Europos mokslo istorikų draugijos konferencija – Atėnuose

Dr. Birutė Railienė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

2012  m. lapkričio 1–3 d. Atėnuose vyko 5-oji tarptautinė Europos mokslo istorikų draugijos (EMID) konferencija Mokslo kosmopolitizmas ir tautinė kultūra: religija, ideologija, visuomenė (Scientific cosmopolianism and local culture: religions, ideologies, societies). Konferenciją EMID rengė kartu su Graikijos istorijos institutu ir Nacionaliniu Graikijos mokslo fondu.Konferencijoje dalyvavo per 400 pranešėjų ir svečių, buvo išleista tezių knyga. Konferencijos pranešimai buvo skaitomi 4 plenarinėse sesijose, 32 simpoziumuose ir 6 mokslinėse sesijose.
Renginį pradėjo EMID prezidentė ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Sonja Strabanova, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės pavaduotojas Etimios Nikolaidis, konferencijos vietinio komiteto pirmininkas Konstantinas Skrodulis, susirinkusius sveikino Nacionalinio Atėnų universiteto rektorius Teodosis Pelegrinis ir Nacionalinio Atėnų universiteto Mokymo skyriaus vadovas Antanasijus Nakas.

Plenariniuose pranešimuose pagrindinis dėmesys buvo skirtas „mokslo be sienų“ sąvokai: Darvino darbų suvokimas Graikijoje (Kostas Krimbas), Kosmopolitizmas inžinierių rengime XVIII–XIX a. (Robertas Aliu (Halleux)), Kosmopolitas Einšteinas (Jurgenas Renas), Praėjus penkisdešimčiai metų po Kuno sukurtos struktūros (Fabio Bevilakva (Bevilacqua).

Simpoziumų tematika buvo labai įvairi: Senovės astronomija ir jos suvokimas vėlesniais laikais; Henrio Puankarė šimtmečio atminimui: fizika, matematika ir filosofija; Bizantinė ir postbizantinė alchemija: principai, įtakos ir poveikis; Dekarto fizika ir jos suvokimas siaurąja ir universaliąja prasme; Kultūrinis identitetas ir tarptautiškumas mokslo istorijoje; Inžinieriai, žinių sklaida ir imperinės bei postimperinės erdvės kūrimas (XVIII–XX a.); Tikslieji mokslai Habsburgų imperijoje XVIII a. (R. Boškovičiaus 300-ųjų metinių proga); Nuo kameralizmo ir gamtos filosofijos iki taikomosios biologijos: žemės ūkio mokslai XIX–XX a.; Mokslo lytiškumo ir kosmopolitiškumo aspektai; Globalumo fenomenas ir vietinė specifika; Šaltojo karo meto istorijos pasakojimai; Mokslo istorija ir istorinė epistemologija; Mokslo istorija ES vidurinių mokyklų tvarkaraštyje: naujų idėjų beieškant; Slavų mokslo istorija: kultūrinis santykis, istorinės perspektyvos, asmeninis indėlis; Humanitariniai, matematikos bei technikos mokslai Renesanso dvaruose; Matematika inžinierių mokymuose Iberijos pusiasalyje XVIII a.; Mechanizmas, įkūnijimas ir gyvybė: jatrochemija ir chemija ankstyvuosiuose natūrfilosofijos debatuose; Fizikos mokslas tarp Europos ir JAV prieš Antrąjį pasaulinį karą; Įžanga kaip susirašinėjimas senovės graikų, arabų ir lotyniškuose matematiniuose tekstuose; Mokslas ir skandalai: mokslinė polemika viešojoje erdvėje; Moksliniai archyvai, neskelbti rankraščiai privačiose ir viešose saugyklose: istoriografinis ir metodologinis aspektas; Mokslinis kosmopolitizmas; Mokslinės ekspedicijos: vietinė patirtis ir kosmopolinis pranešimas; Tikslieji mokslai rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje naujaisiais laikais; Naujas žmonijos mokslas: neuromokslo mitai ir istorijos; Eksperimentinės filosofijos kilmė: eksperimentiniai bandymai ir empiriniai metodai ankstyvojoje šiuolaikinėje Europoje; „Sintetinės evoliucijos teorijos“ suvokimas Europoje: nuo Didžiosios Britanijos iki Vokietijos ir Rusijos; Kaip kosmopolitizmą moksle nustatome astronominių instrumentų pagalba; Mokslinė viduramžių žydų kultūra: faktai ir klausimai; Mokslo instrumentai ir istorijos tyrimas: sąveika tarp mokslo istorijos tyrėjų, įrankių ir šių įrankių kūrėjų; Tarptautinio mokslo ekonomika po Antrojo pasaulinio karo; Moteris laboratorijoje nuo seniausių laikų iki XX a.

Konferencijos pabaigoje vyko EMID asamblėja, kurios metu buvo išrinktas naujas prezidentas ir valdyba, skaityta kadencijos ataskaita, aptartos problemos, numatytos preliminarios veiklos gairės.
B. Railienės dalyvavimą konferencijoje rėmė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir LR kultūros ministerija.

Konferencijos programa http://5eshs.hpdst.gr/sites/5eshs.hpdst.gr/files/5eshs-programme.pdf
Konferencijos tezių knyga http://5eshs.hpdst.gr/sites/5eshs.hpdst.gr/files/5eshs-book-of-abstracts.pdf

2012-21_14
Simpoziumo Mokslo instrumentai ir istorijos tyrimas: sąveika tarp mokslo istorijos
tyrėjų, įrankių ir šių įrankių kūrėjų pranešėjai: Stefanas Veldonas, Gavanas Makartis, Birutė Railienė, Ana Alfonso-Goldfarb, Marsija H. M. Feraz ir Džozefas Andersonas

Nuotraukos iš dr. Birutės Railienės asmeninio archyvo

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.