Bronislava Kisielienė
Pabaiga, pradžia Nr. 17.
Tadas Vrublevskis rūpinosi, kur sutalpinti daugybę dokumentų. V. Biržiška savo prisiminimuose apie T. Vrublevskį rašė: „Šykštus privačiame gyvenime, kuriam buvo gaila pinigo net valgiui, kasdieną pusryčiavęs ir pietavęs pas kitus pažįstamus, jis nesigailėjo jokių išlaidų savo puikiai bibliotekai papildyti, o iš mūsų iškaulindavo savo bibliotekai po vieną egzempliorių mūsų leidžiamųjų Vilniuj knygų (jų vien tiktai 1921 m. išleidome 30), pridurdamas: „Jūs juk žinote, jog aš visai neturiu pinigų, ir knygų pirkti negaliu“1. 1922 m. rugpjūčio 15 d. jis įkūrė Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių mokslinės paramos draugiją. Bibliotekai pastatyti advokatas skyrė 40 000 rublių. Pasitaręs su Lietuvių mokslo draugijos nariais, jis nusprendė savo rinkinius perduoti Vilniaus miesto globai, iškeldamas tokias sąlygas: kad ir kokia valdžia bebūtų, leidiniai neturėtų būti išvežti iš Vilniaus, ir kad biblioteka turėtų būti prieinama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės ir politinių pažiūrų. Jau po T. Vrublevskio mirties, 1931 m. pabaigoje, biblioteka buvo įkurdinta Tiškevičių rūmuose, Žygimantų g. Nuo 1932 m. sausio 1 d. biblioteka gaudavo privalomus regioninės spaudos egzempliorius iš keturių vaivadijų: Vilniaus, Balstogės, Palenkės ir Naugarduko. Oficialiai ji buvo atidaryta 1935 m. birželio 22 d. ir pavadinta Valstybine Vrublevskių biblioteka. Pasikeitus politinėms aplinkybėms, 1941 m. ji tapo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, 1998 m. Retų spaudinių ir rankraščių skaityklai buvo suteiktas Tado Vrublevskio vardas. 2009 m. rugsėjo 29 d. bibliotekai grąžintas senasis Vrublevskių vardas, ji tapo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib-lioteka.
Tadas Vrublevskis mirė 1925 m. liepos 3 d., palaidotas Rasų kapinėse. Žinia apie jo mirtį žaibo greičiu apskriejo visą miestą. Įvairūs laikraščiai ir žurnalai buvo pilni nekrologų ir atsiminimų apie žymų advokatą. Iš įvairių tautybių atstovų buvo sudarytas laidojimo komitetas. Pačios laidotuvės virto visų Vilniuje gyvenančių tautybių ir tikybų žmonių manifestacija2.
Tado Vrublevskio bendražygis Vitoldas Abramovičius advokatų tarybos vardu prie karsto pasakytoje kalboje pažymėjo: „Teisės supratimas, kurią ginti laikė sau per pareigą, jam buvo daug platesnis, nei privalomieji įstatymai, su kuriais toji teisė dažnai nesutikdavo. Amžinieji žmonijos tiesos, gerovės ir teisingumo idealai buvo jam tuo kelio rodikliu, kuris švietė ir kuriop privali eiti kiekvienas advokatas, žiūrįs į savo darbą kaip į visuomenės pareigas. Nepaprasta visapusiškoji erudicija ir išimtinis iškalbingumo talentas jungėsi su turtinga jo asmenybės jausmų puse; tai darė jo gynimus specialinio pobūdžio ir buvo jo individualybės ryški ypatybė. Buvo tai žmogus, kuris protu ir siela stovėjo aukščiau už aplinką ir todėl galbūt ne visada buvo tos aplinkos suprastas“3.
Ši bibliografijos rodyklė skirta Tado Vrublevskio, garsaus teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo, bibliofilo, mecenato atminimui. Joje surinkta medžiaga atkleidžia Tado Vrublevskio veiklą sudėtingu istoriniu laikotarpiu, jo didžią sielą ir meilę žmogui, pagarbą knygai. Knyga rengiama spaudai.
Tado Vrublevskio veikla nėra pakankamai ištyrinėta. Liko jo nepub-likuotų straipsnių teisės, statistikos, Vilniaus istorijos, bibliografijos ir bib-liotekininkystės klausimais.
Leidinio pradžioje spausdinami autorių Dariaus Staliūno, Juozo Marcinkevičiaus, Danutės Labanauskienės, Sigito Jegelevičiaus papildyti ir perspausdinti straipsniai4.
Bibliografijos rodyklė suskirstyta į tris dalis: Tado Vrublevskio darbai, Literatūra apie Tadą Vrublevskį, Ikonografija.
Pirmoje dalyje yra šie skyriai: Knygos ir Straipsniai. Knygų paveldas nėra didelis. Surinkti ir surašyti straipsniai atskleidžia aktualius to meto politinius ir teisinius aspektus. Nemažai mokslinių straipsnių lenkų ir rusų kalbomis valstybės teisės ir kitų teisės šakų klausimais. Knygas ir straipsnius Tadas Vrublevskis pasirašinėjo pavarde arba slapyvardžiais Juodvarnis, T. Woronicz, T. Koronowicz. Amžininkai teigia, kad T. Vrublevskis kalbėjo sklandžiau nei rašė.
Antroje leidinio dalyje Literatūra apie Tadą Vrublevskį pasirinkta išsamesnė dėstymo schema. Išskirtas pirmas skyrius – Teisės žinovas. Advokatas. Jame suregistruoti įrašai padeda atskleisti jį kaip puikų teisės aktų, įstatymų žinovą ir praktiką. Šis skyrius padalytas į du poskyrius: Politinės ir baudžiamosios bylos ir Spaudos bylos. T. Vrublevskio, kaip advokato, veiklos pagrindiniai etapai parodo jo bendradarbiavimo su ginamaisiais asmenimis juridinius ypatumus.
T. Vrublevskio požiūrį į to laiko istorinius ir kultūrinius įvykius atspindi publikacijos, įtrauktos į antrą skyrių – Visuomenės ir politinis veikėjas. Įvairialypių straipsnių įrašai sudėti į poskyrius Kandidatas į Valstybės Dūmą, Kraštiečių (krajovcų) sąjūdžio dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, Masonų ložės narys.
Straipsniai apie įvairių kolekcijų kaupimą, bibliotekos turtinimą surašyti bibliografinės rodyklės skyriuje Bibliofilas.
Įvairios spausdintos žinutės apie T. Vrublevskio juridinės kontoros darbo laiką, skaitytus pranešimus, išleistas knygas ir straipsnius suregistruotos skyriuje Skelbimai ir žinutės.
Lietuvos ir Lenkijos istorijos bei kultūros tyrinėtojus domina kultūros mecenato T. Vrublevskio darbai ir politinė-visuomeninė veikla. Skyriuje Tadas Vrublevskis mokslo darbuose, publicistikoje, atsiminimuose surinkti spaudoje pasirodę Zenono Ponarskio (Z. Ponarski), Jano Jurkevičiaus (J. Jurkiewicz), Juliaus Bardacho (J. Bardach), Liudviko Haso (L. Hass), Henriko Visnerio (H. Wisner), Zbignevo Solako (Z. Solak), Jano Savickio (J. Sawicki), Dariaus Staliūno, Zigmanto Kiaupos, Rimanto Miknio moksliniai straipsniai. Į šį skyrių pateko mokslinės pub-likacijos, informacija apie surengtas parodas, konferencijas, suregistruoti išsamesnę biografiją ir veiklą aprašantys nekrologai, surašytos trumpos žinutės, menininkų darbai apie T. Vrublevskį.
Daugelyje straipsnių apie Tadą Vrublevskį pateikta plati ir visapusiška informacija (nuo vaikystės iki brandaus amžiaus). Tokių straipsnių įrašai sudėti minėtame skyriuje, o siauresnės tematikos, tiksliai atspindintys temą įrašai įtraukti į atskirus poskyrius skyriuje Visuomenės ir politinis veikėjas.
Trečioje dalyje Ikonografija užfiksuotos fotografų Jano Bulhako (J. Bułhak), Aleksandro Štrauso (A. Strauss) ir kitų menininkų fotografijos bei spaudoje rastos iliustracijos.
Literatūra apie Tadą Vrublevskį rinkta iš enciklopedijų, žinynų, mokslinių rinkinių, knygų, įvairių periodinių leidinių ir interneto. Peržiūrėti svarbiausi leidiniai, išleisti T. Vrublevskio gyvenimo metais. Vėlesnio laikotarpio knygos ir periodiniai leidiniai buvo atrenkami atsižvelgiant į T. Vrublevskio jubiliejines datas ir minėjimus. Medžiaga buvo renkama ir iš mokslo darbų literatūros sąrašų. Dokumentų periodiškumas nepilnas, naujos knygos ir užsienio moksliniai leidiniai Lietuvoje gaunami nereguliariai, teko medžiagos ieškoti ir užsienio šalių bibliotekose. Bibliografijos rodyk-lei medžiaga rinkta įvairių bibliotekų fonduose: Lietuvos mokslų akademijos, Nacionalinės M. Mažvydo, Vilniaus universiteto, Lenkijos Respublikos mokslų akademijos ir Jogailaičių universiteto Krokuvoje, Rusijos mokslų akademijos ir Nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge. Renkant informaciją bendradarbiauta su Palenkės Lukašo Gurnickio bibliotekos Balstogėje darbuotojais.
Medžiaga rodyklėje išdėstyta chronologine tvarka, skyriuose ir poskyriuose – pagal abėcėlę. Publikacijų turinį padeda atskleisti anotacijos. Leidinio pabaigoje pateiktas sutrumpinimų sąrašas ir asmenvardžių rodyklė.
Šį rodyklė leis skaitytojui artimiau pažinti iškilią XIX a. pab.–XX a. pr. asmenybę – Tadą Vrublevskį, kuris savo gyvenimą skyrė dviem tarnystėms – žmonėms ir knygoms.
Prašome pastabas ir atsiliepimus siųsti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Informacijos skyriui (Žygimantų g. 1, Vilnius; el. paštas: biblioteka@mab.lt).
Straipsnis rengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos projektą LIT-5-29.
1 BIRŽIŠKA, Viktoras. Lietuvių teisių gynėjas T. Vrublevskis. In BIRŽIŠKA, V. Neužgijusios žaizdos: atsiminimai iš Vilniaus 1920–1922. – Kaunas, 1936. – P. 93–99.
2 A. a. T. Wróblewskio laidotuvės. – Vilniaus aidas, 1925, liep. 8 (Nr. 74). – P. 1–2.
3 KUZMICKIS, Zigmas. A. A. Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858.XI.8–1925.VII.3). In KUZMICKIS, Z. Tikėjęs gimtuoju žodžiu: iš kūrybinio palikimo. –Kaunas, 1991. – P. 138–142.
4 Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2001 / 2002. – Vilnius, 2004. – P. 198.