Mokslo premijai užsienio lietuviams gauti kandidatų darbus vertinti šiais metais pirmą kartą buvo patikėta Lietuvos mokslų akademijos ekspertams. Premijos teikimo renginyje kalbiname Lietuvos mokslų akademijos prezidentą prof. Valdemarą RAZUMĄ.Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Profesoriau, šalia Lietuvos mokslo premijos šiemet jau ketvirtą kartą teikiama mokslo premija užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Ar tai reiškia, kad lietuvių mokslininkų geriausių darbų „svorio centras“ pamažu iš Lietuvos pradeda „slysti“ užsienio šalių link? Šitaip klausiu ir todėl, kad daug talentingų Lietuvoje parengtų jaunų biochemikų, biotechnologų, genetikų dirba svetur. Ar gimtojoje šalelėje jiems ankšta, sunkiau atsiskleisti?
Valdemaras Razumas. Man nėra paprasta atsakyti, ar Lietuvoje sunkiau nei užsienyje atsiskleisti mokslo talentams. O kad į biochemijos mokslą ateina labai talentingi ir kūrybingi jaunuoliai, matyt, sąlygoja ir tai, kad biochemija yra labai sudėtingas ir kompleksiškas mokslas. Šiame moksle sėkmingai reiškiasi nemažai pasiekę taip pat matematikos, fizikos, chemijos ir kitų mokslų srityse. Šiandien matėme kaip vienas iš mokslo premijos užsienio lietuviams laureatų – Skirmantas Kriaučionis – skaidrėse rodė, kokias sudėtingas DNR molekules nagrinėja biochemikai ir sugeba padaryti stebėtinų atradimų.
ML. Tie užsienyje atsidūrę jauni mokslininkai Lietuvoje gavo potencialą, t. y. išsilavinimą, o užsienyje gauna galimybes tą potencialą sėkmingai realizuoti. Tą gana akivaizdžiai galima pastebėti.
V. Razumas. Kiek galima stebėti vykstančius procesus, tai biochemiją studijuojantys gabūs jaunuoliai jau bakalauro studijose po truputį pradeda kelti sparnus – į magistrantūrą taiko užsienio šalių universitetuose. Jau nekalbant apie doktorantūrą. Kodėl taip yra? Gal tie jaunuoliai mato, kad ta didžiulė ES struktūrinių fondų parama Lietuvai vis dar atrodo ne visai reali, tarsi boluotų kažkur horizonte. Lietuvos mokslo vis gerėjančios galimybės bent jau kai kurių mūsų jaunų žmonių sąmonės tarsi ir nepasiekia. Nors net amerikiečiai mokslininkai atvažiuoja į Lietuvą ir stebisi puikia aparatūra mūsų laboratorijose, kurią ne visados galima išvysti užsienio laboratorijose. Lietuvoje dar esama mąstymo inercijos, nepasitikėjimo savo šalies aukštosiomis mokyklomis ir mokslo institucijomis. Užsienyje atrodo viskas daug paprasčiau, mažiau įvairių kliuvinių, tad viską greičiau galima padaryti.
ML. Gal veikia ir psichologinis veiksnys? Blogą pavyzdį teikia pernelyg didelis mūsų kai kurių profesorių ir dėstytojų susireikšminimas, akademiniame gyvenime per maža demokratiškumo.
V. Razumas. Stebiuosi, kad ir kai kuriais mūsų Mokslų akademijos nariais: skaitydami pranešimus (kad ir apie inovacijas paskutiniame Akademijos renginyje) jie smulkmeniškai išvardija kokio nors projekto dalyvių mokslo vardus, laipsnius ir titulus. Toks sureikšminimas visiškai nereikalingas, pasakyčiau, kad net kenksmingas. Mes dabar Akademijos leidinių redkolegijų sąrašuose reikalaujame rašyti tik narių vardą ir pavardę, be jokių laipsnių ir titulų. Vardas ir pavardė, o ne laipsnis turi kalbėti apie žmogų. Jeigu nežinome tos pavardės, tai ir mokslo laipsnis neišgelbės, nepadės susikurti autoriteto. Akademinėje aplinkoje reikia siekti paprastumo.
ML. Per mokslo premijos užsienio lietuviams teikimo ceremoniją kaip niekada dažnai buvo minima Lietuvos mokslų akademija, kurios mokslininkams buvo patikėta ekspertuoti pretendentų į premijas darbus.
V. Razumas. Išties Mokslų akademija buvo minima iš gerosios pusės, ko gan ilgą laiką iš oficialių asmenų nebūdavo. Anksčiau kandidatų mokslo premijai gauti darbus vertindavo Lietuvos mokslo tarybos ekspertai, šiemet pasitikėjimas buvo išreikštas Lietuvos mokslų akademijai. Matyt, šis faktas rodo išaugusį valdžios akyse Mokslų akademijos autoritetą.
ML. Gal viskas paprasčiau: faktas, rodantis akivaizdžią tiesą – po rinkimų keičiasi vadovaujančios personos ministerijose. Tai atsispindi areną paliekančiųjų retorikoje ir pasikeitusiame bendravimo su tauta tone.
V. Razumas. Galimas ir toks atvejis. Džiugina tai, kad Akademijos komisija, atrinkusi tris premijuotinus asmenis, sugebėjo įtikinti šio sprendimo teisingumu Švietimo ir mokslo ministerijos komisiją. Tai Akademijos narių darbo kokybės įrodymas.
ML. Kaip įvertintumėte Jums artimiausią iš apdovanotųjų – genetiką, biochemiką Skirmantą Kriaučionį?
V. Razumas. Vertinu vienu žodžiu: šaunuolis. Lietuvos mokslų akademijos nariai turi gerų publikacijų prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose – taip ir turi būti. Bet kai jauni mokslininkai spausdinami „Science“ ir kituose garsiuose mokslo žurnaluose, tai mes galime jais tik didžiuotis.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas