Laiko tėkmėje vykstančius pokyčius suvokti geriausiai padeda prisiminimai ir palyginimai. 2008 m. „Mokslo Lietuva“ kalbino tris medicinos profesorius iš JAV: Baltijos ir Naujosios Anglijos plėtros tinklo (Baltic-New England Development Network, Inc.) Konektikuto valstijoje prezidentę, biologijos ir medicinos profesorę MD, Ph. D. Dalią Giedrimienę, Konektikuto universiteto Medicinos mokyklos (University of Connecticut Health Center) viceprezidentą akademiniams reikalams prof. Briusą Kiopeną (Bruce Koeppen) ir to paties universiteto medicinos mokyklos Chirurgijos departamento ir Stomatologijos klinikos prof. Kristiną Niekraš (Christine Niekrash), kurios tėvai kilę iš Lietuvos (ML, 2008 m. gegužės 1 d. Nr. 9 (387)). Kalbėjomės apie užsimezgantį profesionalų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Naujosios Anglijos medicinos institucijų. Buvo pabrėžiama, kad šio bendradarbiavimo tikslas – ne važiuoti mokytis vieniems pas kitus, bet keistis abipusiškai naudinga profesionalios veiklos patirtimi.
Gal prikišamai toje publikacijoje ir nepabrėžėme, bet potekstė buvo nedviprasmiška: labai svarbu ir skatintina, kad užsienyje dirbantys lietuviai nepamirštų savo tėvynės ir veiksmingai prisidėtų prie Lietuvos mokslo ryšių stiprinimo su pasaulio mokslo centrais ir institucijomis. Prof. Dalios Giedrimienės iniciatyvos gali būti užkrečiamas pavyzdys ir kitiems mūsų tautiečiams.
Š. m. liepos mėnesį prof. Briusas Kiopenas su žmona prof. Kristina Niekraš vėl lankėsi Lietuvoje, prof. Dalios Giedrimienės dėka buvo progos susitikti ir pakalbinti svečią, dabar jau plušantį prie naujos ir labai atsakingos užduoties. Kaip Konektikuto universiteto Medicinos mokyklos dekanas, turintis patirties organizuoti akademinį darbą, prof. Briusas Kiopenas pasitelktas kurti naują aukštąją Medicinos mokyklą prie Kvinipiako universiteto (Konektikuto valstijoje). Tai galėtų būti atitikmuo Lietuvoje veikiančių universitetų fakulteto, bet turinčio daugiau savarankiškumo. Anot D. Giedrimienės, nesuklysime kuriamą naujadarą pavadinę universiteto sudėtyje veikiančiu Medicinos institutu. Taigi dabartinės B. Kiopeno pareigos – institutą įkuriantis dekanas.
Tuos dalykus išsiaiškinsime kalbindami patį profesorių Briusą Kiopeną. Priminsime, kad jis yra inkstų sistemos fiziologijos specialistas, atitinkamus kursus skaito savo studentams. Pakeitęs darbo vietą ir savo akademinę veiklą susiejęs su Kvinipiako universitetu, prof. B. Kiopenas pasiryžęs ir toliau plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Šį siekį palaiko ir Kvinipiako universiteto vadovybė, skatindama bendradarbiavimą išplėsti ir kitose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, kovos su žalingais įpročiais, alkoholio vartojimo, profilaktinės (perspėjamosios) medicinos ir panašiose srityse jau užsimezgęs bendradarbiavimas su Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis turi visas galimybes toliau sėkmingai plėtotis. Amerikiečiai įsitikinę, kad kardiologijos, profilaktinės medicinos ir kai kurių kitų krypčių Lietuvos medicinos patirtis yra labai veiksminga ir gali būti naudinga ir kitoms šalims. Žalingų įpročių, kitų veiksnių, veikiančių sveikatingumą išaiškinimas, visuomenės sveikatos gerinimas JAV įgauna vis didesnę svarbą, o Lietuvos medikai tais klausimais yra publikavę gana daug straipsnių, tad neatsitiktinai šis įdirbis domina ir amerikiečius. Tarpininkauti palaikant bendradarbiavimą neatsisako mūsų kraštietė Dalia Giedrimienė. Kai kurie JAV medikai D. Giedrimienei net ir Lietuvos medikų pavardes yra surašę, su kuriais jie norėtų užmegzti glaudesnius ryšius.
Šis abipusis susidomėjimas tikriausiai išryškės ir pokalbyje su prof. Briusu Kiopenu.
JAV pritrūks 100 tūkstančių gydytojų
Mokslo Lietuva. Profesoriau Briusai Kiopenai, malonu vėl Jus matyti Vilniuje. Dar maloniau jus pasveikinti, tapus Kvinipiako universiteto Medicinos mokyk-los kuriančiuoju dekanu. Kaip jaučiatės eidamas naujas pareigas?
Briusas Kiopenas. Esu laimingas kaip niekada ligi šiol. Manau, kad akademinės srities žmogui tokia galimybė – kurti naują aukštosios mokyklos padalinį – gali pasitaikyti tik kartą gyvenime, ir tai toli gražu ne visada. Pradėti tuščioje vietoje ir kurti medikus rengiančią aukštąją mokyklą – tai nuostabus jausmas.
ML. Suprantu Jūsų pakylėtumą. Bet esate medicinos profesorius, inkstų ligų specialistas. Nauja akademinio gyvenimo pozicija Jus tolina ar artina prie konkrečių medicinos reikalų?
B. Kiopenas. Ši veikla tikriausiai nuo medicinos mane tolina, kadangi turiu parengti veiklos, kuri padėtų geresniam būsimųjų medikų rengimui ir tolimesnei medicinos plėtrai Konektikuto valstijoje, pagrindus.
ML. Kokia būtinybė steigti naujus medicinos mokslo ir studentų medikų studijų padalinius Naujoje Anglijoje ir konkrečiai Konektikuto valstijoje?
B. Kiopenas. JAV prognozuojama, kad 2020 m. praktikuojančių gydytojų poreikis šalyje išaugs iki 100 tūkst. papildomų gydytojų vietų. Jau dabar esame priversti galvoti ir rūpintis, kaip tas naujas gydytojų darbo vietas užpildyti.
ML. Bet JAV juk yra kaip siurblys, pritraukiantis viso pasaulio mokslo, taip pat ir medicinos intelektą. Ir šiandien daug gydytojų iš viso pasaulio norėtų dirbti JAV.
B. Kiopenas. Galiu tikėti tik mums pateikiamais skaičiais. Sprendžiant iš visko, skaičiai nemeluoja ir 2020 m. iš tikrųjų JAV turėsime 100 tūkst. gydytojų darbo vietų trūkumą. Neužteks iš kitų šalių į JAV įvažiuojančių medikų, tad jų rengimu jau šiandien privalome labai rimtai rūpintis.
ML. Lietuvoje bet kurį naują mokslo ar studijų padalinį steigdami pirmiausia atsispiriame nuo tam reikalui būtinų finansinių galimybių. Esame įpratę nuolat girdėti tą pačią dainelę: trūksta lėšų. Kaip yra Amerikoje ir konkrečiai Konektikuto valstijoje: ar lengva gauti lėšų, kuriant naują padalinį, ir dar ne bet kokį, o naują Kvinipiako universiteto medicinos mokyklą?
B. Kiopenas. Visą finansinę bazę, reikalingą įkurti naują medicinos mokyklą, užtikrino pats Kvinipiako universitetas. Jis finansuoja ir toliau rūpinasi išlaidomis. Manome, kad mūsų naujojo padalinio įkūrimas universitetui turėtų kainuoti apie 100 mln. JAV dolerių. Tokia suma pakankama įkurti ir toliau užtikrinti šios medicinos mokyklos veiklą.
ML. Jei teisingai supratau, tai pačiam prof. B. Kiopenui nereikia sukti galvos, iš kur gauti lėšų mokyklai kurti ir veikti?
B. Kiopenas. Tikrai taip.
ML. Tai Jūs dvigubai laimingas žmogus.
B. Kiopenas. Iš tiesų tokiu save ir laikau.
Reikalavimai norintiems JAV studijuoti mediciną
ML. Kiek kuriamoje medicinos mokykloje bus studentų, katedrų, dėstytojų?
B. Kiopenas. Noriu priminti, kad į pirmą medicinos mokyklos kursą JAV universitetuose stoja jau bakalauro dip-lomą turintys studentai. Dažniausiai biologiją ar chemiją baigę studentai, kadangi norinčiųjų studijuoti laukia šių mokslų standartizuotas testas. Tokia tvarka galioja visose JAV valstijose. Kitąmet į pirmą kursą priimsime 125 studentus, per ketverius studijų metus susidarys 500 studentų. Kol kas turime vieną pagrindinių mokslų (basic sciences) departamentą, taip pat bus 11 klinikinių skyrių, kuriuose bus mokoma pagal atskiras specialybes. Trečias ir ketvirtas kursai jau bus klinikiniai.
Įstojusieji į medicinos mokyklą mokysis dvejus metus pagrindinių dalykų, o likusius dvejus metus – klinikinių mokslų. Per ketverius studijų metus studentai turės parengti mokslinio darbo projektą ir tą darbą užbaigti, tik tada išlaikę egzaminus galės įgyti gydytojo diplomą.
ML. Ar numatote kuriamą medicinos mokyklą specializuoti, o gal bent jau kreipti tam tikrų krypčių link?
B. Kiopenas. Rengsime pirmosios pagalbos arba šeimos gydytojus, nes jų labiausiai trūksta. Bet tai nereiškia, kad tik šios krypties gydytojai bus rengiami, kiti studentai galės įgyti ir kitų medicinos kvalifikacijų. Specializacija bus galima, tad studentai galės įgyti norimą. Antras svarbus dalykas, kad rengsime tarpprofesinio orientavimo gydytojus. Kitaip tariant, šalia konkrečių medicinos dalykų studentai mokysis ir kitų, dirbs kaip atskiros komandos nariai ir mokysis vieni iš kitų. Trečias dalykas – tai sveikatos apsaugos (public help) reikalų įsisavinimas, kurie vis svarbesnę reikšmę įgauna JAV medicinos praktikoje ir gyvenime. Mintyje turiu sveikatos apsaugos veiklą ir sistemas*.
Ateities medicinos poreikiai
ML. Prakalbome apie ateities medicinos poreikius, į kuriuos jau šiandien būtina reaguoti aukštosioms mokykloms. JAV, sprendžiant iš visko, tą ateitį siekiama pasitikti veiksmingais darbais. Kaip Jūs įsivaizduojate tuos ateities medicinos poreikius?
B. Kiopenas. Kas svarbiausia numatoma ateities medicinoje – tai individualizuota medicina, nukreipta į individą, asmenį, kuriam bus teikiama profesionali medicinos pagalba ir paslaugos. Kiekvienas žmogus turi skirtingą įgimtą genetinį savybių ir ypatybių rinkinį, vadinasi, svarbu jau nuo genetinio lygmens parinkti tas piemones, kurios svarbios gydant vieną ar kitą susirgimą. Visa tai labai svarbu rengiant būsimą gydytojų kartą, būtina ją pratinti prie minties, kad kiekvieną pacientą teks gydyti individualiai.
ML. Vaistų firmos taip pat kuria preparatus, kuriuos svarbu ne šiaip naudoti, bet nukreipti į konkrečią organizmo vietą, ar net atskirą ląstelę. Tai irgi vienas iš ateities medicinos siekių, veikiausiai sutampantis ir su Jūsų naujų gydytojų rengimo užmojais?
B. Kiopenas. Tai, ką pasakėte yra teisybė, bet tik jos dalis, pasakyčiau, tik pusė aktualios temos. Kita dalis – išsiaiškinti jau esamų, vartojamų vaistų efektyvumą vienam ar kitam konkrečiam žmogui. Konektikuto valstijoje Hartfordo ligoninėje susibūrusi dr. P. Thompson‘o (Paul D. Thompson, MD) grupė, dirbanti su lipidus mažinančiais vaistais (statinais). Taigi šie vaistai gali efektyviai padėti vienam ligoniui, bet kitų visiškai neveikti ar net sukelti šalutinį poveikį. Daug bandomų psichotropinių vaistų ir šios grupės vaistai taip pat galėtų būti panaudojami išsiaiškinti, kurie vaistai kokiai pacientų grupei tinka ar netinka. Visa tai svarbu, siekiant ne naujus vaistus kurti, bet išsiaiškinti esamų ir naudojamų poveikį.
ML. Kokie jūsų kuriamos medicinos mokyklos ryšiai su naujausių medicinos technologijų kūrėjais? Ar palaikote ryšius su medicinos, vaistų gamybos firmomis?
B. Kiopenas. Jau turime vieną priimtą darbuotoją – dėstytoją, dabar prie Hartfordo ligoninės sukurtoje genetikos laboratorijoje Genomas tyrinėjantį minėtus vaistus. Taigi vienas iš laboratorijos vadovų bus studentų dėstytojas. Jis kaip tik padeda išaiškinti ir nustatyti, kaip turėtume parengti būsimus gydytojus ir ko konkrečiai juos mokyti. Panaudojant naujausius mokslinius atradimus bus lengviau sudaryti studijų programas, nustatyti, ką būsimieji gydytojai turės išmanyti. Kitas žingsnis – kaip tas įgytas žinias pritaikyti praktiškai.
Kas naujo JAV draudiminės medicinos srityje
ML. Nemaža dalis jaunų gydytojų žavisi Rytų ir alternatyviosios medicinos gydymo metodais – senosios Tibeto, kinų ir kitų Azijos šalių medicina. Kaip Konektikuto valstijoje šie gydymo metodai vertinami ir kiek jiems bus skiriama dėmesio kuriamoje medicinos mokykloje?
B. Kiopenas. Alternatyviosios ar Rytų medicinos kursai nebus dėstomi, bet būsimuosius gydytojus su tais gydymo metodais supažindinsime. Jie turės suprasti, kokie yra alternatyvios medicinos gydymo principai, kurie iš tų būdų gali sąveikauti su mums tradiciniais gydymo metodais, kokių pašalinių reiškinių galima tikėtis. Labai svarbu studentus su visu tuo supažindinti. Jaunuoliai turi suprasti, kad jei ligonis vartoja vienus vaistus, tai gali vartoti ir kitus. Svarbu tuos alternatyvius dalykus suprasti ir nedaryti klaidų. Amerikoje dabar naudojamas terminas alternatyvi arba holistine medicina, kur gydoma ne vaistais ir ne standartizuotais būdais.
ML. Kai su prof. B. Kiopenu ir prof. Kristina Niekraš bendravome 2008 m., kalbėjomės ir apie JAV draudiminę mediciną, šalies medicinos nemažas problemas. Kalbėta ir apie tai, kad tų problemų sprendimas buvo siejamas su rinkiminėmis pretendentų į JAV prezidentus programomis. Ar kas nors pasikeitė per tuos ketverius metus? Su kuo dabar siejate JAV medicinos problemų sprendimų viltis?
B. Kiopenas. Kaip ir anksčiau veikia prieinamos sveikatos įstatymas (vertinys į lietuvių kalbą apytikslis), numatantis kiekvienam piliečiui teisę gauti minimalią būtinąją medicininę pagalbą. Tam reikalavimui įgyvendinti ir reikalingas didžiausias gydytojų skaičius. Tos pirminės arba šeimos gydytojų (primary health care) grandžiai parengti JAV skiriama vis daugiau valstybės lėšų. Tai pliusas mūsų kuriamai medicinos mokyklai, nes tokio profilio gydytojams rengti galime gauti pagalbos ir federalinio biudžeto lėšų. Taip pat šios grandies gydytojams bus lengviau įsidarbinti, nes jų trūksta ir dar labiau trūks ateityje.
Dabar JAV priimtas aktas, bandant sumažinti sveikatos draudimu neapdraustųjų skaičių, o tokių šalyje yra 30–35 mln. žmonių. Pagal dabar rengiamus naujus JAV prezidento Barako Obamos įstatymus, tie neapdraustieji asmenys turės gauti minimalias medicinos paslaugas. Vadinasi, pirminės grandies arba šeimos gydytojai turės gerokai daugiau darbo, nes tie neapdraustieji turės teisę į profilaktinius sveikatos patikrinimus ir pan.
ML. Kas už tuos 30–35 milijonus naujų pacientų mokės?
B. Kiopenas. Tos lėšos ateis iš valstybės biudžeto.
Kas aktualiausia kuriant medicinos mokyklą
ML. Klausinėju prof. B. Kiopeną, kas mums labiausiai rūpi, bet Jums gali būti svarbūs visai kiti rūpesčiai ir dalykai. Kas Jums aktualiausia šiandien savo veikloje?
B. Kiopenas. Mano užduotis labai aiški: privalau paruošti medicinos mokyklą akreditacijai. Kad atvykę ekspertai rastų padaryta viską taip, kaip reikalaujama JAV medicinos mokyklose. Tik gavę akreditaciją galėsime priimti pirmuosius studentus. Tai ir yra mano darbas: žingsnis po žingsnio užtikrinti mokyklai keliamus reikalavimus ir pradėti studijų procesą. Be akreditacijos priėmę studentus, neturėtume teisės jiems po studijų išduoti aukštojo mokslo diplomų ir suteikti gydytojų kvalifikacijos. Mums rūpi kuo geriausiai atlikti šį savo darbą.
ML. Kada laukiate akreditacijos, kitaip tariant, kada medicinos mokykla pradės veikti?
B. Kiopenas. Pirmasis studentų kursas bus priimtas 2013 m. rugpjūtį.
ML. Pats darbų įkarštis, o Jūs Vilniuje – tai labai malonu, vadinasi, vertinate bendradarbiavimą su Lietuva. Gal pasinaudojote patogiu momentu ir savaitėlei nutarėte pabėgti nuo kasdienių darbų rutinos?
B. Kiopenas. Faktiškai Lietuvoje turiu kelis siekius: šiek tiek atitrūkti nuo darbų, pailsėti ir, be abejonės, užmegzti naujus darbinius bendradarbiavimo ryšius. Esminis tikslas ir yra sudaryti naujus ryšius su dviem Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu Kaune sudarėme preliminarų veikimo planą. Po tokios sėkmingos pradžios kelias dienas gavau progos atsipūsti – tai pirmas toks mano poilsis nuo 2010 m. spalio ir lapkričio mėnesių, kai buvau pakviestas užimti naujas pareigas.
ML. Ar tie susitarimai su mūsų universitetais nesibaigs formalių sutarčių pasirašymu? Lietuvoje kartais entuziastingai pasirašomos bendradarbiavimo sutartys, pagal tarptautinio etiketo taisykles pakeliamos šampano taurės, bet reikalai taip ir nepajuda iš vietos.
B. Kiopenas. Kaip tik vakar Kaune, lankantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, dalyvavo tarptautinių ryšių skyriaus atstovas ir kaip tik kalbėjome, kaip mūsų bendradarbiavimą veiksmingai palaikyti. Nutarėme, kad iš abiejų pusių paskirsime po koordinatorių, privalėsiantį užtikrinti darbų tęstinumą. Mes Kvinipiako universitete turime tam tinkamą asmenį – Deividą Hilą (David Hill), kuris bus atsakingas už bendradarbiavimą ir palaikys reikalingus ryšius. Po mūsų diskusijų man atrodo, kad mūsų veikla turėtų plėtotis sėkmingai.
Griežti reikalavimai profesūrai ir galimybės jaunimui
ML. Ar jauni Lietuvos medikai, gal ir vyresniųjų kursų studentai, galės pasinaudoti Konektikuto universitetų galimybėmis ir susipažins su naudinga šios valstijos medicinos įstaigų patirtimi? Jiems būtų pravartu susipažinti ir su medicinos mokyklos kūrimo naujovėmis Kvinipiako universitete. To bendradarbiavimo sutartis nenumato?
B. Kiopenas. Apie tai galvojama ir planuojama įgyvendinti. Kaip tik to ir norėtume. Ar lengvai pavyks įgyvendinti, dar sunku pasakyti.
ML. Kita vertus, turime ir nuogąstavimų, nes talentingiausi mūsų medikai ar studentai kartais taip ir nusėda Skandinavijos kraštuose, Vokietijoje, Anglijoje. Ir mums talkinančios prof. Dalios Giedrimienės pavyzdys tą rodo.
B. Kiopenas. Tai vis dėlto turi būti paties jaunimo apsisprendimas. Jeigu jauni specialistai mato geresnes darbo sąlygas kitose šalyse, būtų neteisinga juos jėga stengtis išlaikyti, pagaliau tai ir neįmanoma.
ML. Turime galvoti ir apie savo šalies potencialą, natūralią specialistų kaitą. Mažos tautos drama, kai geriausias jaunimas ją palieka.
B. Kiopenas. Jei tai mažos šalies problema, tai pati šalis turi sukurti programą, kad pasitobulinti į užsienį išvykstantys medikai turėtų grįžti ir dirbti tėvynėje.
ML. Kaip tapti Kvinipiako universiteto kuriamos medicinos mokyklos profesoriumi, kokie keliami reikalavimai?
B. Kiopenas. Mūsų tikslas – atrinkti geriausius profesorius į tas pozicijas, kur bus rengiami jaunieji medikai. Dabar yra maždaug 800 anketų iš įvairių šalių į vieną profesoriaus vietą. Taigi turime geras atrankos galimybes, jomis ir pasinaudosime. Pirmame atrankos etape atrinkome tuos asmenis, kurie sugeba sudaryti akademinę savo dalyko dėstymo programą. Dabar baigiame atrinkti tuos, kurie turi didelę patirtį, yra pripažinti savo srities specialistai. Taip atrenkami kandidatai užimti atskiras dėstymo sritis.
ML. Kaip į tas vietas pro pripažintuosius prasimušti jaunimui? Ar atrankos sistemoje esama kokių nors specialių kriterijų?
B. Kiopenas. Mums reikia tiek vyresnės kartos, tiek jaunesnių dėstytojų, kad „labiau patyrę“ galėtų savo patirtį perteikti jaunesniems ir taip padėti jiems geriau pasirengti. Mūsų kuriamoje vizijoje siekiame, kad Kvinipiako universitete medicinos mokykla veiktų kaip kokybiškiausias parengimo centras pirminės gydymo grandies medikams. Tai galioja ne vien gydytojų, bet ir medicinos seserų bei kito personalo parengimui.
ML. Kokia šios Jūsų kelionės kultūrinė programa, ką gero pamatėte Lietuvoje?
B. Kiopenas. Be universitetų, kuriuos aplankėme kaip darbinio vizito dalį, aplankėme Trakus. Buvo labai įspūdinga. Važiuojant iš Kauno sustojome Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Per buities muziejaus eksponatus perteiktas laikotarpis atitinka tą metą, kai Lietuvoje gyveno mano žmonos Kristinos Niekraš seneliai, susiję su Krekenava, Vandžiogala, Panevėžiu. Mano žmonai visa tai padarė labai didelį įspūdį. Įdomu, įspūdinga ir nepamirštama. Pamatėme taip pat Genocido ir rezistencijos muziejų Vilniuje, kuris taip pat paliko didelį įspūdį, nors tai labai liūdnas muziejus.
ML. Dėkoju už išsamų pokalbį ir išvadas. Man belieka palinkėti Jums, kad šis didžiausias Jūsų gyvenime iššūkis būtų sėkmingai įgyvendintas. Tegul Jūsų kuriama nauja medicinos mokykla bus ne viena iš daugelio Amerikoje, bet viena geriausių Amerikoje.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas