Dr. Aldona Vasiliauskienė
2012 m. spalio 30 d. Lvovo na-cionaliniame Ivano Franko universitete, specialioje mokslinėje taryboje (K 35.051.12) doktorantė Olena Lukačiuk sėkmingai apsigynė istorijos mokslų kandidato (lietuviškai – istorijos daktaro) disertaciją: „Lietuva ir lietuviai ukrainiečių bend-ruomeninėje – politinėje pasaulėžiūroje (1989–2009 m.)“.Disertacijos mokslinis vadovas – Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto Ukrainos naujausios istorijos katedros ist. m. dr. (mūsiškai habil. dr.) prof. Kostiantinas Kondratiukas (Kostiantyn Kondratiuk), oficialūs oponentai buvo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos I. Kripjakevičio Ukrainos instituto naujausios istorijos skyriaus vedėjas ist. m. dr. prof. Ivanas Pateris (Ivan Pater) ir Prieškarpatės nacionalinio Vasilijaus Stefaniko universiteto Ukrainos istorijos katedros vedėjas, ist. m. kand. doc. Igoris Rajkivskis (Igor Rajkivskij).
Teigiamų atsiliepimų į autoreferatą Olena Lukačiuk sulaukė ir iš Lietuvos edukologijos universiteto Naujosios istorijos katedros vedėjo prof. Juozo Skiriaus, Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkės gydytojos Natalijos Šertvytienės ir Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentės dr. Aldonos Vasiliauskienės.
Disertacija skirta Lietuvai ir parašyta Ukrainoje – tai svarbus įvykis Lietuvos mokslo visuomenei ir galimybė sudominti ukrainiečių bendruomenę lietuviška problematika, praplėsti bendrus tiriamuosius projektus ir juos populiarinti.
Be abejo, darbe itin svarbūs autorės O. Lukačiuk atlikti originalūs tyrimai, kadangi be seniau įdiegtų Lietuvos ir lietuvio įvaizdžių, 1989–2009 m. vykusių pokyčių Ukrainos bendruomeninėje-politinėje sąmonėje niekas netyrinėjo.
O. Lukačiuk pastangos išskirti Lietuvos Respublikos vietą nūdienos istorinėje ukrainiečių atmintyje, ieškoti stereotipų lietuvių–ukrainiečių santykiuose yra labai svarbios, kadangi Lietuvos mokslininkai šią problemą tyrinėjo tik Eurointegracijos kontekste, iškeldami Ukrainos, kaip buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, siekius.
Disertacijos tikslas ir uždaviniai susieti su autorės tyrinėjimais apie Lietuvos ir lietuvių įvaizdžių formavimą dabartinėje ukrainiečių bendruomenėje, jų ypatybes ir etapus, taip pat su lietuvio vaidmeniu bendruomeniniame-politiniame Ukrainos gyvenime 1989–2009 m. O. Lukačiuk išskiria aplinkybes, turėjusias įtakos bendruomeninės sąmonės apie Lietuvos Respubliką formavimuisi Ukrainoje. Modeliuojant galutinį požiūrį į šalį ir bendruomenę, ukrainiečiams svarbu ne tik tarpdisciplininis priėjimas, bet ir lietuvybės klausimo šiandieninėje Ukrainoje iškėlimas.
Sumanytoji tema ir pati disertacija – tyrimo naujovė Ukrainos mokslų baruose.
Sumaniai pateikta disertacijos struktūra: ją sudaro penki skyriai, jungiantys 17 poskyrių. Prieduose esančios iliustracijos leidžia vizualiai susipažinti su svarbiausiomis Lietuvos Respublikos vietomis.
Informatyvi istoriografijos analizė (pristatyti ne tik ukrainiečių, lietuvių, bet ir amerikiečių, anglų, baltarusių, rusų bei lenkų tyrinėtojų darbai).
Disertacijoje gausu panaudotos literatūros ir šaltinių: archyvinė medžiaga, teisinės sutartys, autorės užrašyti prisiminimai, interviu ir anketos, vadovėliai, moksliniai straipsniai ir meno kūriniai bei publikacijos periodikoje. Gebėjimas juos išskirti ir sugrupuoti rodo disertantės erudiciją ir gilią mokslinę įžvalgą.
Autorės atlikta metodologinė analizė leidžia suprasti, kaip, formuojant bendruomeninę pasaulėžiūrą, galima sujungti skirtingus šaltinius ir net numatyti jų poveikį – tai taip pat nauja istorijos moksle.
Disertacijos pagrindas – atlikta analizė: bendruomeninių-politinių procesų poveikis ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje, lietuvių susidomėjimas Ukrainos humanistika, lietuvių-ukrainiečių bendradarbiavimas, ukrainiečių konstruojamas Lietuvos ir lietuvių įvaizdis – visa tai leidžia mokslininkei O. Lukačiuk pamatyti svarbią problemą, būdingą ukrainiečių bendruomenei per paskutiniuosius dvidešimt metų. Kartu tai surinkta unikali medžiaga apie lietuvių ir ukrainiečių ryšius, kuriuos ateityje būtina plėsti ir gilinti, o sukaupta medžiaga tampa reikšmingu šaltiniu tolimesniems tyrimams.
Daugeliui lietuvių nepakankamas ukrainiečių kalbos žinojimas taps kliūtimi detaliau susipažinti su O. Lukačiuk disertacija, todėl siūlytina autorei rasti galimybių ir į lietuvių kalbą išversti bent autoreferatą, kuris papildytų Lietuvos bibliotekų rinkinius. Be to, siūlytina tęsti tyrinėjimus ir parengti monografiją.
O. Lukačiuk tyrinėjimai yra originalūs, savarankiški ir moksliški, turintys reikšmingą įnašą atskleidžiant XX a. pab.–XXI a. pr. lietuvių ir ukrainiečių santykius.
Trumpa biografinė pažintis
Būtina pastebėti, kad šių metų gegužę būsimoji mokslininkė Olena Lukačiuk lankydamasi Lietuvoje atliko specialius tyrimus, kuriais papildė disertaciją. Į Lietuvą ją traukė ne tik rašoma disertacija, bet ir vaikystės metai.
Olena Lukačiuk gimė 1987 m. rugpjūčio 7 d. Ukrainoje, Chmelnickio srityje. Tėvą karininką Vasilijų Lukačiuką 1986 m. perkėlus į Lietuvą (buvo paskirtas į 7-tą desantinį pulką Kaune), žmona Oksana 1987 m. su dukra atvyko į Kauną, kur Taikos prospekte turėjo butą. Oksana baigusi Čemerovcų medicinos mo-kyklą (Chmelnickio sritis), įsidarbino 93-ajame darželyje medicinos sesele ir čia dirbo ketverius metus. Tą darželį lankė ir dukra Olena. 1992 m. Vasilijų Lukačiuką perkėlė į Ukrainą ir šeima apsistojo Javorove (Lvovo sritis), ten gyvena ir dabar.
Olena mokėsi Javorovo trečioje vidurinėje mokykloje ir 2004 m. ją baigusi įstojo į Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto Istorijos fakultetą. Nuo antro kurso ėmė domėtis Lietuva: kai ką prisiminė iš savo ankstyvos vaikystės, daug gražaus apie šią šalį jai pasakojo mama.
2008 m. mokydamasi ketvirtame kurse parašė kursinį darbą „Lietuvos įvaizdis ukrainiečių visuomenės sąmonėje (1991–2008)“ (darbui vadovavo doc. Elena Arkušova). Tuo metu Istorijos fakulteto Ukrainos naujausių laikų katedroje dirbo Universiteto mokslinis sekretorius prof. Oleksiejus Suchyj (dabar minėtos katedros vedėjas), studentę supažindinęs su tada Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete dirbusia šio straipsnio autore. Ji buvo paprašyta talkinti ir konsultuoti rašant darbus šia tematika. Todėl neatsitiktinai Olena buvo supažindinta su Lvove aktyviai veikiančios lietuvių bendruomenės „Medeina“ vadovais ir nariais, į Lvovą atvykstančiais lietuvių mokslininkais Šiaulių universiteto profesoriais prorektoriumi Donatu Jurgaičiu, prof. Genovaite Kačiuškiene, Vilniuje dirbančiu kun. t. Pavlo Jachimec OSBM ir kitais.
2009 m. sėkmingai apgintas magistrinis darbas „Lietuvos įvaizdis ir lietuviška tematika ukrainiečių visuomenės sąmonėje (1991–2009)“ (darbo vadovas prof. Kostiantinas Kondratiukas). Gabiai ir darbščiai magistrantei buvo pasiūlyta stoti į doktorantūrą, tęsti ir plėsti šios tematikos tyrinėjimus. Doktorato tema „Lietuva ir lietuviai ukrainiečių bendruomeninėje-politinėje pasaulėžiūroje (1989–2009 m.)“. Iki disertacijos gynimo padaryta daug: intensyviai mokytasi (mokomasi ir dabar) lietuvių kalbos.
Džiugu, kad rengiant disertaciją, O. Lukačiuk parengtas anketas noriai pildė ne tik Lvove gyvenantys, bet ir į šį garbingą miestą atvykstantys lietuviai.
Reikia tikėtis, kad ši pirmoji Ukrainoje apginta O. Lukačiuk disertacija apie lietuvius ir ukrainiečius atgavus nepriklausomybę, bus paskata ir kitų mokslininkų tiek lietuvių, tiek ir ukrainiečių įvairiems šios srities tyrinėjimams.
Nuotrauka iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės albumo