Vytautas RIMŠA,
Vilniaus anykštėnų sambūrio narys
Siekiant visuomenėje ne tariamos, o tikros demokratijos, puoselėjant ir įtvirtinant pirmuosius gyventojų savivaldos daigus, itin svarbią reikšmę turi socialinių bendrijų kūrimasis, jų veiklos skatinimas ir plėtra.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tarpukario visuomenės gyvenimo ir jos socialinių bendrijų veiklos pavyzdžiu, respublikoje imta atkurti įvairias, tarybinės valdžios anuomet uždraustas socialines institucijas – sąjungas, draugijas, asociacijas, klubus ir kitas organizacijas. Itin sparčiai jų skaičius ėmė didėti Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai ėmė steigtis teritorinės (rajonų, miestelių, kaimų) ar siauros specializacijos profesinės bendrijos. Kai kurios jų jau sukaupė nemažą patirtį. Ne išimtis čia yra ir Pasaulio anykštėnų bendrija (toliau – PAB).
Bendrija įkurta 1992 m. vidurvasarį Anykščiuose, per Šv. Onos atlaidus, pirmame pasaulio anykštėnų suvažiavime ir veikia asociacijos teisėmis. Buvo priimti Bendrijos įstatai (veikę iki 2005 m., kol patvirtinti nauji), išrinkta taryba ir vadovai – prezidentas prof. Antanas Tyla, viceprezidentai: prof. Algirdas Antanas Avižienis (JAV) ir prof. Algirdas Eduardas Čižas. Per 20 metų PAB tapo gerai žinoma ne vien Anykščiuose ar Lietuvoje, bet ir plačiame pasaulyje, nes atliko didelį organizacinį darbą, išleido nemažai mokslo, kraštotyros ir literatūros leidinių, surengė dešimtis kraštiečių meno parodų, meno meistrų koncertų ir kitų kultūros bei edukacijos priemonių.
Intensyvi ir įvairi PAB veikla buvo geras pavyzdys anykštėnams imtis panašių darbų ir kituose Lietuvos miestuose. Idėja ir sumanymas kurti Vilniuje bendrijos padalinį ėmė ryškėti jau 1996 m., artėjant Anykščiuose antrajam PAB suvažiavimui. Nors bendrijos aktyvistų buvo ir kituose miestuose, pirmieji iniciatyvą parodė Vilniuje gyvenantys anykštėnai. Jie sutelkė nemažą kraštiečių būrį ir Lietuvos MA Istorijos institute, o kiek vėliau Verkių rūmuose aptarė bendrijos padalinio kūrimo ir veiklos perspektyvos klausimus. Taip 2001 m. gruodžio 12 d. iniciatyvinė grupė įkūrė ir oficialiai įteisino Vilniaus anykštėnų sambūrį (toliau – VAS). Žymiai vėliau – 2011 m. pabaigoje bendrai veiklai susibūrė ir Kauno anykštėnai, savo pirmininku išsirinkę savo kraštietį prof. Osvaldą Janonį.
Per dešimtmetį (2001–2011 m.) Vilniaus sambūris atliko daug darbų. Jam vadovavo trys pirmininkai: inžinierius ir verslininkas Vytautas Duknauskas (2001–2003 m.), vertėjas, dramaturgas ir kultūrininkas Antanas Gudelis (2003–2005 m.), pedagogė ir teisininkė Rita Virbalienė (nuo 2005 m. iki šiol). Per tą laiką VAS sustiprėjo, išplėtė veiklą, surengė daug įsimintinų renginių. Kaip rašoma Pasaulio anykštėnų bendrijos trumpoje istorijoje, „Vilniaus anykštėnų sambūris, <…> per dešimtmetį tapo stipriausia ir veikliausia Bendrijos (PAB – V. R.) šaka“.
Telkdamas Vilniuje gyvenančius kraštiečius, ypač jaunimą (grupei nuo 2011 m. vadovauja Indraja Juciūtė ir jos pavaduotoja Kamilė Bitvinskaitė), bendrai mokslinei, edukacinei, kultūrinei ir tautinei veiklai, stiprindamas ryšius su gimtine, Sambūris savo veiklą plėtojo keliomis kryptimis. Tam jis naudojo pačias įvairiausias kultūros ir švietimo darbo formas. Kai kurie renginiai jau tapo pamėgta tradicija ir anykštėnų yra laukiami. Keletą prisiminkime.
Tvirta Sambūrio tradicija tapo kartu iškiliai minėti valstybinę mūsų tautos šventę – Vasario 16-ąją. Kasmet anykštėnai renkasi į gėlėmis ir vėliavomis išpuoštą Signatarų namų salę atiduoti pagarbos savo Valstybei. Nepamirštos ir kitos istorinės datos bei įvykiai – Lietuvos vardo tūkstantmetis, nepriklausomybės atkūrimo 20-metis, Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių sukaktis. Apie tai čia klausytasi mokslinių pranešimų, kuriuos rengė ir skaitė patys anykštėnai: prof. Antanas Tyla, prof. Regina Koženiauskienė, prof. Algirdas Čižas, doc. dr. Juozas Parnarauskas ir kt. Populiarios ir mėgstamos taip pat yra Aukštaičių gegužinės. Šie etnokultūriniai susibūrimai Vilniaus anykštėnų iniciatyva rengiami nuo 2008 m. Dabar pasitikti Joninių į Vingio parką VAS kasmet suburia jau visas (kartais net iki 13-kos) Vilniaus aukštaičių bendrijas.
Ne mažiau skaitlingi ir įspūdinti yra žymių anykštėnų (pvz., rašytojo, kan. Juozo Tumo Vaižganto, skulptoriaus Antano Žukausko, aktorius Ferdinando Jakšio ir kt.) jubiliejiniai vakarai ar kiti susitikimai su visuomenės veikėjais. Dar viena, intensyviai plėtojama veiklos sritis – mokslinės ir pažintinės ekskursijos. Jų kasmet surengiama itin daug. Vien 2011–2012 m. Sambūrio nariai susipažino su LR Prezidentūros bei Ministrų Tarybos pastatų ansambliais ir čia buvusiomis parodomis, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia, jos požemiais ir vienuolynu, aplankė rašytojo Vinco Krėvės, Lietuvos banko pinigų, Valdovų rūmų ir kitų muziejų ekspozicijas. Pavilnyje jie keliavo Pučkorių taku ir apžiūrėjo geologines atodangas bei senąjį LDK patrankų gamybos kompleksą, ne kartą iškylavo po buvusias LDK žemes kaimyninėje Lenkijoje ir Baltarusijoje, susitiko su vietos lietuviais Mozūrų krašte.
O kur dar žaismingi ir linksmi, tapę gražia tradicija Vilniaus anykštėnų kalėdiniai ir velykiniai susitikimai Vilniaus universitete ar Karininkų ramovėje, kuriuose kalbama apie senuosius lietuvių papročius ir naujas kraštiečių knygas? Vien 2011 m. prof. Antanas Tyla, prof. Algirdas Ažubalis, pedagogas Jonas Bagdonas, skulptorius Gintaras Karosas ir kiti autoriai pristatė kraštiečiams net 13 naujų savo knygų, tarp jų – ir keletą akademinių studijų bei monografijų. Ne mažiau noriai Vilniaus anykštėnai kiekvieną vasarą dalyvauja tradicinėse Anykščių miesto šventėse, taip pat Anykščių dienose, rengiamose Lietuvos mokslų akademijoje, Vilniaus Kaziuko mugėse ir kituose susibūrimuose.
VAS šventės ir susitikimai Vilniuje visuomet vyksta prie kavos puodelio bei sumuštinių, kuriais pasirūpina patys dalyviai. Tai jungia juos į būrį, stiprina bendrumo jausmą. Kultūrinius renginius neretai paremia patys kraštiečiai. Už tai geru žodžiu jau seniai yra minimas svėdasiškis verslininkas Algimantas Čaplinskas, kavinės „Lakštingala“ savininkas Romas Katinas, medžiotojas Kęstutis Tubis ir kiti geradariai.
2012 m. Sambūris pradėjo antrąjį veiklos dešimtmetį. Visus atliktus darbus anykštėnai aptarė 2011 m. lapkričio 18 d. savo dešimtmečio minėjime. Tądien Vilniuje, kavinėje „Prie Nėries“ pirmininkės pakviesti į pirmąjį VAS jubiliejų susirinko ne vien Vilniaus anykštėnai, bet ir gausus būrys gimtojo krašto patriotų, atkakusių iš paties Anykščių rajono, bei svečių. Tai – valdžios ir Bažnyčios vadovai, rašytojai ir žurnalistai, ekonomistai ir inžinieriai, kultūros darbuotojai ar kiti garbūs žmonės. Nors įėjimas į renginį buvo mokamas, į salę suplūdo apie du šimtus anykštėnų, ir visos vietos buvo užimtos.
Pradėjus programą, buvo sugiedotas anykštėnų himnas, pašventinta Sambūrio vėliava, kurią sukūrė dailininkė Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė. Ją pašventino Anykščių bažnyčios klebonas, kan. Stanislovas Krumpliauskas. Nuskambėjus dar kelioms dainoms, buvo aptarta Sambūrio veikla. Apie ją kalbėjo buvę ir esantys pirmininkai: V. Duknauskas, A. Gudelis, R. Virbalienė. Gerai, kad minėdami jubiliejų, anykštėnai dalykiškai aptarė ne vien atliktus darbus, bet ir savo veiklos perspektyvas. Buvo sutarta ateityje daugiau dėmesio skirti telkiant į Sambūrį visus, iki tol nuošalyje likusius Vilniaus anykštėnus; intensyviau skleisti informaciją apie savo veiklą spaudoje; populiarinti Sambūrio idėją radijo ir televizijos laidose; pagyvinti tarybos darbą rengiant VAS plėtros strategiją, numatant artimiausius šios veiklos uždavinius.
Vėliau pasveikinti VAS su pirmuoju jubiliejumi išsirikiavo visa eilė svečių. Naujų sumanymų, įkvėpimo ir darbų, garsinant gimtinę ir Lietuvą, Vilniaus anykštėnams linkėjo Vilniaus ir Anykščių savivaldybių atstovai (Romas Adomavičius, Sigutis Obelevičius), LR Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Jonas Šimėnas, Anykščių sakralinio meno centro, Vilniuje veikiančių Biržų, Panevėžio, Utenos, Zarasų kraštiečių bendrijų ir seniausio vilnijos klubo „Vilniaus ainiai“, pradėjusio tautinę veiklą čia dar nykiais Lenkijos okupacijos metais, vadovai.
Už aktyvią veiklą Sambūryje buvo apdovanota daug tarybos narių ir aktyvistų. Padėkos raštus, suvenyrus ir gėles įteikė Sambūrio pirmininkai. Po to koncertavo žinomas anykštėnas, Operos ir baleto teatro artistas Tomas Tuskenis, koncertmeisterė Rūta Blaškytė, anykštėno Antano Paulavičiaus eiles skaitė buvusi LRT diktorė Liudgarda Juškaitė-Čepienė. Vėliau kraštiečių šurmulys pasklido visuose rūmuose ir prie vaišių stalo, kur jų jau laukė keptas šernas ir kiti egzotiški skanėstai. Čia buvo sudainuota lietuvių liaudies ir kitų dainų, šiltai bend-rauta prie alaus bokalo ir kavos puodelio.
Taip VAS peržengė slenkstį į antrąjį savo veiklos dešimtmetį…
Nuotraukos iš Vytauto Rimšos albumo