkų iš 69 šalių ir visų pasaulio žemynų – bent taip tvirtinama „Mokslo Lietuvos“ redakciją pasiekusiame pranešime. Su tokiu teiginiu drįstume ginčytis, nes iš Antarktidos bent jau dalyvių sąraše nė vieno aptikti nepavyko. Užtat iš Naujosios Zelandijos, kuri arčiausiai Antarktidos, turėjo atvykti keturi, iš Naujosios Kaledonijos – vienas operacijų tyrimo atstovas. Ko gero, pirmasis iš Naujosios Kaledonijos atvykęs mokslininkas į Lietuvą, bet šitai reiktų patikrinti.
klausimus pasirengę atsakyti prof. Hansas Jurgenas Cimermanas (Hans Juergen Zimmermann) ir Nobelio ekonomikos
premijos laureatas profesorius Finas Erlingas Kydlandas (Finn Erling Kydland)
Iš Irano pageidavo atvykti 32 mokslininkai, bet sugebėjo atvykti penki. Iš kaimyninės Lat-vijos ir Izraelio – po 19, ne kažin kiek daugiau Lietuvos dalyvių – 24. Absoliuti rekordininkė Vokietija – 245 dalyviai (lygiai tiek, kiek buvo numatyta konferencijos programoje). Maloniai nustebino Turkija, kurią reprezentavo net 166 mokslininkai. Trečioji vieta pagal dalyvių gausą teko Ispanijai – 152 asmenys, ketvirtoji – Didžioji Britanija – 147. Pastebėsime, kad iš JAV atvyko 67 dalyviai, iš Rusijos – 30. Rusiją gerokai lenkė Lenkija – 52, Taivanas ir Nyderlandai – po 50. Brazilija – 64, o Portugalija atsiuntė net 81 operacijų tyrimo srityje dirbantį mokslininką.
Ar galima imtis toli siekiančių apibendrinimų kad ir iš pateiktų skaičių bei lyginimų? Grynajai numerologijai nepasiduosime, bet pamąstyti yra apie ką. Galimas dalykas, kad tie skaičiai globalioje erdvėje atspindi tam tikrą slinktį operacijų tyrimo moksle, taikant jo metodus ir modelius įvairiems uždaviniams spręsti. Skirtingos valstybių ekonominės galimybės, finansinių ir kitokių krizių padariniai, žinoma, veikia mokslą, tačiau kaip paaiškinti, kad būtent nepavydėtinos ekonominės ir finansinės būklės esanti Graikija sugeba atsiųsti 27 konferencijos dalyvius, ant pavojingos ribos balansuojanti Portugalija – 81, o Ispanija – net 152 dalyvius? Matyt, veikia ir kiti veiksniai, jei ne dėsniai, tai bent dėsningumai. Būtų įdomu tuos dalykus giliau paanalizuoti, mokslo reikalus aptarti su tų šalių autoritetais. Susidaro įspūdis, kad labai yra svarbu įvairiose valstybėse dominuojantis požiūris į mokslo vietą ir reikšmę šalies gyvenime, pasitikėjimas (arba nepasitikėjimas) mokslu, siekis žvelgti į ateitį, nesitenkinant vienadieniais interesais, bet rūpinantis jaunąja tyrinėtojų karta, auginant šalies mokslo potencialą. Beje, tarp konferencijos dalyvių vyravo vidurinioji ir jaunoji karta, bent jau sprendžiant vizualiai, tad gal kiek ir paviršutiniškai. Tačiau kartais pirmasis įspūdis būna teisingas.
Kuo svarbus operacijų tyrimas
Pats laikas pasakyti keletą įvadinių sakinių apie operacijų tyrimo (operational research) mokslą. Tariant apibendrintai, tai matematinių modelių ir metodų panaudojimo mokslas, taikomas spręsti įvairiausiems uždaviniams. Bankininkystės, paslaugų, ryšių ir transporto sistemų, finansinių aptarnavimų srityje be operacijų tyrimo metodų neapsieinama. Siekiant optimizuoti statybų procesus, medicinos, karybos ar kompiuterijos uždavinių sprendimus atitinkamų modelių taikymas ir operacijų tyrimo metodai yra tiesiog nepakeičiamas dalykas. Kur susiduriama su informacijos srautais, skaitlingais parametrais turinčiais įtakos sudėtingiems procesams, ten operacijų tyrimo taikymas labiausiai pasiteisina. Jeigu įmonei reikia gerinti gamybą, didinti darbo efektyvumą, mažinti sąnaudas ir gamybos kaštus, lanksčiai spręsti kitas nuolat kylančias problemas, tai operacijų tyrimo galimybės gali būti panaudotos optimaliai. Ir ypač sritys, kur galioja neapibrėžtumo sąlygos, nuolat kintantys parametrai ir veiksniai, operacijų tyrimo metodai tiesiog nepakeičiami. Taikant modeliavimą, kiekybinius metodus, struktūrizuojant problemas, pasitelkiant simuliavimą ir kitas analizės technikas pavyksta gauti praktinius sprendimus, o informacinės technologijos remiasi operacijų tyrimo metodais kaip teoriniu pagrindu. Su informacijos ir ryšių technologijų inovacine plėtra susijusios disciplinos, kurios ir sudaro operacijų tyrimo pamatą. Verslo plėtotei ir socialinių procesų tyrinėjimams operacijų tyrimas, ko gero, yra tas instrumentas, kuris bene produktyviausiai padeda išspręsti itin sudėtingas užduotis.
Kodėl EURO-2012 konferencijai pasirinktas Vilnius
Operacijų tyrimo mokslas susiformavo XX a. pirmoje pusėje. Kaip teigia EURO-2012 Organizacinio komiteto pirmininkas, Lietuvos operacijų tyrimo draugijos prezidentas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas, didelį postūmį susiformuoti šiam mokslui suteikė Pirmojo pasaulinio karo metais Antantės valstybių desanto operacijų organizavimo sprendimų patirtis. Prireikė derinti transporto, karių, ginkluotės pristatymo srautus į numatytas vietas ir reikiamu laiku. Paaiškėjo, kad panašių uždavinių kyla skirtingiausiose gyvenimo ir žmonijos veiklos srityse.
Nuo to laiko praėjo kone šimtas metų, išsirutuliojęs ir ištobulėjęs naujas mokslas šiandien užima tvirtas pozicijas pirmiausia ten, kur susiduriama su žmonių, pinigų, paslaugų, informacijos srautais ir jų valdymu. Būtų neleng-va atrasti veiklos sritį, kuriai su šiais srautais netenka susidurti. Tų srautų optimizavimas ir valdymas faktiškai yra bet kurios žmonijos veiklos būtinybė. Todėl ir Vilniaus konferencija susilaukė tokio didžiulio susidomėjimo ir aktyvaus 68 šalių mokslininkų dalyvavimo.
Kodėl XXV EURO-2012 konferencijai pasirinkta Lietuvos sostinė? Lietuvos operacijų tyrimo draugija jau dešimt metų yra aktyvi EURO narė, Lietuvoje spėta surengti keliolika operacijų tyrimui skirtų konferencijų, vasaros stovyklų, seminarų. EURO konferencijos jau vyko Lisabonoje, Bonoje, Prahoje, Reikjavike, Stambule ir kituose miestuose. Numatyta, kad kitąmet EURO-2013 vyks Romoje. Šiemet didžiausi organizaciniai rūpesčiai teko Vilniui, tiksliau šios konferencijos organizatoriams – Vilniaus universitetui ir VU Matematikos ir informatikos institutui.
Didelio masto konferencijų pranašumas
Liepos 9-osios rytą žurnalistai buvo kviečiami į spaudos konferenciją, skirtą EURO-2012. Dalyvavo EURO prezidentė Gracia Speranca (M. Grazia Speranza, Italija), EURO-2012 Programinio komiteto pirmininkė prof. Marielle Christiansen (Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas), vienas iš EURO steigėjų ir pirmųjų šios organizacijos prezidentų prof. Hansas Jurgenas Cimermanas (Hans Juergen Zimmermann, Aacheno technologijos institutas, Vokietija), Nobelio ekonomikos premijos laureatas prof. Finas Erlingas Kydlandas (Finn Erling Kydland, Kalifornijos universitetas, Santa Barbara, JAV), Ralfas Gomoris (Ralph E. Gomory, Niujorko universitetas, JAV) ir EURO-2012 Organizacinio komiteto pirmininkas prof. Leonidas Sakalauskas (VU Matematikos ir informatikos institutas).
Spaudos konferenciją įžangos žodžiu pradėjęs EURO-2012 Organizacinio komiteto pirmininkas prof. L. Sakalauskas pabrėžė konferencijos svarbą ir mastą – tai bene didžiausia iš kada nors Lietuvoje ir Baltijos šalyse vykusių konferencijų: joje numatyta apie 500 sesijų. Į konferenciją pakviesti pasaulinio masto mokslininkai, kai kurie iš jų – tikros savo srities mokslo legendos. Tarp jų L. Sakalauskas išskyrė 2004 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatą prof. Finną Erlingą Kydlandą. Paminėsime ir kai kurias kitas asmenybes: tai sveikaskaičio optimizavimo pradininkas, vienas pirmųjų įnešęs didelį indėlį į operacijų tyrimo teoriją prof. Ralfas Gomoris. Abu šie operacijų tyrimo autoritetai buvo ir spaudos konferencijos dalyviai. Išskirsime ir vieną labiausiai cituojamų kompiuterių mokslo specialistų prof. Ignacio Grosmaną (Grossmann), kuris Vilniuje skaitė pranešimą, skirtą sudėtingų pramoninių sistemų valdymui.
Trumpai apibūdinus Vilniuje surengtą EURO konferenciją ir jos žymiausius dalyvius žurnalistai buvo paprašyti užduoti jiems rūpimus klausimus. „Mokslo Lietuvos“ atstovui rūpėjo pasiaiškinti, ar tikslinga rengti tokias milžiniško masto konferencijas, kai sudalyvauti vienu metu galima vienoje sesijoje, o tuo pat metu juk vyksta dar 49 sesijos. EURO prezidentė Gracia Speranca priminė, kad pirmojoje EURO konferencijoje dalyvavo apie 500 dalyvių, bet per tuos 25-erius metus operacijų tyrimo draugijų ir jų narių skaičius labai smarkiai išaugo, susiformavo tarptautinė šio mokslo šakos bendruomenė. Kasmet įvairiose šalyse vykstančios EURO konferencijos – tai puiki galimybė jos nariams susitikti, bendrauti, keistis idėjomis. O posėdžius kiekvienas dalyvis renkasi pagal savo interesus, sau artimas tyrinėjimų kryptis.
Prof. H. J. Cimermanas prisiminė, kad JAV ilgus metus veikė dvi operacijų tyrimo draugijos, jungusios apie 10 tūkst. narių, kai Europoje dar nebuvo nė vienos. Kai vokiečiai norėdavo sužinoti, kas vyksta operacijų tyrimo baruose, tarkime, Italijoje, skambindavo į JAV ir iš ten sužinodavo jiems rūpimus dalykus. Todėl Europoje ir kilo reikalas kurti savo operacijų tyrimo draugiją, siekiant sujungti šioje srityje dirbančių mokslininkų jėgas.
L. Sakalauskas atkreipė dėmesį į daugumos Vilniaus konferencijos dalyvių jauną amžių, tarp jų nemažai buvo ir studentų. Juos pritraukia pripažintų mokslo autoritetų paskaitos ir mokomieji kursai. Galima susitikti su knygų, vadovėlių autoriais, pasiklausyti mokslo legendų minčių. Pastebėsime, kad pasiklausyti svarbiausių paskaitų, dalyvauti plenariniuose posėdžiuose sudarytos galimybės visiems norintiems, todėl Nobelio ekonomikos premijos laureato prof. F. E. Kydlando paskaita surengta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
EURO-2012 Programinio komiteto pirmininkė prof. M. Christiansen pabrėžė, kad Vilniaus konferencija yra tarsi kelių specialių mažesnio masto konferencijų darinys. Net ir specifinėmis tyrimų sritimis besidomintieji turėjo galimybę dalyvauti plenariniuose posėdžiuose, o didelė konferencija teikia progą pritraukti daugiau garsių mokslininkų. Beje, kiekvienas dalyvis buvo pasirengęs pristatyti savo atsiųstą pranešimą, o jų santraukas numatyta išspausdinti maždaug 400 puslapių EURO-2012 pranešimų rinkinyje.
EURO prezidentė minėjo, kaip plačiai tuos pačius operacijų tyrimo metodus galima taikyti įvairiausiose iš pirmo žvilgsnio lyg ir mažai ką bend-ra tarp savęs turinčiose gyvenimo ir žmonių veiklos srityse. Taigi susirinkę net ir skirtingų sričių specialistai, nors ir specializuojasi skirtingose tyrimo srityse, galėjo aptarti jiems visiems bendrus tyrimo dalykus.
Kada netinka operacijų tyrimo metodai
Jei kone visos veiklos sritys pasiduoda operacijų tyrimo nagrinėjamos, tai kyla klausimas: kur ta riba, nuo kurios šiuos metodus taikyti netikslinga? Kitaip tariant, ko neįmanoma tyrinėti pasitelkiant operacijų tyrimo metodus?
Išgirdome atsakymą, kad metodai tinka, jei tyrimo objektą galima išmatuoti, aprašyti, paversti skaičiais (skaitine išraiška). Jeigu turimo objekto nepasiseka skaitmeninti, tai sunkiau pritaikyti ir operacijų tyrimo metodus. L. Sakalausko nuomone, taip galėtų būti su intuicija, menais, kūrybine
veikla susijusiais objektais. Jeigu tyrimo objektą pavyksta skaitmeninti, tada sudaromas tiriamojo objekto modelis, kuriame atsiribojama nuo antraeilių detalių, nagrinėjama tik esmė. Sudarius tokį modelį toliau ieškoma sprendinių. Geriausia, jei pavyksta rasti racionalius sprendinius. Jeigu nepavyksta, lieka pasirinkti optimaliausią, t. y. labiausiai atitinkantį pageidaujamą rezultatą.
Prof. H. J. Cimermanas atsakymą papildė savo asmeninės patirties pavyzdžiu: jis jau beveik 40 metų vadovauja kompanijai, kuri teikia operacijų tyrimo projektus, ieško problemų sprendimų, ir toje kompanijoje dirba per pusė tūkstančio darbuotojų. Pagrindas – gauti kiekybinį, t. y. skaitinį modelį, bet tai dar ne viskas. Dažniausiai su operacijų tyrimo metodais susijusios problemos yra itin sudėtingos, veikiamos daugelio kintančių veiksnių. Tai interdisciplininės problemos, kurias sprendžiant svarbu suderinti daugelio skirtingų sričių specialistų nuomones. Inžinierius gali turėti savo požiūrį į problemą, o psichologas, gydytojas į ją gali pažvelgti visiškai kitaip. Operacijų tyrimo stiprybė, kad skirtingose situacijose pavyksta suderinti skirtingų sričių specialistų pozicijas.
Prof. F. E. Kydlandas sako, kad jo vykdomi tyrimai susiję su makroekonomikos modeliavimu. Jis skaito šį kursą savo doktorantams ir studentams Kalifornijos universitete (Santa Barbara, JAV). Profesoriaus kuriami modeliai apima milijonų žmonių elgseną, siekiant aprašyti skirtingų šalių ir regionų ekonomiką. Tie modeliai kuriami įvedant įvairius technologinius ir inovacinius „šokus“, kurie gali sukelti ir įvairius šuolius ekonomikoje. Pavyzdžiui, sėkminga inovacija gali paspartinti labai svarbius tam tikros gamybos proveržius. Sukurti modeliai, pasinaudojant supergalingais kompiuteriais naudojami prognozuoti – numatyti vienokius ar kitokius ekonomikos pokyčius. Finansinės krizės, įvairūs ekonominiai proveržiai ar nuosmukiai gali būti modeliuojami. Tai ir esąs vienas iš patikimų įrankių sėkmingai spręsti ekonomines problemas ar bent daryti joms įtaką. Šiuo atveju profesorius mintyje turi verslo ciklų modeliavimą. Turint tokius modelius jau galima įvairiai prognozuoti, numatyti galimas ateities ekonomikos situacijas.
Prof. Ralfas Gomoris pateikė pavyzdį, kaip operacijų tyrimo metodas sėkmingai taikomas miestų sankryžų šviesoforams derinti, kuriant vadinamąsias transporto „žaliąsias“ bangas. Šią užduotį galima spręsti taikant skaitmeninius metodus, bet juos sprendžiant dažniausiai iškyla labai daug
subjektyvių klausimų. Pavyzdžiui, o kam to reikia? Ir kodėl reikia?.. Techninius klausimus pavyksta išspręsti sukūrus tam tikrus modelius. Operacijų tyrimo metodai čia labai pasiteisina.
Kaip ten su ta krize
Žinoma, mums visiems rūpi, ar finansinė krizė palies Ispaniją ir Portugaliją, kaip kad vis labiau klampina Graikiją. Pagaliau net ir važiuojant į konferenciją per radiją buvo cituojami Lietuvos valstybės vadovų perspėjimai apie galimą ekonominės ar finansinės krizės tęsinį, naują jos bangą Lietuvoje. Ką apie tai linkę manyti garbieji mokslininkai?
Anot F. E. Kydlando, vertinant kelių šalių ekonomikos sąveiką, galima teigti, kad Ispanijoje ekonominė būklė daug geresnė negu prieš 5–6 metus. Tada ši šalis turėjo labai daug problemų, tik blogiausia, kad mažai ką apie tas grėsmes žinojo. Dabar problemos žinomos, nes iškilo į paviršių, tada galima ieškoti poveikio priemonių. Vienas iš poveikio instrumentų – papildomos paskolos, kurių lėšos bus įlietos į šalies ekonomiką, bet svarbu, kad tais pinigais būtų finansuojami ne bet kokie, o perspektyvūs projektai. Kai kurie sprendimai gali atrodyti neefektyvūs šiuo metu, bet reikia vertinti 10–15 metų masteliais – jie gali labai pasiteisinti. Blogiausia, kai politikai, nežiūrėdami į ateitį, imasi trumpalaikių sprendimų. Valstybių, susiduriančių su ekonomikos sunkumais, problemų tarptautinių paskolų skyrimas gali ir neišspręsti, todėl reikia siekti, kad vyriausybės ar bankai sukurtų projektus, kuriuos įgyvendinus būtų galima pasinaudoti gautais pinigais ir užsitikrinti pakankamai geras ilgalaikes perspektyvas.
Klausiame prelegentų, kaip krizė atsiliepia pačiai operacijų tyrimo sričiai, juk ne visose valstybėse šis tyrimas vienodai sėkmingai palaikomas?
EURO prezidentė Gracia Speranca pabrėžė, kad ekonominė krizė palietė ne tik operacijų tyrimą, bet ir visą mokslą. Jeigu vyriausybės mažina mokslo finansavimą, vadinasi, praranda galimybę investuoti į ateitį. Operacijų tyrimui įdėtos lėšos – tai investavimas į ateitį, ilgalaikei plėtrai. Jeigu universitetui ar mokslo centrui ir pavyktų šiek tiek sutaupyti mokslo sąskaita, tuomet visa tai atsilieptų ateityje.
EURO – tai visuomeninė organizacija, kurios nariai dirba universitetuose, mokslo centruose, institutuose. Sunkumai, kylantys mokslo institucijose, neišvengiamai atsiliepia ir Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijai (EURO). Kadangi EURO nariai dirba daugelyje skirtingų institucijų, tai pačiai EURO visa tai suteikia tam tikrą atsparumą. EURO-2012 konferencija Vilniuje surengta iš dalyvių registracijos mokesčių. Šiemet tą mokestį dalyviams sumokėti buvo sunkiau, bet konferenciją Vilniuje organizuoti pavyko.
Prof. R. Gomoris sako, kad svarbu protingas santykis tarp trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų. JAV profesorius jau pastebi įsigalint vienadienės naudos politikoje siekį, kai priimami populistiniai sprendimai ir tai gali turėti nepageidaujamų ilgalaikių pasekmių.
Heinrichas Heinė ir operacijų tyrimas
Prof. L. Sakalauskas priminė poe-tą Heinrichą Heinę kartą išsakiusį maždaug tokią mintį: aš esu poetas, todėl visi turėtų rašyti arba skaityti eiles… L. Sakalauskas tuos žodžius linkęs kone tiesiogiai taikyti operacijų tyrimo atvejui: tai galėtų būti viena svarbiausių mokslo veiklos sričių, nes šį mokslą išties galima taikyti labai įvairiapusiškai ir jis nukreiptas į ateities užduočių sprendimą.
Tad gal operacijų tyrimas, kuris šiandien yra lyg ir matematikos mokslo šaka, ateityje gali tapti visai savarankišku mokslu?
Prof. H. J. Cimermanas sako, kad operacijų tyrimas daugiausia susijęs su matematinių modelių taikymu, panaudojimu įvairiose srityse. Šių metodų taikymo siekis – suskaitmeninti ir įvesti modelį į kompiuterį. Skaičiavimų techniką tokiu būdu galima panaudoti operacijų tyrimo sprendimams gauti. Kai kurios operacijų tyrimo problemos pradėtos narplioti gerokai anksčiau negu kartais galvojama, siekia net XVIII amžių. Skaičiavimo technika tėra tik priemonė analizuoti, nagrinėti operacijų tyrimų problemas ir jas įgyvendinti.
Tad kas pasikeis mūsų visų pasaulyje po šios konferencijos? Vilniuje iškeltos problemos bus nagrinėjamos 68 šalyse, kurios savo dalyvius atsiuntė į šią konferenciją. Galima neabejoti, kad tos šalys tik sustiprins iškeltų problemų sprendimą.
Spaudos konferencijai vadovavęs L. Sakalauskas priminė, kad šioje konferencijoje dalyvauja gerokai daugiau nei ankstesniais metais Baltijos šalių ir apskritai Vidurio Europos kraštų mokslininkų. Pagaliau tai toliausiai į Rytus iš ligšiolinių konferencijų nutolusi EURO konferencija ir pirmoji surengta vienoje iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Šis didelio masto renginys turėtų dar labiau suaktyvinti operacijų tyrimą Baltijos šalyse ir aplinkiniuose kraštuose. Ten, kur operacijų tyrimo metodai labiau plėtojami, visuomenės ir valstybės įgyja didesnį pranašumą lyginant su tomis, kur tais metodais nesinaudojama.
Dar pridursime, kad EURO-2012 Vilniuje pažymėta kaip dukart sukaktuvinė: tai 25-oji konferencija, o EURO šiais metais švenčia savo veiklos 40-metį. Štai kodėl į Vilnių atvyko ne tik pirmasis EURO prezidentas prof. Hansas Jurgenas Cimermanas iš Vokietijos, bet ir visi buvę EURO prezidentai (nedalyvavo tik trys). Buvo įspūdingas reginys, kai liepos 10-ąją per H. J. Cimermano paskaitą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre visi buvę prezidentai įžengė į teatro sceną! Lieka tik apgailestauti, kad „Mokslo Lietuvos“ redakcija nebuvo informuota apie įvykio svarbą, būtume užfiksavęs istorinį momentą ir pirmą Lietuvos mokslininkų laikraščio puslapį būtume papuošę įspūdinga nuotrauka. Pamoka ateičiai.
Viešbučių svetingumas ir kas rūpi žiniasklaidai
Pabaigai tiktų keletas optimistinių teiginių, bet mes galvodami apie ateitį elgsimės kitaip. Beveik tomis pačiomis dienomis (liepos 8–12 d.) Vilniaus universitete vyko XIX tarptautinis garso ir vibracijų kongresas, į kurį suvažiavo akustikos mokslo atstovai iš ne mažiau kaip 50 šalių. Kongrese perskaityta apie 400 pranešimų. Suprantama, kad dalyvių paprastai būna daugiau negu pranešimų. Netenka stebėtis, kad Vilniaus viešbučiai buvo perpildyti, nes liepos 8 d., sekmadienį, dar tęsėsi Respublikinė moksleivių šventė. Šių eilučių autoriui sunku pasakyti, kaip pavyko įkurdinti garso ir vibracijų kongreso dalyvius, tačiau kai kuriems EURO-2012 dalyviams iškilo nepatogumų – kai kurie sostinės viešbučiai atšaukė apgyvendinimo rezervacijas, siūlydami konferencijos dalyviams pasinaudoti viešbučiu… Kaune ar kitose vietose už Vilniaus. Keistas aptarnavimas, net ir suprantant viešbučiams kilusius sunkumus. Ne mažiau gali atrodyti keista, kad abu šiuos didžiulius mokslo renginius organizavo tas pats Vilniaus universitetas. Nejau vieno iš renginių negalima buvo rengti savaite vėliau? Ar nebus atvejis, kai kairė nelabai žino, ką daro dešinė?
Kita vertus, organizatorius galima suprasti. Kaip pavyko išsiaiškinti, EURO-2012 ir XIX tarptautinis garso ir vibracijų kongresas pradėti organizuoti prieš ketverius ar penkerius metus. Matematikos ir informatikos institutas tada veikė kaip visiškai savarankiška mokslo institucija. Per prabėgusius metus greitų pokyčių šalyje, Lietuvoje, spėjo įvykti permainų, pasikeitė instituto statusas, jis tapo VU Matematikos ir informatikos institutu. Tad objektyvias sąlygas galima suprasti, tačiau nebūna lengva tokius dalykus išaiškinti mūsų svečiams.
Į EURO-2012 spaudos konferenciją žiniasklaidos atstovų atėjo mažiau, negu buvo prelegentų, nors tarp jų buvo ir Nobelio ekonomikos premijos laureatas. Klausimus prelegentams ryžosi uždavinėti tik du iš atėjusiųjų. Patvirtinimas, kaip šalies spaudos leidiniams neįdomu, kas vyksta mokslo pasaulyje, o tokio nesidomėjimo šaknys, matyt, glūdi ir šalyje vykdomoje mokslo politikoje. Jėgos (ir finansai) nukreiptos į „žvaigždžių“ ir „žvaigždūnų“ projektus ir kitą niekalą, bet ne į kūrybą, mokslą ir mokslo populiarinimą nukreiptus dalykus, niekas nepasidomi, kokia didžiulių lėšų išeiga, nežinia kam eikvojamų. Nebent politikų įvaizdį „gerinti“. Apie visa tai būtų galima kalbėti ilgai, tačiau net didžiausia iš ligi šiol Vilniuje vykusių mokslo konferencijų žiniasklaidos, atrodo, nesudomino. Vadinasi, ir žinios iš konferencijų posėdžių salių platesnės visuomenės nepasieks. Akivaizdus įrodymas, kaip šalyje „rūpinamasi“ mokslo populiarinimu, žinių iš mokslo renginių sklaida. O juk kad ir šią problemą būtų galima spręsti, taikant operacijų tyrimo metodus. Bet gal šito – objektyvių ir sunkiai paneigiamų metodų taikymo – labiausiai ir bijoma?
Gediminas Zemlickas
Gedimino Zemlicko nuotraukos