„Mokslo Lietuvos“ 2007 m. liepos mėn. numeryje buvo pristatytas ką tik išleistos „Kupiškėnų enciklopedijos“ I tomas (jo apimtis 607 p.), kuriame abėcėlės tvarka pateikti A–J raidėmis prasidedantys straipsniai. Jų yra per 1000 ir dar įdėta apie 1800 iliustracijų, nemaža jų dalis – spalvotos. Leidinio sumanytojas, sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius – Vidmantas Jankauskas. Buvo paminėta, kad ši enciklopedija reikšmingai papildo leidinių grupę, skirtų mūsų krašto istorijai pažinti, tirti, užfiksuoti, tarp kurių minėtinos „Lietuvos valsčių“ serijos knygos ir kiti panašaus pobūdžio enciklopediniai leidiniai (pvz., uteniškių, kuršėniškių enciklopedijos ir pan.). „Kupiškėnų enciklopedijos“ I tomo pratarmėje parašyta, kad intensyvesni enciklopedijos rengimo darbai buvo pradėti 1999 m. Tada susirinkusi iniciatyvinė grupė aptarė būsimo leidinio rengimo principus, ieškojo tinkamiausios struktūros, aptarė medžiagos pateikimo principus, bandė įvertinti panašių leidinių privalumus ir trūkumus.
Šių metų rugsėjo 2 d. Vilniaus mokytojų namuose buvo pristatytas antras „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomas. Taigi prireikė šešerių metų intensyvaus ir kruopštaus darbo. Šį tomą sudaro per 1200 straipsnių ir 2300 iliustracijų. Kaip ir pirmo tomo atveju, skaitant knygos pradžioje pateiktą straipsnių autorių sąrašą, atrodo, kad dirbo nemažas žmonių būrys. Ir tik gerokai pavarčius, paskaitinėjus šį tomą, matyti, kad ir vėl po didele dauguma straipsnių nurodyta enciklopedijos sudarytojo ir vyriausiojo redaktoriaus Vidmanto Jankausko pavardė. Tai pirmiausia pasakytina apie V. Jankausko parengtus išsamius ir ilgus kaimų istorijų straipsnius. Dar dažnai minimos Alvydo Totorio, taip pat rašiusio kaimų, apylinkių, dvarų, ir kitų vietovių istorijas, ir Lino Vidugirio pavardės, pastarojo dažniausiai po biografiniais straipsniais. Yra ir šių autorių bendrų straipsnių. Reikia paminėti išsamius straipsnius, parengtus šviesaus atminimo Jonės Žebrytės, apie iki Antrojo pasaulinio karo Kupiškio krašte veikusias įvairiausias visuomenines draugijas, sąjungas (Lietuvai pagražinti draugiją, Lietuvių katalikių moterų draugiją, Lietuvių mokytojų sąjungą, Lietuvos jaunimo sąjungą, Lietuvos katalikų vyrų sąjungą, pavasarininkus ir kt.).
Didžiausia šio tomo dedamoji dalis – tai, kas susiję su pačiu Kupiškiu (bažnyčios, dekanatas, dvaras, etnografijos muziejus, karčema, kautynės, kultūros centras, ligoninė, marios, mokyklos ir t. t. – 50 p.), esančių ar jau išnykusių Kupiškio krašto kaimų, bajorkaimių, dvarų, užusienių, vienkiemių istorijos. Vietovių aprašuose paprastai pateikta geografinė padėtis, istorija (dažnai nurodomas ankstyviausias paminėjimas šaltiniuose), žemėlapis (planas), valakų skaičius, gyventojų skaičius įvairiais laikotarpiais, jų pavardės, mokėti mokesčiai, istorinę vertę turintys pastatai ir kiti paminklai, dabartinė būklė, vietovardžiai ir kt. Jei aprašomų vietovių dabar jau nebėra, minima išnykimo data, pateikiama išlikusių paveldo objektų archyvinių nuotraukų, kitų istorinių dokumentų.
Iš Kupiškio bažnyčioms skirto straipsnio skaitytojas sužinos, kodėl dabartinės, vienos iš didžiausių Lietuvoje, bažnyčios bokštai atrodo tokie sunkūs tarsi spaudžiantys žemyn visą bažnyčią. Priežastis labai paprasta – ši neogotikinė bažnyčia buvo statyta pagal Rygos architekto Konstantino Rončevskio parengtą projektą, bet, statybai ilgai užtrukus (Pirmasis pasaulinis karas) ir pristigus lėšų, bokštai nebuvo iškelti iki projektuoto aukščio. Skaitytojas čia ras ir įdomių pamąstymų, kodėl Kupiškyje katalikų bažnyčia atsirado vėliau nei mažesniuose netolimuose miesteliuose: Skapiškyje, Subačiuje, Svėdasuose, Pandėlyje.
Reikšmingą tomo dalį sudaro iš Kupiškio krašto kilusių ar su juo susijusių asmenybių biografiniai straipsniai. Minimi knygnešiai, daraktoriai, dvasininkai, gydytojai, valstybės veikėjai, savivaldybininkai, agronomai, kariškiai, mokytojai, mokslininkai. Turbūt nėra kito panašaus pobūdžio leidinio, kuriame būtų pateikta tiek duomenų apie krašte dirbusius kunigus, jų veiklą. Tarp jų minėtinas ilgametis Kupiškio klebonas dekanas Vladislovas Kupstas, parašęs Kupiškio dekanato istoriją, čia kunigavęs nuo 1940 m. iki 1964 m., kurį, be jokios abejonės, prisimena dauguma vyresnės kartos kupiškėnų kaip labai komunikabilų ganytoją, mokantį bendrauti ir su mažu, ir senu, ir su tuometine valdžia, ir su jos priešininkais. Pateikta žinių apie įvairių mokslo sričių mokslininkus, dailininkus ir tautodailininkus, teatralus, muzikus, literatus ir kt. Tarp kupiškėnų esama ar būta išties iškilių asmenybių, garsių visoje Lietuvoje: dailininkas skulptorius Juozas Kėdainis, miškininkas, valstybės veikėjas, pedagogas, literatas, profesorius Povilas Matulionis, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Juozas Matulis, gydytojas akušeris ginekologas akademikas Pranas Mažylis, botanikas, augalų fiziologas habil. biomedicinos mokslų daktaras, akademikas Alfonsas Merkys, kariškis, teisininkas, politikas, visuomenės veikėjas, XXI Ministrų kabineto ministras pirmininkas Antanas Merkys, istorikas akademikas Vytautas Merkys, chemikas, akademikas, visuomenės veikėjas Antanas Purėnas ir kt.
Net 29 šio tomo puslapiai yra skirti Kupiškio krašto partizaniniam pasipriešinimui prieš antrąją sovietų okupaciją 1944–1953 m. Tai ko gero šiuo klausimu pati išsamiausia informacija, parengta Onos Kriukelienės. Čia aprašyta partizanų veikla atskiruose Kupiškio valsčiuose, partizanų veiklos centralizacijos procesai 1946–1948 m., lemtingos kovos, bandymai atsigauti 1950–1954 m., pateikta per 600 žuvusių ir 250 suimtų partizanų pavardžių, per 500 karinių čekistinių operacijų metu žuvusių partizanų ryšininkų ir rėmėjų pavardžių (prie visų pavardžių nurodyti žmonių gimimo metai ir gimimo arba gyvenamoji vieta, žuvimo ar suėmimo metai, bibliografiniai šaltiniai), yra nuotraukų.
Atkreiptinas dėmesys ir į šio tomo iliustracijas: žemėlapius, kaimų planus, sodybas, kryžius, kaimo kapelius, miestelių architektūros elementus, portretines ir grupines nuotraukas. Yra tarp jų ir dešimtys puikių spalvotų vaizdų, Kupiškio panorama. Tomas puikiai įrištas, labai gražūs viršeliai.
Tomas tinkamai dokumentuotas. Beveik po kiekvienu straipsniu yra autoriaus ar autorių pavardės, šaltinio, iš kurio rinkta medžiaga, nuoroda, pateikti sutrumpinimų ir santrumpų sąrašai, fotografijų autorių ir archyvinių iliustracijų pateikėjų sąrašas.
Kai kurie Enciklopedijos skaitytojai gal ras vieną ar kitą trūkumą, gal turės kiek kitokių žinių apie kokį nors žmogų ar vietovę, bet tai visiškai natūralu, juk medžiaga gali būti paimta ne iš to paties šaltinio. Panašios pastabos negali nė kiek menkinti atlikto didžiulio darbo.
Per Enciklopedijos antro tomo sutiktuves kalbėjusieji kupiškėnai ne tik labai džiaugėsi jo pasirodymu, bet ir pabrėžė pastaruoju metu pasunkėjusias naudojimosi archyvais sąlygas, kai nebeleidžiama laisvai kopijuoti enciklopedijai rengti reikalingų įrašų ir reikalaujama daug mokėti už archyvų teikiamas fotografavimo paslaugas. Lieka tikėtis, kad tokia padėtis truks neilgai.
Antro „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomo leidimo pagrindinis rėmėjas – Kupiškio rajono savivaldybė. Itin gausiai susirinkusiems kupiškėnams Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje šis tomas buvo pristatytas š. m. liepos 12 d., dalyvavo vyriausiasis redaktorius ir pagrindiniai enciklopedijos straipsnių autoriai.
Lauksime trečio „Kupiškėnų encik-lopedijos“ tomo, kuriam medžiaga, anot vyriausiojo redaktoriaus V. Jankausko, jau kaupiama.
doc. dr. Vida Žilinskienė