Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas liepos mėnesio pabaigoje pradėjo vykdyti projektą „Mokslininkų vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei kompetencijų ugdymas“, kuriuo bus siekiama apjungti prie įterptųjų sistemų (angl. Embedded systems) kūrimo dirbančius šalies mokslininkus, iš dalies ir šias sistemas projektuojančius, gaminančius ar su jomis dirbančius įmonių darbuotojus.
Įterptoji sistema – tai į kitą įtaisą, aparatą, prietaisą ar įrenginį įterptas jį valdantis elektroninis darinys, veikiantis pagal savarankišką jam užduotą programą ir apdorojantis jam teikiamą skaitmeninę informaciją. Svarbiausia įterptosios sistemos dalis yra skaitmeninis procesorius, prie kurio jungiami kiti elektroniniai komponentai, kurių paskirtis rinkti duomenis, juos skaitmeniškai apdoroti, dekoduoti, formuoti valdymo signalus, o per juos atlikti visas kitas reikiamas operacijas – matavimo, diagnozavimo, komunikavimo ir t. t. Sudėtinguose elektroniniuose įrenginiuose naudojama daugybė įterptųjų sistemų, kiekviena iš jų atlieka jai skirtas funkcijas. Galima pasakyti, kad be šių sistemų neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės elektronikos, informacinių technologijų ir apskritai modernių technologijų.
Įterptųjų sistemų projektavimas ir gamyba atitinka strateginius Lietuvos mokslo ir pramonės plėtotės tikslus, užima svarbią vietą Europos Sąjungos mokslo ir pramonės sąveikos programose. Didžią dalį pradėtajam vykdyti projektui numatytų lėšų skiria Europos socialinis fondas, kuris kaip vienas iš ES struktūrinių fondų skirtas gerinti socialinę sanglaudą ir ekonominę gerovę ES šalyse.
Sutarkime dėl pavadinimo
Spaudoje ir internetinėje erdvėje, taip pat ir mokslininkų, minėtų sistemų projektuotojų ir gamintojų aplinkoje dažnai galima sutikti terminą įterptinės sistemos, kartais ir kitus tų pačių sistemų pavadinimus. Dėl tokios įvairovės gali kilti ir tam tikros painiavos, todėl „Mokslo Lietuvos“ redakcija kreipėsi į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, prašydama paaiškinti, kokiam angliško termino Embedded system vertimui į lietuvių kalbą teiktina pirmenybė. Pateikiame komisijos Svetimžodžių skyriaus vyriausiojo specialisto Alvydo Umbraso atsakymą į mūsų užklausimą: „LR terminų banke skelbiamuose žodynuose embedded system atitinka terminai įdėtoji sistema, įstatytoji sistema. Pagal kitų terminų su dėmeniu embedded analogiją dar galima būtų pasidaryti tinkamą variantą įtaisytoji sistema. Jei rinktumėmės terminą su veiksmažodžiu įterpti, atitinkamai būtų įterptoji sistema.“
Kaip matyti, Lietuvių kalbos komisija palieka pakankamai daug laisvės pasirinkti. Lietuvos standartizacijos departamento Planavimo ir tikrinimo skyriuje leidybos eksperto Vytauto Valiukėno nuomone, teisingausia būtų naudoti terminą įmontuotoji, įrengtoji arba įtaisytoji sistema, nes šie terminai nesikerta su angliškais ar prancūziškais šių darinių terminais, geriausiai atitinka sąvokos prasmę ir turinį. Nebent kiek ausiai kliūva nelietuviškas termino įmontuotoji skambesys. Pagaliau juk tos aptariamos sistemos nebūtinai įterpiamos, sunku įsivaizduoti, kad lazerį būtų galima įterpti į bendrą įrenginį, daug korektiškiau skamba įtaisyti, įstatyti, gal net įdėti. Vadinasi, ir tas sistemas teisingausia būtų vadinti įtaisytomis, įstatytomis ar įdėtomis sistemomis. Deja, Europos socialinis fondas reikalauja naudoti ne kalbininkų aprobuotą, o projekto pateiktą „įterptinių sistemų“ terminą.
Būtų visai neblogai, jei tuo klausimu savo nuomonę pareikštų skaitytojai, ypač tie, kuriems tenka su aptariamomis sistemomis dirbti ar net jas kurti. Mūsų, „Mokslo Lietuvos“ darbuotojų, padėtis kiek keblesnė, nes turime leisti šių sistemų projektui skirtą internetinį leidinuką. Kūdikėlis (t. y. projektas) gimė, pradėjo krykštauti, o su leidinuko vardu tikra bėda, nes patys specialistai dėl termino dar nėra apsisprendę.
Kas pasakytina apie būsimą leidinuką, pradedamą taip pat ir šiuo straipsniu? Tai bus švietėjiško ir bend-ro pobūdžio mėnesinis internetinis leidinukas, kelsiantis sau ir autoriams mokslo populiarinimo tikslus. Jame numatoma skelbti projekto vykdymo eigą nušviečiančias publikacijas, įterptųjų sistemų pasaulio ir vietines naujoves. Stengsimės, kad mūsų publikacijos domintų ne vien siauros krypties specialistus, bet ir platesnį skaitytojų būrį. Džiaugsimės, jei visuomenei sugebėsime parodyti, kuo aptariamoji sritis mūsų šaliai naudinga, o specialistas jame atras idėjų, kaip būtų galima pakreipti savo darbus ar imtis naujų kūrybinių sumanymų. Mėginsime prie leidinuko leidybos pritraukti autorius, kurie dirba įterptųjų sistemų krypties teorinius ir praktinius darbus, o leidybos rūpesčiais dalysis laikraščio „Mokslo Lietuva“ redakcijos darbuotojai kartu su projekto vadovais ir vykdytojais.
Projekte taip pat numatoma kurti bendro informacinio pobūdžio portalą (internetinėje svetainėje), kuris bus ir kito visuomenei gerai žinomo mokslo žinių sklaidos portalo www.mokslasplius.lt dalis. Būsimasis portalas ir internetinis leidinukas bus vykdomo projekto dedamosios dalys.
Be publikacijų elektroniniame leidinuke ir minėto portalo kūrimo, numatyti taip pat „Struktūrinių fondų ir Bendrosios programos projektų rengimo mokymai“. Mokymuose taip pat bus pristatytos programos, vyks praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai galės įgyti projektų rengimo įgūdžių.
Pirmasis projekto dalyvių susitikimas
Apie visa tai buvo kalbėta liepos 24 d. pirmajame projekto dalyvių ir vykdytojų susitikime Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje. Aptartos mokymų temos, dalyvių skaičius ir kiti svarbiausi su projektu susiję klausimai.
Mokymai – tai „Verslumo ir kompetencijų ugdymas“, „Mokslo komercializavimas“, „Patentavimas“ ir specializuoti mokymai, per kuriuos bus pažindinama su įterptųjų sistemų naujovėmis, jų kūrimo ir taikymo aktualijomis. Pirmos trys temos mūsų skaitytojams tikriausiai pakankamai aiškios, išsamesnių komentarų gal ir nereikalaujančios, todėl kiek smulkiau apsistosime ties specializuotais mokymais.
Numatytos šios mokymų temos: „Įterptosios įrangos gamyba“, „Įterptosios programinės įrangos inžinerija“, „Įterptosios operacinės sistemos“ ir „ARM (Advanced RISC Machine) architektūra“. Primename, kad tai preliminariai numatytos mokymų temos, kurias gyvenimas ir projekto vykdymo eiga gali pakoreguoti, priklausomai nuo pačių projekto dalyvių pageidavimų. Laukiame pasiūlymų.
Mokymuose dalyvaus dvi klausytojų grupės (po 15 dalyvių kiekvienoje), pageidaujantys galės dalyvauti dviejų dienų mokymuose. Lektoriais turėtų būti kviečiami geriausi Lietuvos ir užsienio įterptųjų sistemų srities žinovai, taip pat ir kitų mokymams numatytų sričių specialistai. Projekto sąlygose numatyta, kad pirmenybė dalyvauti mokymuose bus teikiama akademinių institucijų (universitetų, kolegijų, mokslo centrų ir institutų) mokslininkams ir tyrėjams, nors tikriausiai norą dalyvauti išreikš ir Lietuvos įmonių mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys įterptųjų sistemų kūrimo, projektavimo ar taikymo srityse. Pagal išgales jiems bus sudaromos galimybės dalyvauti projekto renginiuose ir mokymuose. Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas, kaip projekto iniciatorius, sieks suburti įterptinių sistemų baruose dirbančius mokslininkus į kolektyvą, pabandys jiems sukurti mokymosi ir bendravimo sistemą, taip pat sukurti informacinę viešinimo sistemą apie jų vykdomus darbus. Sistemoje atsispindės tiek duomenys apie pačius mokslininkus, tiek ir jų dirbamus darbus.
Ko laukiama iš projekto dalyvių, apskritai Lietuvos mokslininkų ir įmonių darbuotojų, dirbančių su įterpiamosiomis sistemomis? Visų pirma laukiama našaus bendradarbiavimo, pasiūlymų dėl aktualiausių mokymo temų, taip pat ir parenkant kviestinius lektorius.
Gediminas Zemlickas
Projektas „Mokslininkų vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei kompetencijų ugdymas“ yra finansuojamas Europos Socialinio Fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos.
Projekto kodas VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-020.