Prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis
Tris Baltijos valstybes, patyrusias bendrą XX a. politinių ir socialinių įvykių lemtį, vienija daug joms būdingų veiklos bruožų. Viena jų – tai mokslo istorikų konferencijų tradicija, prasidėjusi 1958 metais. Jos šaukiamos kas dvejus trejus metus pagal rotacijos principą šių valstybių akademiniuose centruose. 2012 m. spalio 4–6 d. minėtas mokslininkų forumas, jau 25-asis, veikė Vilniuje. Darbas vyko Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos Nacionalinio muziejaus rūmuose. Renginio organizavimą rėme Lietuvos mokslo taryba pagal sutartš Nr. ACO-05/2012. Į konferenciją konferencijos programą buvo įrašyta per 90 pranešimų, skirtų vienai plenarinei sesijai ir septynioms tematinėms sekcijoms. Jų autoriai – mokslininkai, atvykę iš 12-os valstybių ir 22 miestų. Renginį ir plenarinį posėdį atidarė ir suvažiavimo dalyvius pasveikino konferencijos organizacinio komiteto ir Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos bendrijos pirmininkas prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis. Sveikinimo žodžius taip pat tarė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Pacituosime J. A. Krikštopaičio įžanginį žodį:
Mieli kolegos, gerbiami konferencijos dalyviai ir svečiai,man didelė garbė jus visus, atvykusius į istorinį Vilniaus miestą, pasveikinti ir čia skelbti 25-tosios Baltijos valstybių mokslo istorikų konferencijos pradžią. Šiandien šis renginys jau yra pripažintas tradicinis mokslo istorikų forumas, savo kelią pradėjęs prieš 54-verius metus. Iš pradžių į konferencijų programą buvo įtraukiama tik istorinė tematika, skirta gamtos ir technikos mokslams.
Tačiau buvo pastebėta, kad daug svarbių dalykų lieka neišaiškinti, nes jų turinys glūdi už empirinių faktų ribos – jie slypi giliau nei regime gamtos pasaulio tikrovėje. Taip išniro prieš mūsų akis intelektinis poreikis į forumų programas įjungti mokslo filosofijos temas. Ir štai jūs, mieli konferencijos dalyviai, mūsų konferencijų programose jau galite pastebėti nemažai vertingų aptarimų, nagrinėjančių aktualius teorinius ir filosofinius pasaulio pažinimo klausimus. Aš tikiuosi, kad šios, Vilniuje vykstančios, konferencijos programa, aprėpianti šiais metais platų muziejų veiklos lauką, bus naudinga ir mokslininkams – gamtos paslapčių tyrinėtojams, ir pedagogams – jaunosios kartos ugdytojams.
Plenarinės sesijos auditorija išklausė žymaus, pasaulinio masto profesoriaus Janio Stradinio (Jānis Stradiņš) pranešimą „Aukštojo mokslo ištakos ir nacionalinio universiteto įsteigimas: Latvijos pavyzdys“. Mūsų mokslo ir kultūros bičiulis, Latvijos mokslų akademijos tikrasis narys ir Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys nagrinėjo nacionalinės akademinės institucijos reikšmę pasaulio ir tautos istorijų panoramoje, atskleisdamas mums, Baltijos šalims, svarbius istorinius visuomenės ugdymo veiksnius, nepraradusius reikšmės sprendžiant nūdienos problemas.
Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas profesorius Juozas Algimantas Krikštopaitis, skaitydamas pranešimą „Istorinė ir kultūrinė patirtis – Baltijos šalių intelektinės galios šaltinis“, aptarė globalios civilizacijos erdvėje vykstančią Europos integraciją ir jos įtaką mažoms valstybėms; taip pat jis nagrinėjo Baltijos kraštui būdingus ypatumus, kėlė klausimą kaip neprarasti tautinės ir asmeninės tapatybių; autorius mėgino rasti tinkamą atsakymą į tai.
Estijos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas, prof. Peteris Miursepas (Peeter Müürsepp), skaitydamas pranešimą „Georgas Parotas (Georges Frèdèric Parrot) ir Naujasis Apšvietos amžius“, atskleidė 1802 m. atgaivinto Tartu universiteto rektoriaus nuopelnus, pagal Prancūzijos patyrimą kuriant naujus akademinės institucijos pagrindus; Paroto mokymo ir tyrinėjimų programa, nenustelbdama humanitarinių sričių, orientavosi į gamtos mokslus; ir tai nedelsiant pasiteisino: Tartu universitetas tapo išskirtiniu astronomijos, matematikos ir kitų, sparčiai besivystančių mokslų centru, viliojančiu aktyvius Europos mokslininkus.
rinkinio viršelis
Kviestinis svečias – atsakingasis Londono Mokslo muziejaus vadovas (Principal Curator) dr. Robertas Budas (Robert Bud) labai išraiškingai ir turiningai nušvietė Londono muziejaus, sukaupusio garsiųjų Britanijos mokslininkų intelektinį ir materialinį palikimą, veiklą; jo paskaitos „Muziejai – mokslo istorijos šaltiniai“ turinys muziejininkams atsivėrė kaip gausių ir vertingų žinių versmė.
Plenarinę sesiją užbaigė Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario, prof. Algirdo Gaižučio kalba „Edukacinė muziejų funkcija“, skirta nusakyti muziejų vaidmenį tobulinant ir gilinant studijų programas. Patyręs universiteto rektorius ir kultūros tyrinėtojas, atsiliepdamas į mūsų valstybės nutarimą paskelbti 2012-tuosius „Lietuvos muziejų metais“, atkreipė akademinės visuomenės dėmesį į žinių šaltinį, kuris vis dar lieka nepakankamai įvertintas.
Konferencijos dalyviai aktyviai reiškėsi 7-iose tematinėse sekcijose. Jas visas korektiškai aptarti neįmanoma autoriui, nespėjusiam aprėpti visų jų dienotvarkių. Todėl paminėsiu tik konferencijos sesijų pavadinimus: „Filosofija, sociologija, humanitarinės kryptys“, „Medicina“, „Gamtos mokslai, technologija ir matematika“, „Nežinomi tyrinėtojai“, „Institucijų istorija“, „Edukacija ir mokymas“, „Muziejai ir memorialai“. Paskutinė konferencijos diena buvo skirta ekskursijoms. Konferencijos organizatorių užsakyti autobusai dalyvius vežė dviem kryptimis: į Vilniaus universiteto muziejus bei botanikos sodą ir Molėtų link – į Etnokosmologijos muziejų.
Konferencijos metu buvo sušaukta Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos generalinė asamblėja, skirta svarbiems organizaciniams klausimams. Jos dienotvarkės metu prof. J. A. Krikštopaitis perdavė prezidentinius Asociacijos įgaliojimus prof. J. Stradiniui. Taip pat svarstyti artimesnio su Suomijos mokslo istorikais ir filosofais bendradarbiavimo ir jungtinės Baltijos-Šiaurės kraštų konferencijos klausimai. Šiai idėjai pritarė atvykę Helsinkio universiteto profesoriai. Nuspręsta, kad kita Baltijos mokslininkų konferencija 2015 m. vyks Rygoje (gali būti ir Jelgavoje). Numatytas ir kitas variantas: artimiausią konferenciją organizuoti Helsinkyje, o po poros metų – Rygoje. Galutinai dėl šio atvejo bus nuspręsta tik po papildomų vadovaujančių asmenų pasitarimų.