Mokslo institucijų istorijos sekcija: dėmesys lokalinei istorijai

Viena iš konferencijos sekcijų buvo skirta mokslo institucijų istorijai. Baltijos jūros regiono bendrumų paieškomis išsiskyrė Helsinkio universiteto profesoriaus Tapijaus Markaneno (Tapio Markkanen) pranešimas apie XIX a. astronomijos observatorijų architektūrą bei statybą. Nauji tyrimų metodai ir moderni teleskopų montuotė pareikalavo visai kitokių dizaino sprendimų, kurių patirtis buvo plačiai perimama regione.

Kiti pranešimai, nors ir pabrėždami mokslinių ryšių ir bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis svarbą, pagrindinį dėmesį sutelkė į lokalinę istoriją. Minint Rygos technikos universiteto 150 metų sukaktį, latvių mokslininkai Janis Klatniekas (Jānis Klētnieks) ir Janis Kaminskis (Jānis Kaminskis) apžvelgė įspūdingą astronomijos ir geodezijos raidą šioje aukštojoje mokykloje. Jaunas tyrinėtojas Dmitrijus Žuravskis papasakojo apie medicinos studijas Sankt Peterburgo universitete, pradedant 1920-siais, kartu pristatydamas ir įdomaus fakulteto pastato istoriją. Dr. Anos Samokish pranešimo tema – gamtamokslinių žinių draugijos, įkurtos 1907 m., veikla Sankt Peterburge. Draugija rūpinosi gamtos mokslų lygiu vidurinėse ir aukštosiose mokyklose ir žiniasklaida visuomenėje; jai priklausė to meto biologijos mokslo šviesuliai. Dr. Mudis Šalkauskas su bendraautoriais priminė Chemijos instituto Vilniuje mokslinį kelią, prasidėjusį 1945 metais. Įdomi Palangos gimnazijos istorija, apimanti 1886–1922 m. tarpsnį. Doc. Vytautas Pocius pateikė kruopščiai surinktus faktus apie mokyklos klajones Pirmojo pasaulinio karo metais nuo Estijos iki Stavropolio, moksleivių tautinę sudėtį, žymesnius auklėtinius ir mokytojus. Iš prof. Liberto Klimkos atlikto tyrimo apie mokytojų rengimą Lietuvoje aiškėja, kad jo pradžia – Edukacinės komisijos 1783 m. įsteigtasis mokytojų institutas. Tad Lietuvos edukologijos universitetas turi pilną teisę šiuos metus įrašyti savo vėliavoje. Svečio iš Helsinkio dr. Samio Pilstriomo (Sami Pihlström) pranešimas buvo skirtas besisteigiančių interdisciplininio ir metodologinio pobūdžio „progresinių“ studijų (advanced study) institutų veiklai ir jų trumpai istorijai apžvelgti.

Sekcijos darbas vyko aktyviai: po kiekvieno pranešimo prelegentai sulaukdavo klausimų ir nuomonių išsakymų.

Prof. Libertas Klimka

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.