„Gyvenimas knygai. Vaclovas Biržiška“ – toks naujausios Vilniaus universiteto šių metų vėlyvą rudenį išleistos monografijos pavadinimas*. Iš pradžių vertėtų apibūdinti du šio leidinio veikėjus – autorių ir tiriamąjį asmenį, Vaclovą Biržišką. Pirmasis – Vilniaus universiteto profesorius emeritas Vladas Žukas, pats būdamas bibliografas ir knygotyrininkas, išsamiai pristato, netgi su apoteoze iškelia jau istorijon įėjusio nepriklausomos Lietuvos mokslo kūrėjo V. Biržiškos profesinį ir žmogiškąjį atsidavimą knygai. Kelis dešimtmečius rengtas veikalas pateikia gilią VDU profesoriaus asmenybės ir tiriamųjų darbų charakteristiką, kurią galėtume vertinti kaip knygos mokslo istorijos paminklą. Autoriaus paskelbtos monografijos horizontas toks platus, kad vos telpa į beveik 600 knygos puslapių.
Veikalo tyrimo objektas – aktyvaus visuomenės ir mokslo darbuotojo V. Biržiškos interesai: veikla, mokslo darbai, pastarųjų vertinimas ir būdingi asmenybės bruožai. Monografijos pradžia skiriama pratarmei ir padėkai prisidėjusiems prie šio leidinio atsiradimo. Autorius, nuodugniai išnagrinėjęs įvairius šaltinius apie profesorių, juos argumentuotai suskirsto: archyvinius, bibliografinius, memuarinius, ikonografinius. Didžiausią šaltinių dalį sudaro archyviniai šaltiniai. Jie tiek apimtimi, tiek turiniu yra vertingiausi. ,,Literatūra“ pavadintą monografijos istoriografinę dalį apima trys skirsniai – bendra gyvenimo ir veiklos apžvalga, veiklos sritys ir parašyti veikalai.
Profesoriui V. Žukui teko sudėtinga užduotis – išanalizuoti asmenybės, pasišventusios ne vienai veiklos sričiai, ir nuolatos dirbusios už kelis, labai gausų atliktų darbų kiekį ir spektrą. Ir nors per ilgą vykdyto tyrimo laiką keitėsi vertinimo kriterijai, daugėjo pažinimo galimybių, monografija taikliai atskleidė temų ir problemų kompleksą, o tie likę nenagrinėti klausimai pateikti kaip dar netirti. Tai rodo mokslo užduoties plėtros ir tęstinumo perspektyvas.
Monografijos turinį sudaro 13 skyrių, pabaigoje įdėta iliustracijų ir asmenvardžių rodyklė. Viena svarbesnių leidinio apie V. Biržišką dalių – ,,Gyvenimo ir veiklos bruožai“. Joje vertinti tiek teigiami, tiek neigiami knygos istoriko patirties ir išgyvenimų aspektai. Kritinis vertinimas padeda skaitytojui susidaryti objektyvų, o ne pagražintą mokslininko asmenybės vaizdą. Šis skyrius išsamiai apibūdina veiksnius, jaunystėje formavusius V. Biržiškos pasaulėžiūrą, mentalitetą, net sprendimų ir pasirinkimų sąlygas ir vingius. Knygoje išsamiau apžvelgiamas domėjimasis su teise susijusiais mokslais, dalyvavimas visuomeninio gyvenimo erdvėje. Čia knygai paliekama gerokai mažiau vietos, nes susitikimas su ja numatomas kituose skyriuose.
Profesoriaus indėlis į knygotyrą pradedamas nagrinėti monografijos puslapiuose, pavadintuose ,,Darbas Nepriklausomos Lietuvos aukštosiose mokyklose“ ir ,,Veikla draugijose“. Veikale charakterizuota asmeninė V. Biržiškos biblioteka, pateikiama leidinių klasifikacija, apimtis, tačiau trūksta žinių apie leidinių kaupimo istoriją, išsamesnio tematikos, leidinių rūšių aptarimo. Knygoje įdėtas skyrius apie VDU profesoriaus kaip enciklopedijos redaktoriaus vaidmenį ir itin išryškinama ,,Lietuviškos enciklopedijos“ reikšmė Lietuvos kultūros ir mokslo pasaulyje. Be šio universalaus kūrinio, knygoje dažnai minimas ir ,,Aleksand-rynas“ – senųjų lietuvių rašytojų biobibliografinis veikalas.
Okupacijų poveikis V. Biržiškos akademinei veiklai ir asmeninio gyvenimo pokyčiams atskleidžiamas monografijos skyriuje ,,1940 m. spalis–1944 m. liepa Lietuvoje“ ir kituose skyriuose. Čia rutuliojamas ir išeivijos metų naštos apibūdinimas, kurį paryškina įvairios laiškų ir V. Biržiškos kūrybos citatos. Tyrimą gilina mokslinės veiklos barų atodangos, kuriuose dažniausiai vyrauja bibliotekininkystė, bibliografija, biobibliografija, kiti informaciniai leidiniai, biografika, pilietinė istorija, spaudos istorijos tyrimai.
Vienas didžiausių monografijos apie profesorių Vaclovą Biržišką privalumų – objektyvi, įvairiais šaltiniais ir literatūra grįsta asmenybės ir jos ryšių su kitais žmonėmis analizė. Knygotyrininkas vaizduojamas ne tik kaip mokslui atsidavęs akademikas, bet ir kaip kai kurių netobulumų bei nekasdienių įpročių turintis žmogus. Įvairūs faktai apie charakterį ir poelgius leidžia mokslininką įsivaizduoti ne darbinėje aplinkoje, susipažinti su juo tarytum iš vidaus. Autorius taikliai atskleidžia VDU profesoriaus požiūrį įvairiais, dažnais aktualiais, net opiais dienos klausimais, kuris leidžia kūrinį vertinti kaip turintį gana erdvų turinio kontekstą. Monografijoje nuolatos primenami broliai – Mykolas ir Viktoras, apžvelgiama ir jų veikla, įtaka V. Biržiškai.
Mokslininko gyvenimą gana veržliai vaizduojanti knyga pasibaigia kiek liūdnokai – ,,Minorine gaida“ (yra ir toks skyriaus pavadinimas). Bibliografo ir tyrėjo, atlikusio didžiulius darbus knygos mokslui, paskutinieji gyvenimo metai monografijoje aprašomi kaip itin nostalgiški ir net niūrūs. Tačiau baigiamosios leidinio pastabos gana optimistinės – profesorius išaukštinamas, pagrindžiami nuopelnai ir jų išliekamoji reikšmė. Jis vadinamas ,,daugiausia nuveikusiu lietuvių knygotyrininku“, lietuviškos periodikos istorijos pradininku, lietuviškos knygos istorijos tyrinėjimų avangardistu.
Vertinant monografijos kalbą, galima teigti, kad vienas vertingiausių jos bruožų – gyvo kalbėjimo stilius. Autorius ne tik pateikia teorines įžvalgas ir pažintinę informaciją, bet ir tekstą pagyvina citatomis, naudoja menines priemones – epitetus, palyginimus. Aiškiai ir nuosekliai suskirstytos knygos dalys, objektyvi minčių raiška, sklandi kalba – visa tai didins skaitytojų gretas ir pelnys jų simpatijas.
Ilgus metus rengto darbo trūkumus, jei tik jų kas ras, užgožia privalumai. Tiesa, vieną kitą pastabą norėčiau pateikti. Knygoje pasigendama kiek išsamesnės kai kurių temų (pavyzdžiui, asmeninės bibliotekos, V. Biržiškos kaip bibliofilo) analizės, knygos pradžioje pernelyg didelis dėmesys skiriamas teisės mokslams – monografija juk skirta profesoriaus gyvenimui ir veiklai, susijusiai su knyga, aptarti. Kaip trūkumą galima įvardyti informacijos apie iliustracijas, ypač nuotraukas, lakoniškumą.
Nepaisant pateiktų pastabų, be išlygų sutinkame, kad ką tik dienos šviesą išvydęs tyrimas ,,Gyvenimas knygai. Vaclovas Biržiška“ – informatyvi, plataus spektro ir mokslo požiūriu svari monografija. Jos turinys neabejotinai reikšmingas ir turintis išliekamąją vertę. Besidomintiems VDU profesoriaus gyvenimu skaitytojams ši knyga bus nelygint lobynas, iš kur galima semtis patikrintų ir susistemintų žinių apie V. Biržiškos akademinę kompetenciją, auditorinius darbus ir parengtus veikalus, paties veikėjo asmenybės brandą, charakterio bruožus, akiračius, greta buvusius ir įtaką jam bei visai Lietuvai dariusius žmones.
Toma Kaminskaitė
* ŽUKAS, V. Gyvenimas knygai. Vaclovas Biržiška. Vilnius: 2012, 579 p.