Tomas Petreikis
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas
XXI amžius, pasauliui atnešęs aukštą visuomenės išsilavinimo lygį, liudija apie spartų mokslo raidos etapą. Dėl šių procesų formuojasi naujos disciplinos, savaip kreipiančios mokslo vagą. Komunikacijos ir informacijos mokslai, užgimę humanitarinių ir socialinių mokslų sankirtoje, dabar formuojasi kaip savarankiška mokslų sritis. Šioje srityje savo branda ir giliomis tyrimo tradicijomis Lietuvoje išsiskiria knygotyra, kodikologija, dokumentotyra ir mediotyra, kompleksiškai susitelkusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Informacijos ir komunikacijos reiškinių mokslinių tyrimų poreikis, naujų tarpdisciplininių tyrimo krypčių ir mokslinių disciplinų radimasis skatina iš naujo pažvelgti į jų istoriją, įvertinti pasiekimus, numatyti raidos perspektyvas. Visi mokslai savo raidą sieja su kertinių mokslo kūrėjų vaidmeniu. Jų paieškos ir atradimai, teorijų perkainojimai yra nuolatinė mokslo istorijos raidos paspirtis. Šie metai Lietuvos knygotyrai žymi dvi svarbias datas: prof. Levo Vladimirovo 100-ąsias ir prof. Vandos Stonienės 80-ąsias gimimo metines. Jos ir nulėmė knygotyros konferencijos turinį.
Tradicinėje 21-oje tarptautinėje mokslinėje knygotyros konferencijoje, vykusioje rugsėjo 27–28 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje, buvo atsigręžta į mokslų kūrėjų vaid-menį formuojantis Komunikacijos ir informacijos mokslams, susijusiems su dokumentine komunikacija. Konferencijos rengėjų – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto ir Lietuvos mokslų akademijos (toliau – LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus – pasirinkta tema „Mokslo kūrėjai“ yra aktuali ir pribrendusi apmąstymams.
Išskirtinis 2012 m. konferencijos bruožas – naujas konferencijos programos formatas ir užsienio pranešėjų iš įvairių šalių gausa. Konferencijos metu savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi 25 pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Pranešimus skaitė užsienio svečiai: prof. dr. Leslė Hausam (Leslie Howsam, Kanada), prof. habil. dr. Krzysztofas Migońis (Lenkija), habil. dr. Natalija Lelikova (Rusija), prof. dr. Mirna Viler (Willer, Kroatija), prof. dr. Tuija Laine (Suomija), prof. dr. Tiiu Reimo (Estija), prof. dr. Viesturas Zanderas (Viesturs Zanders, Latvija), doc. dr. Ilka Miakinenas (Mäkinenas, Suomija), doc. dr. Larisa Dovnar (Baltarusija), doc. dr. Aile Mioldre (Möldre, Estija), Ilmaras Varo (Vaaro, Estija), Jana Dreimane (Latvija), Lilija Limane (Latvija) ir Marijana Tomić (Kroatija). Užsienių šalių kolegų mokslinės komunikacijos ir patirties judėjimas praturtina vietos tyrėjų pažinimą, suteikia naujų žiūros kampų, brandina tarptautinių tyrimų galimybes ir išryškina Vilniaus universiteto, kaip Baltijos regiono komunikacijos ir informacijos mokslo centro, svarbą.
Plenarinius pranešimus skaitė prof. L. Hausam iš Vindzoro universiteto (Kanada) ir prof. K. Migońis iš Vroclavo universiteto (Lenkija). L. Hausam tarptautinės Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos bendrijos (Society of the History of Authorship, Reading and Publishing (SHARP)) prezidentė, nagrinėjo knygos istorijos kaip savarankiškos tyrimų disciplinos raidą Vakarų mokslo tradicijoje. Profesorė pasidalijo įžvalgomis ir patirtimi apie knygos istorijos dėstymą Kanadoje. Ji taip pat buvo maloniai nustebinta Baltijos ir kaimyninių šalių mokslo pasiekimais. Prof. K. Migońis mokslotyriniu aspektu detaliai pristatė savo įžvalgas akcentuodamas Prancūzijos ir Rusijos mokslo kūrėjų indėlį į savarankiško knygotyros mokslo atsiradimą ir plėtrą.
Prof. T. Laine iš Helsinkio universiteto auditorijai pristatė knygos istorijos raidą Suomijoje nuo XVIII a. iki dabar. Išsamiai kalbėta apie ištakas, siejamas su praktine bibliografija. Doc. L. Dovnar iš Baltarusijos kultūros ir menų valstybinio universiteto išryškino žymaus baltarusių veikėjo Vaclovo Lastauskio įnašą į baltarusių knygos istoriją. Habil. dr. N. Lelikova iš Rusijos nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge savo pranešime nagrinėjo 1920 m. Michailo Kufajevo išugdytą knygotyros mokyklą Rusijoje. Tartu universiteto Viljandi kultūros universiteto akademijos dėstytojas I. Varo atskleidė Richardo Atiko Antiko (1901–1998) įnašą į Estijos knygotyros mokslą. Prof. Aušra Navickienė pranešime „Joachimas Lelevelis – dokumentinės komunikacijos mokslų kūrėjas Lietuvoje“ atskleidė Vilniaus universiteto profesoriaus J. Lelevelio įtaką knygotyros mokslo raidai Lietuvoje ir Lenkijoje. Doc. Nijolė Bliūdžiuvienė išryškino dokumentinės komunikacijos terminologinių išteklių kūrėjų indėlį į lietuvišką terminologiją. Prof. Osvaldas Janonis pristatė Rusijos bibliografijos mokyklos kūrėjo Viktoro Lyrovo įnašą į bibliografijos mokslą, akcentuodamas išskirtinus V. Lyrovo pasiekimus. Doc. dr. Regina Varnienė VU prof. Levo Vladimirovo (1912–2012) veikloje įžvelgė informacinės visuomenės teorijos pradininko vaidmenį Lietuvoje. R. Varnienė išryškino L. Vladimirovo inovacijų diegimą Lietuvos bibliotekose. VU Knygotyros ir dokumentotyros instituto doktorantė Nijolė Raudytė atskleidė Vilniaus Stepono Batoro universiteto prof. Liudviko Stolarševičiaus (Ludwik Stolarzewicz) įnašą į personalinės bibliografijos tyrimus Lietuvoje. VU absolventė Eglė Taraskevičiūtė (pranešimą skaitė Iveta Jakimavičiūtė) apžvelgė prof. Vandos Stonienės, kaip knygotyros mokslo kūrėjos, biblioteką. Ji nebuvo itin gausi, kaupta tiesiogine mokslo poreikių kryptimi išliko kaip profesorės mokslinės veiklos atspindys.
Mokslo kūrėjų kontekste nagrinėtos skaitymo, bibliotekų ir bibliofilijos istorija, spausdintinio ir rankraštinio paveldo tyrimų ir skaitmeninimo problematika. Dr. Giedrė Miknienė iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atliko išsamų „Knygotyros“ mokslo darbų bibliometrinę analizę. Pranešime išryškintas „Knygotyros“ tarptautiškumas, prieinamumas, autorių sudėtis, cituojamumas ir kt. šiuolaikiniam mokslui svarbūs aspektai. Prof. habil. dr. Domas Kaunas savo pranešime atskleidė žymaus Mažosios Lietuvos spaustuvininko, leidėjo ir tautinio atgimimo veikėjo Martyno Jankaus atsiminimų redakcijas, jų radimosi aplinkybes ir reikšmę ateities tyrimams. Dr. Andrius Gudauskas savo pranešime detaliai nagrinėjo Henrio Bergsono filosofijos įtaką Juozo Keliuočio žurnalistikos teorijai. J. Keliuočio teorija buvo pirmoji žurnalistikos teorija Lietuvoje. Skaitymo istorijos tyrimų galimybes panaudojant Google ir kitas skaitmenines priemones nagrinėjo doc. I. Mäkinenas iš Temperės universiteto. L. Limane iš Latvijos nacionalinės bibliotekos XX a. antrosios pusės skaitymo istorijos tyrimų kontekste pristatė Latvijos patirtį. Kolega iš Latvijos universiteto prof. V. Zanderas išsamiai nagrinėjo Latvijos bibliotekų istorijos tyrimus. Doc. A. Mioldre iš Talino universiteto trumpai pristatė knygotyros mokslo populiarinimą XX a. pr. Estijoje. J. Dreimanė iš Latvijos nacionalinės bibliotekos atskleidė Knygos istorijos komisijos (1966–1990) indėlį į Latvijos knygotyros tyrimus. Dokt. Tomas Petreikis savo pranešime regioniniu principu išryškino Lietuvos knygos istorijos tyrimų raidą ir esamą gana skirtingą regioninę brandą. Lietuvos sovietinės bibliofilijos specialistė doktorantė Inga Liepaitė savo pranešime nagrinėjo Vilniaus Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubo, kaip knygotyros tyrimų populiarintojo, indėlį į bendrą šio mokslo raidą Lietuvoje. Prof. T. Reimo iš Talino universiteto analizavo skaitmeninių technologijų galimybes saugant dokumentinį paveldą. Estai yra pirmieji sistemingo dokumentinio paveldo skaitmeninimo pradininkai Baltijos šalyse. Prof. Mirna Viler (Willer) ir Marijana Tomić iš Zadaro universiteto pristatė Kroatijos patirtį kuriant sudėtingas kompiuterines technologijas, padedančias sparčiau inventorizuoti rankraštines Viduramžių knygas.
Konferencijos rengėjai tikisi, kad pranešimuose gvildentos diskusinės temos paskatins tolesnius tyrimus. Yra vilties, kad pranešėjai savo išsakytas įžvalgas subrandins ir išguldys naujose „Knygotyros“ mokslo darbų publikacijose.