Lapkričio 14 d. Lietuvos Respub-likos Seime vyko tarptautinė konferencija „Europos kalbos technologijų amžiuje: quo vadis?“ Lietuvių kalbos instituto organizuotame renginyje dalyvavo Europos valstybių mokslo institucijų atstovai, politikai, kalbos technologijų ekspertai. Buvo aptariama, su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduria Europos kalbos nuolat kintančiame skaitmeniniame XXI amžiuje. Niekam ne paslaptis, kad ypač didelis susirūpinimas kyla mažosioms Europos kalboms, joms atsiduriant naujų kalbos technologijų lauke, taip pat kuriant ateities strategiją.
Jeigu daugiakalbystė įvardijama kaip vertingiausias Europos istorijos palikimas, tai ar išgirsime vienas kitą bendraudami tik savąja kalba? Ko gero tai vienas iš kertinių klausimų, šiandien aktualus daugeliui šalių. META-NET atliktas tyrimas atskleidė ir dar nepanaudotas galimybes daugiakalbei Europai. Pagaliau kokios Europos Sąjungos struktūrinės paramos galima tikėtis ne tik diegiant naujas kalbos technologijas, bet ir kuriant įvairių šalių nacionalines kalbų strategijas, o gal vieningą strategiją? Klausimų daug ir viena konferencija į visus juos negali duoti atsakymo, bet gali padėti pagrindą diskusijoms nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2014–2020 m. programas.
„Mokslo Lietuvos“ atstovas konferencijos metu pakalbino UAB Tilde direktorių, META-NORD projekto vadovą Andrejų Vasiljevą (Andrejs Vasiljevs).
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Andrejau Vasiljevai, Jūsų pavardės užrašymo forma sako, kad esate latvis.
Andrejus Vasiljevas. Tikrai taip. Ir gyvenu Latvijoje.
ML. Kaip vertinate dabartinę Latvijos informacinės kalbinės erdvės būklę?
A. Vasiljevas. Visose Baltijos šalyse padėtis panaši, nes mūsų šalių istorija panaši (bent jau per paskutinius 60–70 metų), ne kažin kiek skiriasi valstybių dydis. Tiesa, lietuviškai kalbančiųjų skaičius kiek didesnis negu latvių ir estų.
ML. Bet ir tų lietuvių skaičius Lietuvoje metai iš metų mažėja.
A. Vasiljevas. Ne geresnė latvių ir estų padėtis, kurių skaičius gimtose šalyse taip pat mažėja. Ir vis dėlto mūsų šalių padėtis kalbos požiūriu skiriasi. Estijoje jau daug metų veikia nacionalinė kalbos technologijų programa. Tai padeda estų kalbai. Tiesa, Estijoje nėra didelių technologinių kompanijų, kurios bent kiek plačiau diegtų ar panaudotų savo produkcijoje tas kalbos technologijas.
Latvijoje, kaip nebūtų gaila, nebuvo ir nėra nacionalinės kalbos technologijų programos. Dabar kiek pavyko pažadinti snaudžiančius Latvijos politikus. Lapkričio mėnesį Rygoje vyko susitikimas su politikais, kalbėta, kad reikia tokios nacionalinės programos. Ekspertai vertino pasiūlymus ir neilgai trukus tokia programa bus pradėta rengti. Šio susitikimo iniciatorė – Lat-vių kalbos agentūra.
ML. Žodžiu, susigriebta pačių lat-vių iniciatyva, nelaukiant, kol paragins Briuselis.
A. Vasiljevas. Vyko šiems reikalams skirta konferencija, per pertrauką ekspertai prie vyno taurės ėmė spontaniškai reikšti savo nusiteikimą veikti, spręsti kalbai kylančius iššūkius skaitmeninių technologijų amžiuje. Politikai, kurie ten dalyvavo, ekspertų nuomonę palaikė, o tolesnės iniciatyvos ėmėsi Latvių kalbos agentūra.
Lietuviai kiek geresnėje padėtyje, nes tokią programą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ turi kiek anksčiau priėmę. Šiai programai skirtą pranešimą šios dienos konferencijoje perskaitė LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto biuro vedėjas Ramūnas Čepaitis. Tai labai plati kompleksinė programa, mano manymu, tai didelis lietuvių laimėjimas – turėti tokią programą. Neabejoju, kad ją pradėjus įgyvendinti jau po kelerių metų Lietuvoje padėtis pagerės.
ML. Ateityje tikriausiai keisis, bet kaip programa įgyvendinama dabar? Jūsų žvilgsnis iš šalies mums svarbus.
A. Vasiljevas. Nereiktų tų projektų suvokti kaip šalių lenktyniavimo lauko. Kalbos būklę lemia daug objektyvių sąlygų – šalies dydis, ta kalba kalbančiųjų skaičius ir t. t. Europos Sąjungoje pagal nacionalinės kalbos būklę skaitmeniniame pasaulyje šalys skirstomos į keturias kategorijas, tačiau aukščiausia kategorija nėra suteikta nė vienai kalbai. Apie jokią kalbą negalėtume pasakyti, kad ji atitiktų aukščiausiai kategorijai keliamus reikalavimus.
ML. Lieka nuleisti rankas, nes prieš realybę, kaip prieš vėją, nepapūsi?
A. Vasiljevas. Priešingai, reikia visiems susiimti ir bendromis jėgomis kibti ir spręsti problemas.
ML. Vienos politinės partijos buvo siūloma kurti bendrą baltų – lietuvių ir latvių informacinės erdvės programą ir rūpintis šių kalbų ateitimi.
A. Vasiljevas. Latvijoje veikianti bendrovė „Tilde“ daug dirba kurdama informacinių technologijų programas ir kitus skaitmeninius produktus latvių ir lietuvių kalbomis. Padaryta tikrai nemažai, bet mums sunku šioje veikloje pavyti dideles valstybes. Jos gali skirti daug didesnes lėšas šiems tikslams, gerokai daugiau turi savo produkcijos vartotojų. Vadinasi, turi ir daugiau suinteresuotumo kurti ir diegti kalbų informacines technologijas.
ML. Nei latviai, nei lietuviai niekad nesusilygins su tomis šalimis nei kalbos vartotojų skaičiumi, nei galimybėmis disponuoti didelėmis lėšomis. Tai ką galime ir turime padaryti?
A. Vasiljevas. Pasakyčiau kitaip. Europos Sąjungoje lietuvių ir latvių kalbos turi lygiai tą patį statusą, kaip prancūzų, vokiečių ar ispanų kalbos. Visos jos yra ES oficialios kalbos, kaip ir dar 18 kitų šalių valstybinės kalbos. Taigi 23 kalbos turi ES oficialių kalbų statusą. Mūsų tikslas įtikinti ES politikus Briuselyje, kad kalboms, kurios neturi didesnės technologinės paspirties, būtų skiriamas padidintas dėmesys. Tos kalbos gali būti atitinkamai testuojamos ir jų reikmėms skiriamas papildomas finansavimas.
ML. Ar realu tikėtis papildomo finansavimo?
A. Vasiljevas. Be jokių abejonių. Man yra tekę dalyvauti diskusijose, kur šie klausimai buvo svarstomi, bet jie buvo keliami atskirų šalių ar tik atskirų kalbų informacinių technologijų specialistų. Trūko ligi šiol kritinės masės, kuri būtų sudaryta šiems klausimams iškelti ir spręsti. Jeigu mūsų šalių politikai, ministrai, vyriausybių vadovai vienu balsu reikalautų išskirtinio dėmesio mažų šalių valstybinėms kalboms, tai neabejoju, kad pavyktų įtikinti ir didelių šalių politikus mūsų reikalavimų teisingumu.
Juk kokia buvo ES kalbų priešistorė. XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais ES buvo skiriamos labai didelės lėšos kalbų technologijoms diegti ir plėtoti. Tuos pinigus gavo ir programas vykdė tos valstybės, kurios tuo metu buvo ES narės. Vėliau ES narės senbuvės nutarė: užteks, kalbos technologijų srityje daug padaryta, dabar aktualesni kiti dalykai. Toliau tegul pati rinka šiuos procesus valdo… Kai mes 2004 m. įstojome į ES, kai kurie apžvalgininkai tą metą net pavadino „kalbų technologijų ledynmečiu“. Mums šis ledynmetis vis dar tęsiasi.
ML. Ir tęsis tol, kol Briuselio koridoriuose nesudarysime kritinės masės tą sąstingį paveikti? Išties laikas prikelti įšale sustingusius politikus.
A. Vasiljevas. Koridoriuose ar posėdžių salėse – kaip čia pasakius. Vyksta dideli politiniai žaidimai, kurių taisykles reikia perprasti ir įsisavinti. Dabar kaip tik patogus momentas tas problemas iškelti ir aktualizuoti, nes svarstomas naujas 2014–2020 m. ES biudžetas, o siūlomos priemonės turi būti skirtos padėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Visai realu mums rūpimą programą, skirtą ES mažų tautų kalbų technologijoms diegti, pasiūlyti svarstyti.
Bus svarstoma „Horizon 2020“ – bendroji programa tyrimams ir inovacijoms 2014–2020 m. Pagaliau yra „Connecting Europe Facility“ fondo lėšos bendrai Europos infrastruktūrai gerinti, finansiškai silpnesnių šalių projektams įgyvendinti. Šių programų ribose bendromis pastangomis galima pasiekti sustiprinto ES dėmesio būtent mūsų kalboms. Suprantama, ir kitų mažesnių ES valstybių panašius sunkumus patiriančioms kalboms.
ML. Kol baltai išsijudina, Europos traukinys dažnai jau būna nuvažiavęs toli į priekį. 2013-ieji metai ant nosies, o 2014–2020 m. ES biudžetas bus svarstomas, ko gero, 2013 m. pavasarį.
A. Vasiljevas. Todėl ši Vilniaus konferencija ir rengiama. Panaši konferencija Rygoje vyko kiek anksčiau, o lapkričio 30 d. vyko Zagrebe. Šiose konferencijose ir rengiame pasiūlymus būsimoms karštoms diskusijoms Briuselyje, bet visų pirma mums reikia patiems susitelkti, o paskui vieningu balsu prabilti iš aukščiausių ES tribūnų.
Ar nevėluojame? Nesu ES pareigūnas ar valdininkas, tad man sunku vertinti, bet nieko nedarydami juo labiau nieko nelaimėsime. Man žinoma, kad Europos Komisijoje yra politikų, kurie palaiko mažų tautų kalbų problemų spendimą.
ML. Šiandienos konferencijoje ne iš vieno kalbėtojo lūpų išsprūdo tokie pasakymai kaip „pavojai mažų tautų kalboms“, bet žodis „globalizmas“ nebuvo ištartas. Kaip Jums atrodo, kur didžiausi pavojai mūsų kalboms (mintyje turiu mažų tautų kalbas) gresia – iš išorės, o gal glūdi mumyse pačiuose? Tai didžiulė emigracija iš Baltijos šalių, mažas gimstamumas ir didesnis mirtingumas, lyginant su kitomis ES šalimis. Prie tų vidinių pavojų priskirčiau ir nepakankamą gimtosios kalbos autoritetą mūsų visuomenėse, bent jau nemažoje dalyje gyventojų. Taigi kur tuos pavojus matote Jūs?
A. Vasiljevas. Man atrodo, kad informacinės technologijos labai stip-rus įrankis, visa gudrybė jį protingai panaudoti. Jeigu delsime ar išvis nieko nedarysime rankas sudėję, tai šis naujas pasaulis, kuris randasi tiesiog mūsų akyse, paprasčiausiai išstums mus į gyvenimo pašalius. Globalizacijos tendencijos, mažų ir didelių kalbų konkurencija veikia ne mūsų naudai. Nieko neveikdami, delsdami mes tik stipriname savo didžiųjų konkurentų galias.
Kita vertus, tas informacinių technologijų galimybes juk galime panaudoti ir savo kalbų labui. Tam privalome savąsias kalbas įtvirtinti internetinėje erdvėje, skaitmenizuoti savo raštijos ir kultūros turtus, „apmokyti“ kompiuterius savųjų kalbų, sukurti patogias ir gerai veikiančias automatinio vertimo programas, kad mūsų įvairaus amžiaus kompiuterių naudotojai suprastų, kas skelbiama internetinėje erdvėje kitomis kalbomis. Labai svarbu ne tik mums patiems suprasti, bet kad ir lietuvių, lat-vių raštijos spausdinto žodžio turinys būtų prieinamas kitų tautų žmonėms, kuriems tai įdomu ir rūpi.
Visa tai privalome patys įgyvendinti, nes savaime nepasidarys ir už mus niekas kitas nepadarys, net ir nepasirūpins, kad būtų padaryta. Mums patiems rūpi, todėl mes patys ir turime padaryti.
Kalbos ir kalbos skaitmeninimo instituto vadovas Stelio Piperidis, META-NET aljanso vadovas Georgas Rehmas ir Tartu
universiteto Kompiuterių mokslo instito mokslininkas Neeme Kahuskas klausosi konferencijos „Europos kalbos technologijų amžiuje: quo vadis?“ pranešimų
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Gedimino Zemlicko nuotrauka