Sekcija „Nepripažinti tyrinėtojai“
Pirmasis pranešėjas Anto Leikola (Helsinkis) dėl netikėtos ligos negalėjo atvykti. Jo tekstas buvo skirtas nušviesti tyrinėtojo Pero Kalmo (Pehr Kalm, 1716–1779) kelionę Šiaurės Amerikoje. Ten jis, pageidaujant garsiajam Karlui Linėjui (Carl Linnæus, 1707–1778), rinko vietinės floros pavyzdžius, kuriuos jam pavyko sėkmingai perduoti mokslo institucijoms. Deja, dešimtims kitų ten pasiųstų tyrinėtojų buvo lemta pražūti rizikingose kelionėse.
Romualdas Šviedrys (Niujorkas) nušvietė Juozapo Varševičiaus žygius Centrinės ir Pietų Amerikos kalnuose, kur jis ieškojo naujų orchidėjų rūšių ir jas tyrinėjo. Pranešimo autorius pažymėjo, kad jam netrukus pavyks pagal rastus dokumentus tiksliai nustatyti Varševičiaus ekspedicijų kelius. Pranešėjo tema buvo skirta paminėti Vilniuje gimusio tyrinėtojo Juozapo Varševičiaus (1812–1866) dviejų šimtų metų jubiliejų. Užsikrėtęs tropikine liga jis mirė po varginančių devynerių metų kelionių.
Piotro Daškievičiaus (Daszkiewicz, Paryžius) tema taip pat siejosi su Varševičiaus veikla, deja, auditorija neišgirdo pranešimo, nes jo autorius neatvyko. Šią spragą iš dalies užpildė Piotro Kiolerio (Köhler, Krokuva) pranešimas, skirtas nagrinėti paskutinius trylika Varševičiaus veiklos metų, kai jis dirbo Krokuvos botanikos sode. Čia jis pasižymėjo kaip gabus organizatorius, praturtinęs sodo kolekcijas; prie jų buvo prijungti ir egzotiniai paties Varševičiaus rinkiniai.
Sekcijos dalyviai įdėmiai klausėsi Laimos Petrauskienės (Vilnius) pranešimo apie biologo Prano Šivickio veiklą Filipinuose (1922–1928). 1923 m. įkūrė tyrimų centrą (Marine Biological Station in Puerto Galera) ir jam trumpai vadovavo. Tenka tik apgailestauti, kad šiandien Filipinuose šio vyro veikla jau pamiršta, o kai jo publikacijas kartais aptinka gamtininkai, jie mano, kad tai amerikiečių autorius.
Paskutiniai trys pranešimai taip pat paliko gerą įspūdį. Tatjana Feklova (Peterburgas) supažindino su I. G. Voznesenskio ekspedicija Aliaskoje, tuomet priklausiusioje Rusijai. Tyrimai ten tęsėsi dešimt metų (1839–1849). Sukauptus Aliaskos rinkinius šiandien galima rasti Rusijos muziejuose.
Anastasia Fedotova (Peterburgas) skaitydama savo pranešimą įrodė, kad imperiniai valdžios tikslai kartais gali teikti naudą mokslo pažangai. 1882 m. valstybės pasiųstas į Vakarų Europą būrelis mokslininkų privalėjo susipažinti kovos su juodlige būdais. Vienas iš šešių tyrinėtojų – chemikas Pavelas Kostyčiovas, susidomėjęs kita problema, Paryžiuje ir Berlyne atliko mikrobiologinius eksperimentus. Juos tęsiant Rusijoje, atsivėrė kelias naujos pažinimo srities raidai – formuotis dirvožemio mokslui.
Numatytą pranešimų programą užbaigė Svetlanos Rudos, Viros Gamalijos ir Oksanos Zabugos (Kijevas) pranešimas, skirtas atskleisti Ukrainos ir Latvijos mikrobiologų bendradarbiavimą ir jų veiklos rezultatus, sėkmingai realizuotus tobulinant pramonės technologiją.
Prof. Romualdas Šviedrys