Pradžia Nr. 18
Spalio 4–6 d. Vilniuje vyko XXV Baltijos valstybių mokslo istorijos konferencija, kurios svarbiausius organizatorius kalbina „Mokslo Lietuva“. Prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis – Lietuvos mokslo ir filosofijos istorijos bendrijos pirmininkas, XXV Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas. Prof. habil. dr. Janis Stradinis (Jānis Stradiņš) – konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas, Latvijos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas, Latvijos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. Prof. dr. Peteris Miursepas (Peeter Müürsepp) – konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas, Estijos mokslo istorijos ir filosofijos asocia-cijos prezidentas, Talino technikos universiteto profesorius.
Intelekto eksportas iš Baltijos šalių
Mokslo Lietuva. Kokią išvadą iš to, kas pirmoje mūsų pokalbio dalyje buvo pasakyta, galima padaryti?
Janis Stradinis. Iš to, kas pasakyta, aiškėja, kad prasideda intelekto eksportas iš Baltijos šalių. Tampame šios eksporto formos tarsi tarpininkais.
Juozas Algimantas Krikštopaitis. Ne tik esame tarpininkai, bet ir „pagirtini“ šaunuoliai, už savo valstybės pinigus teikiantys aukštąjį išsilavinimą kitų kraštų piliečiams, kurie, gavę diplomus, sušuks – bye, bye!
ML. Akivaizdu, kad visai naujas procesas, kuriam nepasiruošta, kaip kad ir visiems kitiems mūsų šalis užklumpantiems išmėginimams. Visą laiką atsiduriame nueinantį traukinį besivejančiųjų padėtyje. Štai trys Baltijos šalys rengia medikus Europos Sąjungos šalims, bet savo pačių aktualiausių dalykų nesugeba išspręsti. Tuo metu, kai dabar kalbamės, Estijos medikai savo šalies vyriausybei iškėlė drastiškus reikalavimus: gydytojams pakelti darbo užmokestį 40 proc., o medicinos seserims ir slaugėms – 60 proc. Kaip gerbiamieji mokslo istorikai vertina susidariusią padėtį?
Peteris Miursepas. Dėl Estijos medikų grasinimų, streikų ir keliamų reikalavimų šalyje esama įvairių nuomonių. Lyginant su Skandinavijos šalimis mūsų medikai gauna maždaug keturis kartus mažesnius atlyginimus. Opozicinės partijos kelia triukšmą ir mėgina žmonėms įteigti, kad tai dabartinės vyriausybės nesugebėjimo vykdyti užsibrėžtų reformų padarinys. Visuomenėje tokia pozicija nedominuoja. Mat pažiūrėkime iš kitos pusės: mūsų gydytojai gauna dvigubai didesnį atlyginimą negu vidutinis darbo užmokestis Estijoje. Jeigu vertintume pagal šį veiksnį, tai mūsų medikai tikrai neskursta. Žmones baugina pats žodis „streikas“, bet iš esmės streikuoti – tai visai normalus dalykas demokratinėje visuomenėje.
ML. Prancūzijoje – taip, bet ne Baltijos šalyse.
J. A. Krikštopaitis. Lietuvoje už valstybę atsakingi asmenys ramiai spokso, kaip kvalifikuoti gydytojai ir medicinos seserys lekia į Vakarus. Mat tai ne politikų reikalas.
J. Stradinis. Vertinant istoriškai, dabartinė situacija yra visiškai priešinga tai, kurią buvo siekiama įtvirtinti prieš 90 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Latviai, lietuviai ir estai labai stengėsi, kad į savo valstybių ir visuomenės gyvenimą, į mokyklas ir aukštąjį mokslą, būtų diegiamos nacionalinės kalbos – latvių, lietuvių ir estų. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje bei Estijoje, aukštosiose mokyklose privalu buvo dėstyti valstybine kalba. Latvijoje prie ketvirtojo šalies prezidento Karlio Ulmanio (1936–1940 m.) kai kurie profesoriai net buvo šalinami iš universiteto, jeigu neišmokdavo latvių kalbos ir nesugebėdavo paskaitų skaityti lat-viškai. Pasitaikė ir viena išimtis, kuri buvo suteikta gerai žinomam istorikui profesoriui Robertui Vitte. Jis atvyko iš Rusijos, savo paskaitas skaitė prancūzų ar vokiečių kalba, nes Latvijoje rusiškai skaityti paskaitas buvo uždrausta nuo 1927 metų.
J. A. Krikštopaitis. Kauno universiteto profesoriai užsieniečiai labai greitai išmoko lietuvių kalbą, kas geriau, kas blogiau, bet paskaitas skaitė lietuviškai.
J. Stradinis. Latvijoje kai kurie mokydavosi ir išmokdavo, bet ne visada. Kai kurie užsieniečiai profesoriai Rygoje net išleido vadovėlius, bet iš tiesų juos rašė jų mokiniai lat-viai. Pavyzdys – Lutz ir Vanags. Pirmasis latviškai bent pakenčiamai taip ir neišmoko kalbėti, o paskaitas už jį skaitydavo jo mokiniai.
Antra vertus, šie Baltijos šalių reikalavimai aukštosiose mokyklose dėstyti valstybine kalba tuos prieškario kitataučius profesorius privertė pasitempti, persiimti europietiškos dvasios. Manau, kad tai labai įdomus mūsų šalių universitetinės kultūros gyvavimo tarpsnis. Savo pranešime į tai atkreipiau dėmesį, minėjo tuos dalykus ir kiti pranešėjai iš Rygos – prof. Janis Kletniekas (Jānis Klētnieks) ir dr. Alida Zigmunde, kuri yra Rygos technikos universiteto humanitarinio instituto darbuotoja.
Ryga lietuviams buvo vartai į mokslo pasaulį
ML. Gerbiamasis profesoriau Jani Stradini, ką galite pasakyti apie XIX ir XX a. pradžioje Rygoje studijavusius lietuvius?
J. Stradinis. Šiais metais minime Latvijos aukštojo mokslo 150-ąsias metines, kurias siejame su Rygos politechnikos instituto įkūrimu 1862 metais. Institute studijavo ne tik būsimieji inžinieriai, technikai, architektai, bet ir chemikai, agrarinių mokslų atstovai, taip pat komersantai, šiandienine kalba tariant, ekonomistai. Tai buvo daugiaprofilinė aukštoji mokykla, kurią baigė ir nemažas būrys lietuvių. Paminėsiu Lietuvos mokslų akademijos narį prof. Kazimierą Vasiliauską, žymų inžinierių, statybininką, politinį ir visuomenės veikėją prof. Joną Šimoliūną, kuris pirmasis 1919 m. organizavo Lietuvos jachtklubą, 1924–1933 m. vadovavo Klaipėdos uosto, o 1923–1930 m. Šventosios uosto rekonstrukcijos darbams. Pirmoji lietuvių studentų korporacija „Viltis“ juk taip pat buvo įsteigta 1902 m. rudenį Rygos politechnikos institute, o jos pirmininku tapo minėtasis Jonas Šimoliūnas.
Rygos politechnikos institute Architektūros fakultetą Pirmojo pasaulinio karo metais baigė inžinierius architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Instituto Agronomijos fakultete studijavo Juozas Tūbelis, ilgiausiai išbuvęs Lietuvos ministru pirmininku tarpukario Lietuvoje (1929–1938 m.).
1919 m. įkurtajame Latvijos universitete studijavo 2,5–3 proc. užsieniečių, kurių daugiausia buvo iš Estijos ir Lietuvos. Mat Talino technikos universitetas buvo įkurtas 1936 m., tad nemažai estų inžinierių ir architektų, pradėję studijas Rygoje, jas ir baigdavo šiame mieste. Panašiai ir lietuviai studentai.
J. A. Krikštopaitis. Neturėtume pamiršti, kad nemažai vėliau pagarsėjusių Lietuvos medikų baigė Talino universiteto Medicinos fakultetą.
P. Miursepas. Noriu įsiterpti ir pasakyti, kokia šiuo metu padėtis su dėstomąja kalba Estijos universitetuose. Šiuo metu vyksta tam tikri pokyčiai. 20 metų maždaug pusė Estijoje studijavusių studentų mokėjo už mokslą, tačiau nuo 2013 m. rudens visos studijos estų kalba bus nemokamos. Už mokslą mokės tik norintys studijuoti užsienio kalbomis.
ML. Neįtikėtina ir maloni naujiena, bet iš kur Estijos valstybė ims lėšų šiai naujovei įgyvendinti?
P. Miursepas. Veikiausiai šiek tiek bus sumažintas norinčiųjų studijuoti skaičius, beje, Estijoje emigracijos mastai mažesni negu Lietuvoje. Per paskutinį dešimtmetį šalyje gyventojų sumažėjo maždaug 5 proc., o Lietuvoje neliko nė trijų milijonų gyventojų.
J. A. Krikštopaitis. Regėdamas kokio mentaliteto asmenys dabar veržiasi į Seimo rinkimus, nematau perspektyvos, teikiančios vilties, kad lietuvių kalba ir tautinė kultūra sulauks pagalbos.
J. Stradinis. Medicinos seserys iš Latvijos išvyksta dirbti į Norvegiją ir kitas Skandinavijos šalis, o su dėstymu užsienio kalba Latvijos aukštosiose mokyklose darosi įdomūs dalykai. Medicinos koledžuose būsimoms medicinos seserims pradedama dėstyti anglų arba vokiečių kalba. Tarsi oficialiai padedama toms merginoms lengviau susipažinti su Latvijoje studijuojančiais užsieniečiais, nemaža dalis už jų išteka ir išvažiuoja dirbti į kitas šalis. Iš Estijos nemažai medikų ar medicinos seserų išvažiuoja dirbti į Suomiją, t. y. estams giminingą šalį, o iš Latvijos daugiau vyksta dirbti į Vokietiją, Angliją, Airiją, vis daugiau išvažiuoja į JAV.
Mokslo migrantai Latvijos moksle
J. Stradinis. 2011 m. Latvijoje vyko III pasaulio latvių mokslininkų kongresas1, o man teko būti vienu iš organizatorių. Skaičiau apibendrinantį pranešimą apie latvių mokslininkus tėvynėje ir pasaulyje. Latvijos moksle dirba nuo 3,5 iki 4 tūkst. etninių latvių (tikslius duomenis sunku pateikti dėl emigracijos į Rusiją ir Izraelį). Kalbu apie mokslinius laipsnius turinčius asmenis. Daugiau kaip tūkstantis mokslinį laipsnį turinčių mokslininkų išvyko į kitas šalis. Įdomu, kad iš Latvijos vyksta ne tik mokslininkų emigracija, bet ir mokslininkų migracija. Antai Radioastronomijos centro vadovas prof. habil. dr. Juris Žagaras (Juri Žagars) šešis mėnesius dirba Prancūzijoje, ten skaito paskaitas, o kitus šešis mėnesius dirba Ventspilio2 universitetiniame koledže ir minėtame Radioastronomijos centre, kuriame rengiamasi paleisti pirmąjį Latvijos dirbtinį Žemės palydovą. Tai kaip tokį mokslininką vadinti? Mokslo migrantas.
ML. Prisimindami audimo stakles, lietuviškai pavadintume šaudykle, bet dabar madinga sakyti angliškai – „šatlas“ (shuttle).
J. Stradinis. Galima vadinti ir „šatlais“. Štai fizikas prof. habil. dr. Linartas Skuja (Linards Skuja), kurio kandidatūrą iškėlėme gauti Latvijos Ministrų Tarybos premiją, taip pat daugiausia dirba užsienyje, nors yra Latvijos universiteto Kieto kūno fizikos instituto darbuotojas. Panašiai ir mano vyresnysis sūnus Paulas, kuris ne vienus metus dirba JAV nacionalinėje laboratorijoje.
ML. …ir kurį galima pavadinti galutinai prarastu Latvijai?
J. Stradinis. Nemanau. Jis išsaugojo Latvijos pilietybę nors lengvai galėtų gauti ir JAV pilietybę. Kai priartės pensija ir baigsis jo aktyvi mokslinė karjera, tikriausiai grįš į Latviją. Dabar jis iškeltas į Latvijos mokslų akademijos užsienio narius. 2011 m. pasižymėjo tuo, kad pateko į pirmą šimtuką labiausiai pasižymėjusių JAV išradėjų. Visas šimtukas buvo pakviestas į Floridą, kur tie išradėjai buvo iškilmingai pagerbti.
ML. Kokioje tyrinėjimų srityje dirba Jūsų sūnus JAV?
J. Stradinis. Jis dirba tyrinėtojų grupėje, kuri atrado būdą, kaip greitai nustatyti saulės baterijų kokybę. Pritaikę spektroskopinį lazerinį metodą 500 kartų padidino matavimų greitį. Už tai gavo kažką panašaus į JAV nusipelniusio išradėjo vardą.
ML. Ir koks paradoksas: garbiojo akademiko Janio Stradinio sūnus veikiausiai taps Latvijos MA užsienio (!) nariu.
J. Stradinis. (Juokiasi). Jeigu bus išrinktas – taps. Nors iš anksto niekas negali užtikrinti, kad tikrai bus išrinktas.
Dabartinė emigracijos banga pavojingiausia
ML. Mūsų garbingieji trijų Baltijos šalių mokslo istorikai šiuos pasaulyje ir Baltijos šalyse vykstančius procesus turėtų suvokti kaip akivaizdų nutolimą nuo tų idealų, kuriuos įgyvendinant prieš Antrąjį pasaulinį karą Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje buvo daug padaryta. Tačiau mokslinės veiklos organizavimo procesas juda pagal savus dėsnius ir su asmeniniais ar tautiniais motyvais nesiskaito. Prieš globalizmą nepapūsi. Tai kur buvusių idealų vieta dabartiniame moksle?
J. Stradinis. Atkreipsiu dėmesį į tokią istorinę paralelę. Mano tėvas Paulas Stradinis (Pauls Stradiņš) 1924 m. pirmasis Latvijoje gavo Rokfelerio stipendiją, kurios dėka galėjo tobulintis pasaulinio garso modernioje Meijo klinikoje Ročesteryje (Niujorko valstija, JAV). Tėvui buvo siūloma pasilikti šioje chirurgijos klinikoje, bet lėmė motinos žodis ir patriotiniai jausmai – tėvas grįžo į Latviją. Latvijos antros nepriklausomybės laikais JAV moksle vėl atsirado Paulas Stradinis – mano sūnus, kurio vardas ir pavardė internete dažnai painiojami su senelio vardu ir pavarde. Beje, mano sūnus visada pasirašinėja ne amerikietiškai Paul ir Stradin, bet Pauls Stradins.
J. A. Krikštopaitis. Įsiterpsiu primindamas: po metų (1925) Paulius Slavėnas, gavęs Rokfelerio stipendiją, išvyko į garsiojo Jeilio (Yale, USA) universiteto doktorantūrą. Sėkmingai užbaigęs studijas ir paskelbęs prestižiniuose žurnaluose savo straipsnius, jis susilaukė kvietimų darbuotis mokslo centruose. Bet… sugrįžo gimtinėn, kuri, deja, nebuvo pasiruošusi jį tinkamai įvertinti ir plačiai atverti vartus į akademinį pasaulį.
J. Stradinis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą iš Latvijos beveik nebuvo mokslininkų emigracijos į užsienį. Iš Baltijos šalių išvykdavo tik Baltijos vokiečiai ir žydai. Jie išsilavinimą įgydavo Lat-vijoje ir išvykdavo į užsienį, bet ne latviai. Štai garsus mokslininkas Leonidas Andrusovas (Leonid Andrusov, 1896–1988), kalio cianido išradėjas. Jis gimė Latvijoje, buvo Latvijos universiteto Rygoje auklėtinis, bet išvyko į Vokietiją. Visuose chemijos vadovėliuose rasime pavadinimą Andrusovo procesas. Galima į šią gretą pastatyti ir vieną žymiausių Vokietijos farmaceutų Auterhofą, taip pat Latvijos universiteto auklėtinį.
1944 m. vyko didelė migracija iš Latvijos į Vakarus, bet tai buvo priverstinė būtinybė apleisti mūsų kraštą. 1944–1945 m. dėl politinių priežasčių emigravo 60 proc. Latvijos universiteto profesorių – fizikų, biologų, geofizikų, chemikų. Jie įsikūrė Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Brazilijoje, JAV, Argentinoje, Australijoje. Ten atsidūrė stipriausios Latvijos mokslo pajėgos. Jų emigraciją galima pavadinti emigracijos iš Latvijos antrąja banga, o pirmoji sietina su latvių mokslininkų „nutekėjimu“ į carinės Rusijos miestus. Bolševikmečiu jie visi grįžo į Latviją ir tapo dideliais patriotais. Dabar prasidėjo trečioji emigracijos banga ir jos pabaigos nematyti. Bijau, kad ji nesibaigs. Jeigu 1944–1945 m. iš Lat-vijos į Vakarus bėgo turtingi žmonės ir inteligentai, tai valstiečiai beveik nepasitraukė. Manau, kad dabartinė emigracijos banga iš Latvijos yra pati pavojingiausia iš visų ligi šiol buvusių.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
1 Pirmasis pasaulio latvių mokslininkų kongresas surengtas 1991 m., antrasis – 2001 m. – G. Z. past.
2 Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje netoli Ventspilio, Irbine, ypatingo slaptumo kariniame miestelyje buvo pradėtas statyti galingiausias ir tobuliausias Šiaurės Europoje sovietų karinis radijo teleskopas RT-32. Jis buvo skirtas gaudyti informaciją iš palydovų ir laivų, klausytis pokalbių tarp NATO karinių centrų ir povandeninių laivų. Reikalui esant galėjo slopinti palydovų signalus. Traukdamiesi sovietų kariškiai aparatūrą smarkiai apnaikino, valdymo pultus aplaistė sieros rūgštimi, nepaliko jokios dokumentacijos. Dabar buvęs karinis miestelis priklauso Ventspilio aukštajai mokyklai. Pagal sutartį su NASA Radioastronomijos centre atliekami padidinto tikslumo GPS prietaisų signalų matavimai, registruojami kvazarų signalai. Galima gaudyti kosmoso spindulius Žemę pasiekiančius iš už milijardų šviesmečių. Stebimos kosmoso „šiukšlės“, t. y. skraidančios atliekos, keliančios grėsmę kosminiams aparatams ir Žemei. Radioastronomijos srityje bendradarbiaujama ir su Rusijos mokslininkais. Gaunama iš palydovų informacija be karinės svarbos, didelę reikšmę turi žemės ūkiui, ekologijai ir kitoms sritims. – G. Z. past.