Ukrainos mokslininkai Lietuvoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. Skovorodos Filosofijos institute nuo 1991 m. savarankiškai veikia Religijotyros skyrius, koordinuojantis religijų tyrinėjimus, turintis mokslinę, specializuotą tarybą (ginamos filosofijos, sociologijos ir istorijos krypčių disertacijos). Religijotyros skyriuje veikia Ukrainos religijotyros asociacija, jungianti 23 padalinius bei Religijos informacijos ir laisvės centras. Asociacijos būstinėje sukaupta Religijotyros leidinių biblioteka.Filosofijos institute dirba 20 mokslininkų: 9 habilituoti daktarai (Ukrainoje tai mokslų daktarai) ir 11 daktarų (Ukrainoje tai mokslų kandidatai), Garbės nariais pakelti 12 užsienio ir 12 Ukrainos mokslininkų, veikia aspirantūros ir doktorantūros skyrius.
Religijotyros skyrius išleidęs apie 350 monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, metraščių, brošiūrų ir kitų darbų, įvairiuose leidiniuose paskelbta per 1000 mokslo darbų. Tarp svarbiausių leidinių paminėtini: „Akademinė religijotyra“ (2000), „Religijų istorija Ukrainoje“ (1999), „Religijotyros žodynas“ (1996), „Tikinčioji Ukraina“ (2008, 2 knygos), 10 tomų leidinys „Religijų istorija Ukrainoje“, „Krikščionybė Ukrainoje ir pasaulyje“ (8 tomai), 12 tomų „Religijos laisvė ateityje“. Rengiamasi išleisti tritomę „Ukrainos religijotyros enciklopediją“, atlasą „Religinis gyvenimas Ukrainoje“, „Ukrainos religijotyros“ dvitomį.

Leidžiami tokie periodiniai leidiniai: „Religijos laisvė“ (kasmetinis leidinys), „Ukrainos religijotyra“ (kas trys mėnesiai, išleista 60 numerių), „Religinė panorama“ (kas mėnesį).
Kasmet rengiama ne mažiau 10 konferencijų, be jų organizuojami  mokslo renginiai pavadinti „Religijų laisvės dienos“, Religijotyros skyriaus iniciatyva vyksta moksliniai koliokviumai, teoriniai ir praktiniai seminarai. Vykdomas ir ekspertinis darbas: religijos klausimais ruošiami dokumentai įvairioms valdžios institucijoms.
Skyriaus darbuotojai skaito specialius kursus aukštosiose mokyklose Ukrainoje, tad savo tyrinėjimus perduoda jaunajai kartai. Be to, yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys su JAV, Lenkijos, Gruzijos, Rusijos aukštosiomis mokyklomis ar mokslo tyrimo institucijomis, bendraujama su per 30 įvairių religinių konfesijų centrų.

Ukrainos mokslų akademijos G. Skovorodos filosofijos instituto Religijotyros bei kitų skyrių darbuotojai per paskutiniuosius 10 metų dalyvavo daugiau kaip 100 konferencijų (Australijoje, Anglijoje, Danijoje, Graikijoje, Indijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir kt.). Instituto organizuotuose renginiuose dalyvavo per 150 užsienio šalių mokslininkų – religijos tyrinėtojų iš įvairių pasaulio šalių.
2012 m. rugsėjo 26–spalio 1 d. Lietuvoje lankėsi Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. S. Skovorodos Filosofijos instituto Religijotyros skyriaus vadovas, Ukrainos nusipelnęs mokslo veikėjas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Kolodnyj su žmona profesore Liudmila Filipovič. Į Vilnių atvykusius svečius sutiko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimec OSBM ir šio straipsnio autorė.

Pirmą dieną buvodami Vilniuje, lankėsi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakultete, susitiko su Visuotinės istorijos katedros darbuotojais (katedros vedėju prof. habil. dr. Juozu Skiriumi, fakulteto prodekane doc. dr. Sandra Grigaravičiūte, doc. dr. Vida Pukiene, dr. Romualdu Juzefovičiumi), apžiūrėjo arkivyskupo Mečislovo Reinio auditoriją, universitete veikiančią Koplyčią.
Apie arkivyskupą Mečislovą Reinį (1884–1953) mokslininkai jau buvo girdėję Lvovo Religijų istorijos muziejuje rengtose konferencijose 2007, 2010, 2011 m., kuriose nutiestos arkivyskupų lietuvio M. Reinio ir ukrainiečio Vladymyro Sterniuko (1907–1997) bei arkivyskupo M. Reinio ir studitų ordino archimandrito palaimintojo Klementijaus Šeptyckio (1869–1951) gyvenimo ir veiklos, kančios sovietų saugumo rankose ir kalėjime paralelės, kalbėta apie Lietuvoje esančius paminklus, garsinančius arkivyskupo M. Reinio vardą.

Tad svečiai klausė pasakojimo apie Lietuvos edukologijos universitete įkurtą Arkivyskupo Mečislovo Reinio krikščioniškosios antropologijos tyrimų centrą, atidarytą Dievo tarno M. Reinio auditoriją.
Apsilankę Arkivyskupo M. Reinio auditorijoje, Ukrainos mokslininkai sakė, kad jau matę daugelį nuotraukų, puošiančių auditoriją, prisimena Lvove skaitytą pranešimą, kuriame išgirdo naujų duomenų ir apie palaimintąjį Klementijų Šeptyckį, mirusį tame pačiame Vladimiro centrale, kaip ir arkivyskupas M. Reinys. Arkivyskupo Mečislovo Reinio asmenybė, anot svečių iš Ukrainos, turėtų sulaukti ir Ukrainos religijotyros tyrinėtojų dėmesio.
O Lietuvos kultūros tyrimų institute svečiai iš Ukrainos susitiko su direktorės pavaduotoju dr. Stanislovu Juknevičiumi, Šiuolaikinės filosofijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Basia Nikiforova, moksline sekretore Sandra Kulešiene.

Kitą dieną Daugailių (Utenos r.) mokyklos bičiulių pirmininko, UAB „Vilava“ generalinio direktoriaus Antano Vilūno dėka Ukrainos mokslininkai pasiekė Šiaulius, Bazilionus, Šiluvą, Kauną. Šiaulių universitete susitiko su rektoriumi prof. dr. Vidu Lauruška, bendravo su prorektoriumi prof. Donatu Jurgaičiu. Prorektorius kalbėjo apie Šiauliuose, Vilniuje, Bazilionuose bei įvairiuose Ukrainos miestuose vykusias konferencijas, skirtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui – universitetas tapo vienu šio ciklo konferencijų rengėju. Penkios konferencijos vyko Lietuvoje ir penkios Ukrainoje.
Vienas svarbių konferencijų rengimo rezultatų – pasirašytos Šiaulių universiteto bendradarbiavimo sutartys su Metropolito Josifo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų institutu Briuchovičiuose (2004 m. rugsėjo 30 d.) ir su Lvovo nacionaliniu Ivano Franko universitetu (2005 m. gegužės 25 d.). Šiaulių universitetas – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis. Prorektorius džiaugėsi, kad minėtos sutartys buvo aktyviai įgyvendinamos, kad netoli Šiaulių esantis Bazilionų miestelis ir mokykla yra svarbus ukrainiečių – tiek pasauliečių, tiek ir dvasininkų – traukos centras.

Tad neatsitiktinai svečiai lankėsi ir Bazilionų (Šiaulių r.) vidurinėje mokykloje, kuri, savo veikla garsinant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją ir darbus, vis daugiau žinoma Ukrainoje.
Bazilionų vidurinėje mokykloje Ukrainos mokslininkams buvo parodyta filmuota medžiaga iš mokyklos kolektyvo atstovų dalyvavimo konferencijose, skirtose Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui Lietuvoje ir Ukrainoje, mokslininkų ir dvasininkų iš Ukrainos apsilankymų mokykloje, jų susitikimų su pedagogais ir mokiniais. Pabrėžta, kad itin dažnas svečias mokykloje – Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM, o mokyklos muzikantai ne kartą dainavo ir giedojo ukrainiečiams bažnyčioje ir ambasadoje Vilniuje.
Mokyklos direktorius Rimantas Gorys pasakojo apie bendradarbiavimą su Ukrainos ambasada, ambasados, o ypač buvusio ambasadoriaus Boryso Klimčiuko ir Kultūros atašė Olenos Paryš dėmesį mokyklos kolektyvui ir viso Bazilionų miestelio gyventojams. Kalbėta apie sukauptą ukrainistikos kampelį – jis jau nebetelpa bibliotekoje, tad bus įrengta speciali ukrainistikai skirta klasė.

Minėtuose susitikimuose Lietuvoje iš Ukrainos atvykę profesoriai Liudmila Filipovič ir Anatolijus Kolodnyj pasakojo apie Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. Skovorodos Filosofijos instituto Religijotyros skyriaus atliekamus darbus, rodė ir padovanojo skyriaus išleistų leidinių, domėjosi religijų tyrinėjimais Lietuvoje, kalbėjo apie bendradarbiavimų poreikį bei galimybes.