„Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“, – taip pavadintą jaunųjų mokslininkų konferenciją pirmą kartą organizavo Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius. Į konferenciją atvyko LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas, Aleksandro Stulginskio universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų profesoriai ir dėstytojai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai. Žinia, svarbiausi asmenys buvo jaunieji mokslininkai, tyrinėjantys agronomijos, miškininkystės, zootechnikos ir veterinarinės medicinos, žemės ūkio inžinerijos, maisto saugos ir kokybės, agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos raidą bei perspektyvas. Kartu siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą, jų tyrimų rezultatų sklaidą.Vienas iš konferencijos informacinių rėmėjų – laikraštis „Mokslo Lietuva“ kalbina konferencijos svečią Lietuvos žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių. Į pokalbį įsiterps konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos MA tikrasis narys prof. habil. dr. Albinas KUSTA.
Agrarinių mokslų stiprybės ženklai
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis ministre, tenka pripažinti, kad vyksta įspūdingas renginys, rodantis, kad valstybėje rūpinamasi pamatais – jaunąja mokslininkų karta. Vadinasi, galvojama apie ateitį.
Kazys Starkevičius. Malonu, kad Lietuvos MA pirmą kartą organizuoja žemės ūkio srities jaunųjų mokslininkų konferenciją. Tikiuosi, tai taps gražia tradicija. Net ir sunkiais krizės metais LR Žemės ūkio ministerija mokslo nepamiršo, jeigu kitose srityse teko mažinti finansavimą, tai mokslui stengėmės tą daryti minimaliai.
Gal bus įdomu sužinoti, kad 2012 m. taikomiesiems tyrimams ministerija skyrė 1,605 mln. Lt, dar 130 tūkst. Lt skyrėme tarptautiniams mokslo projektams finansuoti. Kasmet skiriamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos mokslo rezultatams skleisti ir inovacijoms gamyboje diegti. 2012 m. šiam tikslui skirta 6,4 mln. Lt. Taigi ministerija į mokslą investuoja. Per savo kaip ministro kadenciją skyriau po vieną stipendiją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos ir A. Stulginskio universiteto studentams. Šis mano siekis buvo ne tiek mokslinis, kiek praktinis – kad tie studentai baigę studijas grįžtų į kaimą.
mokslininkų konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos MA tikrasis narys prof. habil. dr. Albinas Kusta
ML. Tolimas meškerės užmetimas.
K. Starkevičius. Taip, kadangi turime stiprų žemės ūkio mokslą ir jam skiriamą deramą dėmesį. Prof. Albino Kustos pastangų dėka jau pradėjo veikti pirmos Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ laboratorijos, slėnis ir toliau plės savo veiklą. Pirmais krizės metais kituose sektoriuose gamybos kritimas buvo 15 proc., o žemės ūkio sektoriuje turėjome 1,6 proc. augimą. Ką parodė 2012-ieji metai? Nuimtas rekordinis Lietuvoje 4 mln. t grūdinių kultūrų derlius , šalyje planuotas 2,5 proc. BVP augimas, o žemės ūkyje pasiekėme daugiau kaip 4 proc. BVP augimą. Šie skaičiai rodo žemės ūkio sektoriaus svarbą. Be mokslo šių rezultatų nebūtų buvę.
ML. Šis faktas galėtų būti išsamiau pakomentuotas. Nuolat girdime, kad žemės ūkio gamyba labai priklauso nuo klimatinių sąlygų, geras derlius didžia dalimi yra Pono Dievo valioje. Koks vis dėlto čia mokslo vaidmuo, kaip mokslas padeda pasipriešinti sausroms ar pernelyg lietingiems orams?
K. Starkevičius. Tik mokslo ir naujų technologijų dėka žemės ūkyje per 20 nepriklausomybės metų ir pavyko pasiekti tuos rezultatus, kuriais galime pasididžiuoti. Be selekcijos naujovių, gerų naujų veislių, mokslinių rekomendacijų jas renkantis tokio derliaus nebūtų įmanoma pasiekti, net jeigu būtų ir puikiausi žemdirbiui metai.
Albinas Kusta. Noriu patikslinti anksčiau išsakytą mintį apie „Nemuno“ slėnį. Valstybėje buvo susidaręs toks stiprus agrarinių mokslų potencialas, kad tapo įmanoma sukurti aukšto lygio mokslo centrus, taip pat ir slėnį „Nemunas“. Tame kūrime mokslininkai rodė iniciatyvą, šias pastangas suprato ir parėmė ministerijos, pirmiausia Žemės ūkio ministerija, taip pat Švietimo ir mokslo ministerija, kai ministrė buvo Roma Žakaitienė. Todėl „Nemuno“ slėnio įkūrimą pavadinčiau bendru mokslininkų ir valdžios nuopelnu. Sau visų asmeninių nuopelnų prisiimti nedrįsčiau.
K. Starkevičius. Bet Jūs sugebėdavote visada nueiti ten, kur reikia, ir tinkamu laiku. Krizės pradžioje slėniams buvo iškilęs nemažas pavojus, taip pat ir mūsų vyriausybės darbo pradžioje 2008 metais. Nedaug trūko, kad techniškieji ir technologiniai slėniai būtų mūsų pastangas užgožę – „Nemuno“ slėnio galėjo nebūti.
Žemės ūkio produkcija eksportuojama į 123 šalis
ML. Grįžkime prie jaunųjų mokslininkų, kurių konferencijos dėka turime gerą progą aptarti agrarinius mokslus ir šioje srityje dirbančių jaunųjų tyrėjų kai kuriuos reikalus. Šiandien jie skaito Lietuvos MA salėse savo mokslinius pranešimus, ir tai didelė motyvacija pasirinkusiam mokslininko kelią. Po metų kitų tas jaunimas ateis dirbti atsakingų darbų. Į kokią aplinką tie jauni žmonės pateks, kas jų laukia?
K. Starkevičius. Išklausęs keletą pranešimų štai ką galiu pasakyti. Labai smagu girdėti, kad jaunieji drąsiai taiko į mokslo naujoves. Vienas pranešimas buvo skirtas šviesos įtakos javams ir daržovėms tyrimui, kitas – aptarti šviesos spektro sudėties įtaką agurkų daigų augimui ir fotosintezei. Gauti rezultatai rodo, kad esama arti praktinio taikymo. Neretai girdime priekaištus, kad mokslininkai dirba, bet taikomosios galimybės nematyti. Tai štai jaunieji mokslininkai tas naujas galimybes savo tyrimais atskleidė.
Labai svarbu, kad mūsų geriausios įmonės – ARVI, „Dotnuvos projektai“, AB „Linas Agro“, Kauno grūdų įmonių grupė – bendradarbiautų su mokslininkais. Taip didina savo konkurencines galimybes ne tik Lietuvoje, bet Europos ir pasaulio mastu. Juk dabar Lietuva savo žemės ūkio produkciją eksportuoja į 123 šalis, esame pakankamai konkurencingi.
Didelį šuolį per pastaruosius metus atliko A. Stulginskio universitetas, ten atsirado ir tarptautinės studijos. Jos mums jau padeda ir ateityje padės surasti taip pat ir naujas rinkas. Mūsų ministerija kartu su mokslininkais ieškojo ir naujų rinkų, siekėme diversifikuoti rinkas, t. y. naujus produktus pardavinėti naujoms rinkoms. Dabar 60 proc. savo eksportuojamos žemės ūkio produkcijos išvežame į Europos Sąjungos šalis, 40 proc. į kitas šalis, iš jų 30 proc. į Rusiją. Suradome mums naują Kinijos rinką, kuri labai sparčiai auga, didėja šalies vartojimas. Neseniai dalyvavimas Šanchajaus parodoje parodė, kad mūsų verslininkai galėtų trigubai daugiau parduoti, negu gaminame – tokia Kinijos rinkos paklausa. Tai rodo dar didesnes galimybes ir mokslui, nes reikia taikyti naujausias ir pažangiausias technologijas taip pat ir mūsų produkcijos perdirbėjams. Dažniausiai kalbame apie kiekybę, bet svarbiausia kokybiniai parametrai, nes Lietuvos maisto produktai ir vertinami pirmiausia už kokybę. Ar eksportuotume į Rytus ar Vakarus, mus pripažįsta kaip kokybiškų produktų gamintojus.
ML. Kokie reikalavimai į tą kokybės sąvoką įeina?
K. Starkevičius. Daug parametrų: maisto sauga ir daugelio kitų tarnybų didžiulis įdirbis, taip pat mūsų mokslininkų. Jų daugiametės pastangos jau duoda apčiuopiamą naudą. Prieš kokius 6–7 metus dejavome, kad neturime kur Europoje savo produktų dėti. Dabar viskas pasikeitė, mes tiek neišauginame, kiek galėtume parduoti.
Už ekologišką maistą
ML. Tradicija ir novatoriškumas – kaip šį darnų santykį išlaikyti, išsaugoti tai, ką turime gero, kartu ir neatsilikti nuo kitų šalių, su kuriomis juk turime konkuruoti. Kokia turėtų būti Žemės ūkio ministerijos ir valstybės pozicija dėl genetiškai modifikuotų augalų ir iš jų pagamintų produktų? Esate naujos kadencijos Seimo narys, tad nuo Jūsų pozicijos daug kas priklausys ir ateityje.
K. Starkevičius. Manau, kad su genetiškai modifikuotais augalais reikia elgtis atsargiai, mokytis iš pasaulyje padarytų klaidų. Nesu genetiškai modifikuotų augalų šalininkas, nes mokslas galutinio žodžio čia dar netarė. Niekas negarantuos, kad vartojant genetiškai modifikuotus augalus neigiamos pasekmės nepasireikš kitose žmonių kartose. Su vizitu š. m. balandį teko buvoti JAV, susitikome su aukštais valdininkais ir mokslininkais. Amerikoje vis daugiau pasisakoma už ekologišką maistą (angl. organic food, organic product), o Lietuvoje mūsų maistas ir yra, palyginti, ekologiškas. JAV prezidento Barako Obamos žmona Mišelė (Michelle Obama) prie Baltųjų rūmų, kur anksčiau buvo gėlynas, vienoje vietoje įrengė sodelį ir darželį, kur ekologiškai auginamos morkos, bulvės, kopūstai. Taip pirmoji valstybės pora duoda ženklą, kad nereikėtų orientuotis vien į genetiškai modifikuotus augalus.
ML. Tenka susidurti su požiūriu, kad kitos išeities žmonija neturės, kaip pritarti genetiškai modifikuotų augalų auginimui ir vartojimui, nes žmonių skaičius nepaprastai sparčiai didėja, ir blogiausia, kad skurdžiausiose šalyse.
K. Starkevičius. Vis dėlto daug kas ir labai sparčiai keičiasi. Dar visai neseniai galvojome, kad kinui ir toliau pakaks dienai saujelės ryžių, bet tai jau praeitis. Kinai pradeda vartoti pieno ir kitus produktus, kurių ligi šiol nevartodavo. Manau, kad gerų rezultatų žemės ūkyje galima pasiekti ir nesimetant stačia galva į modifikuotus augalus. Tuo labiau, kad ir mokslui dėl jų vartojimo dar reikės atsakyti į daugelį klausimų.
Jaunimui svarbu turėti ambicingų planų
ML. Grįžkime prie šios dienos konferencijos. Autoritetinga profesūra klausosi jaunųjų pranešėjų, malonu matyti tokią vyresniųjų kolegų globą. Jaunieji mokslininkai nesijaučia išmesti ant ledo, būtų puiku, jei tokią globą jaustų ir tolesniame savo profesinio ar mokslinio tobulėjimo kelyje.
K. Starkevičius. Mane džiugina, kad šie jaunieji žmonės pasirinko mokslinių tyrinėjimų kelią. Neabejoju, kad jau šiandien bent kai kurie iš jų yra gavę mūsų verslo bendrovių naudingų pasiūlymų, kuriuos priėmę ir įsidarbinę versle galėtų gauti gerokai didesnius, negu mokslininkų atlyginimus. Deja, mokslas dar nėra mūsų valstybėje tinkamai įvertinamas. Bet jaunimas žvelgia į ateitį, nesusivilioja tik šiandieniniu didesniu atlyginimu. Teisingas požiūris, kai galvojama apie ateitį. 30 jaunų pranešėjų šios dienos konferencijoje teikia didelių vilčių. Sveikindamas jaunuosius mokslininkus palinkėjau, kad pirmoji Nobelio premija, kurią kada nors gaus Lietuvos mokslininkas, būtų iš maisto ar agrarinių mokslų sektoriaus.
ML. Reiktų geroko virsmo, kad tai įvyktų.
K. Starkevičius. Kodėl gi ne? Viskas įmanoma, bent taip galvoju apžvelgdamas šį gražų jaunimo būrį. Juk literatui Česlovui Milošui iš Kėdainių krašto pavyko tapti Nobelio literatūros premijos laureatu. Svarbu turėti ambicingų planų.
Inovacijų poligonas Dotnuvoje
ML. Č. Milošas kilęs iš agurkų krašto – Kėdainių, į kuriuos agurkus Vytauto laikais iš Krymo atvežė karaimai. Viskas siejasi. Pradėjęs veikti „Nemuno“ slėnis jaunimui turėtų suteikti naujų paskatų ir galimybių. Naujausia tyrimų aparatūra, inovacijos, vyresnės kartos patirtis ir jaunimo ambicijos turėtų sudaryti tvirtą lydinį.
K. Starkevičius. Man teko matyti mokslines laboratorijas ir kitose šalyse, nes lankiausi ne tik ūkiuose, bet ir mokslininkų darbo vietose. Ir štai ką pastebiu. Mūsų slėnių laboratorijose įgyta naujausia aparatūra, tačiau prie jos pasinaudojančiųjų eilutės dar nesusidaro. Užsienyje norint atlikti tyrimą tenka užsirašyti į eilę ir gerokai palaukti. Universitetams, pirmiausia A. Stulginskio universitetui, reiktų pagalvoti, kaip kviesti tyrinėtojus iš užsienio, kitus šalies moksle bei versle dirbančius tyrėjus, kad brangi aparatūra nestovėtų be darbo. Šiandien tai nauja aparatūra, o po metų kitų bus pasenusi. Aišku, mūsų mokslininkams turėtų priklausyti pirmumo teisė naudotis šia aparatūra, bet iš tos brangios aparatūros gal būtų galima šiek tiek ir užsidirbti.
ML. Visko nenumatysi, pati veikla daug išmoko. Bet ministerijos tarnautojai veikia kitais principais, jų darbe viskas reglamentuota.
K. Starkevičius. Atsakysiu gyvenimišku pavyzdžiu. Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavaldus Dotnuvos eksperimentinis ūkis, kuris nebematė perspektyvos plėtoti mokslą ir buvo gerokai pasimetęs, nes mokslu Dotnuvoje užsiima kita institucija. Žemės ūkio ministerija perėmė tą eksperimentinį ūkį, nes buvo rengiamasi jį privatizuoti. Šiuo metu ūkis priklauso mūsų ministerijai, disponuoja 1200 ha žemės. Esame numatę kartu su „Nemuno“ slėniu pastatyti ten modernią fermą su biodujų jėgaine. Bus galima ūkininkams parodyti, kaip veikia visas šiuolaikinis gamybos ciklas, nes ūkininkai konservatyvūs, juos nėra paprasta įpratinti prie naujovių. Įgijome gerą poligoną diegti mokslui skirtas naujoves. Galėsime organizuoti lauko dienas, nes ne kiekvienas ūkininkas nori įsileisti į savo ūkius daug lankytojų. Per lauko dienas mokslininkai galėtų teikti savo pasiūlymus. Jau turime ir pirmus pasiūlymus. Šiemet pirmą kartą surengta „Kukurūzų diena“, būtent tame ūkyje pademonstruotos įvairios kukurūzų veislės, praktiškai galima buvo stebėti visą augimo ciklą, o pabaigoje surengtas seminaras.
ML. Grįžtame į Nikitos Chruščiovo pradėtąją „kukurūzacijos epochą“?
K. Starkevičius. Norime parodyti, kad šis augalas nieko dėtas, jei jį Sovietų Sąjungoje imta diegti nemokšiškai. Po N. Chruščiovo vizito į Ajovos valstiją JAV buvo nupirkta kukurūzų sėklų, bet nenupirktos auginimo technologijos. Kukurūzai šalyje virto pašaipos objektu. Dabar Lietuvoje kitos sąlygos ir jei turima tinkamų veislių, tai galima gauti net ir labai gerą derlių. Šiemet gauta apie 10 t/ha kukurūzų derliaus, kai kurie ūkininkai gavo net po 12 t. Tai visai padorūs skaičiai. Jau galima užsiauginti gerą kukurūzų derlių, galima iš jų gaminti įvairius pašarus ir gauti gerus pieno primilžius. Štai kodėl mūsų inovacijų poligonas gali turėti didelę reikšmę.
Lašinius užsiauginti reikia iš anksto
ML. Su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais ir žurnalistais šiemet nemažai teko važinėti po pažangius Lietuvos ūkius. Naudodamasis proga noriu padėkoti ministerijai už puikiai organizuotą projektą, supažindinusį su Lietuvos žemės ūkio naujovėmis ir plėtotės tendencijomis. Galima didžiuotis mūsų ūkininkų sumanumu, bet kyla ir prieštaringų minčių. Stiprūs ūkiai, auginantys veislines bulves parduoda kone išimtinai geresne kaina užsienio klientams, mėsinių alpinės veislės galvijų augintojai orientuojasi vėlgi į Vokietijos ar Šveicarijos užsakovus. Mat Lietuvoje daugumai pirkėjų ši išties puiki produkcija tiesiog neįperkama – pernelyg brangi. Tai, kas išties gero Lietuvoje pagaminta, eksportuojama, o mūsų rinką užpildo antrarūšė, užtat pigi lenkų produkcija, danų kiauliena, kurios patys danai tikriausiai nevalgo.
K. Starkevičius. Atsakysiu pavyzdžiu kad ir iš pieno sektoriaus. 60 proc. pieno turime eksportuoti, kitaip turėtume paskersti karves, uždaryti perdirbimo įmones, atleisti darbuotojus. Mūsų vietinė rinka yra per maža šalyje pagaminamai produkcijai realizuoti. Eksporto rinka kaip tik padeda sumažinti kainas mūsų vidaus vartotojams. Gaudami gerus pelnus galime savo vartotojams tiekti pigesnę produkciją. Varškė ar sūris, kurį eksportuojame į Rusiją, Lietuvoje perpus pigesni. Galvijininkystėje turime skatinti pirmiausia mėsinių galvijų bandas. Mūsų užauginama produkcija labai kokybiška, todėl noriai perkama užsienyje, net toje pačioje Šveicarijoje, auginančioje tas pačias alpines karves. Šveicarai, vokiečiai labai vertina ir mūsų išaugintus jaučius ir buliukus. Jeigu seksis auginti ir eksportuoti didelį produkcijos kiekį, tai mūsų ūkininkas galės ne tik galą su galu sudurti, bet ir plėsti bandą. Ne visada jautienos kainos bus aukštos, gali būti metai, kai kainos mažės. Turime užsiauginti „lašinių“, kurie padėtų išgyventi ūkininkams sunkmetį. Žemės ūkyje visada esama tos kreivės – kilimo ir smukimo.
Prisiminkime liepos mėnesį, kai su pieno ūkiais buvome patekę į „duobę“. Dabar pakilome, bet rinkos ir kainų svyravimų niekada neišvengsime. Ūkininkai turi prie tų svyravimų priprasti, jiems laiku pasirengti. Čia kaip su upėmis: jeigu vasarą upės išsenka, tai tenka naudotis iš anksto įrengtos užtvankos patvenktu vandeniu. Žemės ūkyje protingiems ūkininkams kitaip ir nebūna.
Bus daugiau.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Gedimino Zemlicko nuotraukos