Pradžia Nr. 15, 16.
Aldonas Pupkis
Lietuvių kalbos institutas
Tęsiame Aldono Pupkio straipsnį, skirtą kalbininkams, prisidėjusiems prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ sudarymo XX. a. viduryje.
Mirusieji, represuotieji ir pasitraukusieji iš Lietuvos žodžių rinkėjai ir žodyno talkininkai
Kaip žinoma iš „Lietuvių kalbos žodyno“ istorijos, 1930 m. pabaigoje Juozas Balčikonis, perėmęs Kazimiero Būgos paliktąją žodyno kartoteką, greitai pamatė, kad trūksta daug žodžių iš įvairių tarmių, nebuvo išrinkti žodžiai ir iš nemažos dalies senųjų ir senesniųjų raštų. Žodyno redaktorius šokosi organizuoti žodžių rinkimo talką iš gyvosios kalbos ir ji pasirodė gana vaisinga. Toje talkoje dalyvavo Švietimo ministerijos paraginti mokytojai, taip pat daug studentų, dalis kunigų, teisininkų ir kitų profesijų žmonių. Kilo net tam tikras žodžių rinkimo sąjūdis: atsirado tikrų to darbo entuziastų, organizatorių, mokyk-lose kūrėsi mokinių žodžių rinkėjų būreliai, vis daugiau žmonių pradėjo siūlytis nurašinėti iš raštų. Tą talkos mastą rodo ir redaktoriaus žodyno I tome, išėjusiame 1941 m., įdėtoje prakalboje pateikti rinkimo rezultatai. Joje rašoma, kad iki išeinant I tomui atsirado 857 žmonės, atsiuntę nors nedidelį skaičių žodžių (tarp jų buvo ir tūkstančius surinkusių), per 10,5 metų talkininkų surinkta iš gyvosios kalbos 559 986 žodyno lapeliai. Iš raštų, daugiausia pačios redakcijos jėgomis, surinkta taip pat maždaug tiek, taigi per tą laiką kartoteka padidėjo visu milijonu lapelių.
Reikia apgailestauti, kad iš tuo metu rinkusių žodžius didžiulio pulko žodyno talkininkų nemaža dalis XX a. viduryje arba mirė, žuvo kovoje, ar patys pasitraukė iš gyvenimo, arba paliko Lietuvą dėl antrosios sovietų okupacijos. Tų netekčių buvo daugiau kaip šešios dešimtys žmonių.
Skelbiame abėcėlinį tų rinkėjų sąrašą su trumpais biografiniais faktais ir žinomu ar numanomu įnašu į žodyno kartoteką. Į jį įtraukti rinkėjai, davę žodynui ne mažiau kaip 100 žodyno lapelių, taip pat keli visuomenei gerai žinomi mokslo ir meno žmonės, kurių lapelių skaičius nesiekė 100. Sąrašas nėra galutinis, nes ne visų buvusių rinkėjų biografijas pavyko kaip reikiant nustatyti.
Vladas Arãvičius (1902–?), mokytojas. 1933 m. dirbdamas Perlojos pradinėje mokykloje žodynui perdavė per 180 dzūkų krašto žodžių. 1941 m. išvežtas į Sibirą, į Lietuvą grįžo 1958 m.
Albinas Ą́žuolas (1916–?), gydytojas. Studijuodamas 1933–1934 m. žodynui užrašė 128 žodyno lapelius iš Kruopių apylinkės. 1946 m. suimtas ir nuteistas, į Lietuvą grįžo 1955 m.
Jonas Balỹs (1909–2011), tautosakininkas. Įvairiais metais žodynui užrašė per 60 žodžių, bendradarbiavo su žodyno redakcija. Amerikoje toliau tęsė tautosakos skelbimo ir tiriamuosius darbus.
Antanas Bandzìnas (apie 1910 m. – ?), tarnautojas. 1931 m. žodyno kartotekai atidavė apie 150 savo užrašytų lapelių. 1941 m. buvo represuotas.
Kazys Barė́nas (Barauskas) (1908–2006), rašytojas, vertėjas. Studijų metais ir vėliau (1942 m.) iš Pumpėnų apylinkės užrašė per 300 žodyno lapelių. Rašytojo biografai nurodo jį labai didžiavusis buvus didžiojo žodyno talkininku.
Felicija Bortkẽvičienė (1873–1945), įžymi visuomenės veikėja. 1933, 1936 ir 1939 m. žodyno kartoteka buvo papildyta per 2000 jos užrašytų žodyno lapelių.
Bernardas Brazdžiónis (1907–2002), poetas. 1932 m. prie žodyno kartotekos prisidėjo savo užrašytais 12 tarminių žodžių lapeliais.
Stasius Bū̃davas (1908–1966), rašytojas. 1933 m. žodynui atidavė savo užrašytus 55 Papilėje žodžių lapelius. Baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.
Jonas Būgà (1919–2004), kunigas, Juozo Būgos brolis, Kazimiero Būgos sūnėnas. 1938–1941 m. žodyno kartotekos dokumentuose įregistruota iš jo priėmus apie 8300 žodyno lapelių (dalis išrašyta iš raštų). 1945–1957 m. buvo Sibiro kalinys.
Juozas Būgà (1921–1957), tautotyrininkas, tautosakos rinkėjas. Dar mokydamasis Zarasų gimnazijoje pradėjo rinkti žodžius, subūrė mokinių rinkėjų būrelį, 1938–1941 m. žodynui vienas ir su kitais užrašė 2850 tarminių žodžių. Baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.
Jeronimas Cicė́nas (1909–1987), žurnalistas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas. Mato Untulio įtrauktas į žodžių rinkimą Vilniaus krašte nuo1932 m. žodynui užrašė per 1000 žodžių. Žinoma, kad tarp jo užrašytų lapelių yra ir dalis paties sukurtų žodžių, todėl žodynininkai į jo lapelius žiūri gana atsargiai. Baigiantis karui pasitraukė iš Lietuvos.
Juozas Cicė́nas (1891–?), dramaturgas.1936 m. žodynui užrašė apie 200 lapelių iš gimtosios Daugėliškio apylinkės. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Steponas Češū́nas (1887–?), mokytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas. Buvo talkinęs Kazimierui Būgai kaip žodžių rinkėjas, Juozo Balčikonio žodyno redakcijai pateikė daugiau kaip 100 žodyno lapelių. Vytauto Vitkausko duomenimis, atsidūrė tarp ištremptųjų į Sibirą.
Vaclovas Čižiū́nas (1900–1980), pedagogas, publicistas, literatūros tyrėjas. 1932 m. užrašė 25 žodžius savo gimtojoje Gelvonų apylinkėje. Pasitraukęs į Vakarus plačiai reiškėsi išeivijos veikloje.
Domininkas Čìbas (1907–?), spaudos darbuotojas. Studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete žodyno redakcijai pateikė daugiau kaip pusantro šimto Vabalninko apylinkėje užrašytų žodžių. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau bendradarbiavo Bostono „Lietuvių enciklopedijoje“.
Jurgis Èlisonas (1889–1964), žymus zoologas, pedagogas, vadovėlių autorius. Buvo rinkęs žodžius dar Kazimierui Būgai, aktyviai talkino ir Balčikonio vadovaujamai žodyno redakcijai. Šaltiniuose skelbiama jį kartu su mokiniais surinkus apie 5000 žodyno lapelių. Daugelis iš jų labai vertingi, dalis yra vieninteliai kartotekos šaltiniai. Karui baigiantis pasitraukė į Vokietiją, ten ir mirė.
Kazimieras Gailiū́nas (1917–1945), lituanistas, žodžių rinkėjas. Studijuodamas 1937–1941 m. surinko apie 8000 žodžių iš gimtųjų Devynduonių (Pociūnėlių vlsč.), iš raštų išrašė dar bent 2000 lapelių. Žuvo partizaninėje kovoje.
Antanas Giẽdrius (Giedraitis) (1892–1977), pedagogas, rašytojas. Jo vardu žodžių rinkėjų dokumentuose fiksuota priėmus apie 70 žodyno lapelių. Apskritai jurbarkiškiai broliai Izidorius, Juozas ir Antanas Giedraičiai laikomi vieni iš geriausių rinkėjų, jų vardu nurodoma kartoteką papildžius 3000 tarminių žodžių lapelių. Karui baigiantis Antanas Giedrius pasitraukė į Vakarus.
Pranas Gìpiškis (1893–?), pedagogas, vertėjas. Vos Balčikoniui paskelbus žodžių rinkimo talką vien per 1931 m. surinko apie 750 žodžių. Ir vėliau žodyno redakcijai siuntė kartu su mokiniais surinktus žodžius. 1941 m. išvežtas į Sibirą.
Kazys Grìnius (1866–1950), gydytojas, trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Daktaro Griniaus biografai iškelia ir jo talką „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijai. Nors archyviniuose dokumentuose nepasisekė aptikti duomenų apie jo užrašytų lapelių skaičių, tačiau itin svarbu pabrėžti, kad pats Balčikonis Grinių laikė ypač patikimu savo tarmės (Sasnavos vlsč.) informantu.
Mikalina Glemžáitė (1891–1985), pedagogė, etnografė, Sibiro tremtinė. 1948 m. žodyno kartotekai ji perdavė apie 200 kupiškėnų tarmės žodžių.
Valentinas Gùstainis (1896–1971), žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas. 1941 m. su šeima išvežtas į Sibirą, ten suimtas ir įkalintas. Į Lietuvą grįžo 1956 m. ir apsigyvenęs Griškabūdyje 1959–1963 m. užrašė apie 180 zanavykų tarmės žodžių lapelių.
Zenonas Ivìnskis (1908–1971), istorikas. Studijuodamas universitete 1931 m. žodynui užrašė apie 100 tarminių žodžių. Karui baigiantis pasitraukė iš Lietuvos.
Dovas Jagomãstas (1904–1941 sušaudytas nacių), spaudos darbuotojas. 1941 m. redakcija iš jo gavo 95 užrašytus tarmiškus žodžius iš Kuršėnų. 1943 m. iš jo lapų redakcijos žmonės persirašė dar 270 žodžių.
Paulius Jur̃kus (1916–2004), mokytojas, žurnalistas, rašytojas, Vytauto Mačernio bičiulis. Studijuodamas yra užrašęs apie 500 Žemaičių Kalvarijos šnektos žodžių. Baigiantis karui pasitraukė iš Lietuvos.
Anatolijus Kairỹs (1914–2008), poetas ir prozininkas. 1937–1938 m. redakcijai atidavė 64 Daugailių apylinkėje užrašytus žodžius. Geriausius savo kūrinius parašė išeivijoje.
Jonas Kardẽlis (1893–1969), žurnalistas, visuomenės veikėjas. 1932–1933 m. žodyno redakcijai pateikė apie 250 žodžių, o 1942 m. įteikė dar 40. Išvykęs iš Lietuvos plačiai reiškėsi išeivijos veikloje.
Petras Klìmas (1891–1969), diplomatas. Siuntė žodžius dar Kazimierui Būgai, bendravo su Juozu Balčikoniu, jam perdavė pluoštą tarminių žodžių (ne mažiau kaip 150).
Petras Kòndratas (1913–1971), mokytojas, rašytojas. 1933 m. žodyno redakcija iš jo priėmė 159 tarmiškus žodžius, o 1942 m. dar 25. 1947–1956 m. kalintas Vorkutoje.
Antanas Krivìckas, mokytojas. Buvo sukaupęs nemažą žodžių rinkinį, bet 1948 m. išvežant į Sibirą jis dingo. Tremtyje iš likimo draugų surinko 44 žodžius ir nusiuntė Balčikoniui. Laiške pabrėžė, kad visus žodžius dar reikia gerai patikrinti vietos žmonių kalboje.
Mykolas Kū̃jus (1906–1984), mokytojas, dėstytojas, publicistas. Studijuodamas 1932–1933 m. žodynui pateikė daugiau kaip 100 iš gyvosios kalbos užrašytų žodžių. Pasitraukęs iš Lietuvos reiškėsi išeivijos veikloje.
Petras Lapiẽnė (1904–1943), mokytojas, vertėjas, esperantininkas. Iš gyvosios kalbos užrašė 120 žodžių, redakcijos prašomas tikrino žodžių vartojimo geografiją.
Albinas Liaugmìnas (1907–1992), pedagogas, psichologas. Studijuodamas užrašė apie 600 žodžių iš gimtosios Laižuvos šnektos. Autobiografijoje šią talką laikė svarbiu savo gyvenimo faktu. Baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.
Vytautas Mankeliū́nas (1912–?), kunigas, vertėjas, publicistas. 1931–1933 m. žodyno redakcijai perdavė apie 6000 žodyno lapelių. Išvykęs į Vakarus profesoriavo Kolumbijos universitete.
Kazys Masiliū́nas (1902–1973), kalbininkas, visuomenės veikėjas. Būdamas Švietimo ministerijos generalinis sekretorius ir Lituanistikos instituto direktorius be išlygų rėmė ir palaikė savo mokytojo Balčikonio vadovaujamo žodyno redakcijos darbą. 1942 m. žodynui užrašė 30 gimtosios Ramygalos apylinkės žodžių. Grįžęs iš Sibiro ir pradėjęs dirbti Veterinarijos akademijoje 1956–1962 m. žodynui surinko 3500 Ramygalos šnektos žodžių ir išrašė apie 28 500 lapelių iš įvairių raštų.
Bus daugiau