Apie „Mokslo Lietuvą“ Tauragėje

Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai, į susitikimus su tauragiškiais kviečiami įdomūs žmonės.
Lapkričio 9 d. į renginį bibliotekoje atvyko laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresnysis mokslinis redaktorius dr. Algirdas Matulevičius, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Silverijus Statkus, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Danutė Naujokienė.Skaityklos vedėja Meilė Parnarauskienė pristatė svečius ir padėkojo už atvykimą.
Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas papasakojo apie laikraštį, kuriam vadovauja 15 metų, jo darbo stilių. Nuo 1989 m. laikraštis leidžiamas du kartus per mėnesį. Tai Sąjūdžio bangos pakylėtas leidinys, atsispindintis Sąjūdžio idėjas, buvo suformuota laikraščio koncepcija. Leidinys nėra nei cenzūruojamas, nei veikiamas politikų.

Tai solidus, rimtas leidinys. Norint tokiu leidiniu išlikti, kaip sakė redaktorius, reikia pasišventimo, įdėti daug pastangų. Laikraštis išgyvena iš projektams teikiamų lėšų, paremia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Leidinį prenumeruoja 400 prenumeratorių, tiražas 550 egzempliorių, todėl vien iš prenumeratos išgyventi neįmanoma. Lėšų stygių kompensuoja kiti dalykai, žmogiškasis faktorius, bendravimas su įdomiomis asmenybėmis.
Renginyje pristatyta „Mokslo Lietuvos“ publikacijų tematika. Renginio dalyviai galėjo įsitikinti jos įvairumu, nes visi norintys gavo po keletą laikraščio numerių. Čia rašoma apie Lietuvą, įvairias jos sritis, mokslą ir kultūrą ir tai, kas svarbu žmogui.
Vyriausiasis redaktorius padėkojo Tauragės rajono savivaldybės B. Balt-rušaitytės bibliotekai už renginio organizavimą ir prenumeruojamą „Mokslo Lietuvą“. Jeigu žmonės atėjo į susitikimą, vadinasi laikraštis yra įdomus.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (iki 2010 m. – instituto) vyresnysis mokslinis redaktorius istorikas daktaras žurnalistų sąjungos narys Algirdas Matulevičius sakė, kad laikraštis „Mokslo Lietuva“ – geras traukos centras, šviesulys, dvasios atgaiva, nes įdomiai rašo ir pats vyriausiasis redaktorius. Dr. A. Matulevičius enciklopedininku dirba 40 metų. Sovietiniais laikais jis pirmasis pradėjo tyrinėti Mažąją Lietuvą, parašė apie ją knygą, daug studijų ir straipsnių apie šį kraštą ir įžymius kultūros, visuomenės veikėjus.
A. Matulevičius kalbėjo apie leidinyje spausdinamą medžiagą, aptarė paskutiniojo numerio tematiką. Jame atsispindi gamta, istorija, literatūra, kultūra, mokslinės temos, žmonių gyvenimai. Istorikas pasidžiaugė, kad „Mokslo Lietuvoje“ nemažai rašoma apie Mažąją Lietuvą, tragišką prūsų gentį, baltus. Laikraštyje buvo straipsnis ir apie K. Donelaičiui skirtą renginį Tauragės bibliotekoje. Jame dalyvavo Tolminkiemio memorialo autorius Napalys Kitkauskas, Kaliningrado rašytojų organizacijos pirmininkas Borisas Bartfeldas, gimęs ir augęs Karaliaučiaus krašte, parašęs knygą „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“. Šiame renginyje dalyvavo rašytojas Olegas Gluškinas, parašęs apybraižų apie įžymius Rusijos žmones, kurių veikla susijusi su Rytų Prūsija, Jemeljanas Jemeljanovas, nusipelnęs Rusijos mokslo veikėjas, geologijos mokslų daktaras akademikas profesorius, parašęs 20 knygų, daugiau kaip 400 mokslinių darbų. Šie Kaliningrado rašytojai, kaip ir kiti krašto inteligentai, daug prisidėjo prie Tolminkiemio muziejaus išsaugojimo.

K. Donelaičiui skirtą renginį pavasarį Kaune organizavo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas S. Šamborskis, jame dalyvavo svečiai iš Kaliningrado. Apie tai taip pat rašyta „Mokslo Lietuvoje“.
A. Matulevičius teigė, kad laikraštyje esama tokių dalykų, kurių nerasi jokiame vadovėlyje, rašoma apie taurius žmones, daug nuveikusius Lietuvoje ir užsienyje.
Pats redaktorius važinėja į susitikimus su kamera rankose, svarbiausias dėmesys leidinyje skiriamas Lietuvai, savo žemei, todėl šis laikraštis yra dvasingas, maloniai skaitomas, skiepijantis pagarbą ir meilę savo tautai, pasididžiavimą garbingais žmonėmis.
A.    Matulevičius pasidžiaugė, kad jau ketvirtą kartą atvyksta į Tauragės bibliotekoje organizuojamą renginį. Istorikas kalbėjo apie Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistą keturių tomų „Mažosios Lietuvos enciklopediją“, „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (išėjo 21 tomas) ir enciklopedijos „Lietuva“ tritomį.
B.
VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bend-ruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis pasidžiaugė, kad pavyko svečius iš Vilniaus atvežti į Tauragę, kalbėjo, kaip 1988–1989 m. kūrė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenę, Sąjūdžio laikais pasitarnavo spauda, nes jis leido laikraštį „Lietuviškas prielaiškas“, kaip subūrė 4 tūkst. Karaliaučiaus krašto lietuvių, steigė lietuviškas bendrijas. S. Šamborskis padėkojo „Mokslo Lietuvos“ redaktoriui žodžiais: „Ačiū, kad esate, kad šviečiate Lietuvą“.

Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Silverijus Statkus padėkojo svečiams už apsilankymą, už įdomius pasisakymus ir įteikė jiems šiais metais išleistą knygą apie Tauragę.
Kitą dieną svečiai susipažino su Taurage, pabuvojo prie V. Kudirkos, V. Putvinskio paminklų, apžiūrėjo Tauragės pilies ansamblį, paštą, evangelikų liuteronų M. Mažvydo bažnyčią, nuvyko į Požėrūnus prie senojo ir naujojo paminklo, kur 1812 m. gruodžio 31 d. Prūsijos kariuomenės generolas Johanas Jorkas fon Vartenbergas ir Rusijos kariuomenės generolas Ivanas Dibičius pasirašė konvencijos aktą dėl karinių veiksmų nutraukimo. Gruodžio 28-ąją Tauragė ruošiasi iškilmingai pažymėti 200-ąsias konvencijos metines.

Emilija Algaudė Bukontienė
Uljanovo (Karaliaučiaus sritis) vidurinės mokyklos mokytoja

Nuotrauka iš Emilijos Algaudės Bukontienės archyvo