Pabaiga, pradžia Nr. 21
Lapkričio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos rūmuose vykusioje Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijoje kalbinome Lietuvos žemės ūkio ministrą Kazį STARKEVIČIŲ. Tačiau laikas bėga labai greitai, ir antroje pokalbio dalyje tą patį pašnekovą pristatome jau kaip Lietuvos Respublikos Seimo naujos kadencijos narį. Pirmas kartas Lietuvos žemės ūkio ministerijos istorijoje, kai savo kadenciją baigęs ministras neatsiduria „už borto“, bet ir toliau gali turėti veiksmingos įtakos valstybės žemės ūkio politikai. Pareigos keičiasi, bet veiklos esmė ta pati – šalies žemės ūkio reikalai, kuriems aptarti ir skirtas šis pašnekesys.Besaikio vartojimo pasekmės
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Seimo nary, per praėjusį pokalbį minėjome, kad šiandieninis ūkininkas turi nuolat galvoti apie savo veiklos saugiklius, vaizdžiai tariant, reikia turėti užsiauginus lašinių juodai dienai. Viską užkrauti tik ant ūkininko pečių irgi neteisinga, nes valstybė, tikriau valstybės vyrai, juk taip pat turi galvoti, kaip tam ūkininkui padėti užsitikrinti saugiklius savo veiklai. Nepaslaptis, kad ir finansinės krizės pasaulyje yra tam tikros sąmoningos veiklos rezultatas – bankų, oligarchų ar kitų kartais neaiškių struktūrų.
Kazys Starkevičius. Globaliai žiūrint, taip ir yra. Dėl per didelio reguliavimo, arba dėl visiško nereguliavimo taip kartsykiais atsitinka. Ir didžioji Pasaulinė ekonominė krizė (Didžioji depresija) 1929–1932 m., ir mūsų pastarųjų metų krizė prasidėjo JAV, o jos sukelta banga paveikė visą pasaulį. Kaip to išvengti? Vargu ar pavyks, bet kiekviena šalis privalo rūpintis tam tikrais saugik-liais, padėsiančiais krizės padarinius amortizuoti, sušvelninti. Svarbu turėti sukauptų krizinių fondų lėšų. Estai turėjo 10 mlrd. eurų krizinį fondą, todėl jiems pavyko krizę įveikti lengviau. Lietuva tokio fondo neturėjo, o turėtas lėšas pravalgė, nes skatino vartojimą, todėl mus krizė paveikė smarkiau.
Laimei, su krize pavyko gana sėk-mingai susidoroti, todėl neturime tokių padarinių kaip Pietų Europos šalys – Graikija, Ispanija, Portugalija. Vargu ar šiandien norėtume būti „Šiaurės Atėnais“ krizę patiriančių dabartinių Atėnų pavyzdžiu. Lietuva yra darbščių žmonių šalis, iš senovės Atėnų semiamės įkvėpimo kaip iš aukštos kultūros miesto, mokslo ir menų Europoje pavyzdžio, bet dabartinių finansinių ir ekonominių sunkumų, kuriuos patiria graikai, mes nenorime.
ML. Be vartojimo ekonomika susto-tų, nefunkcionuotų. Besaikis vartojimas vėlgi artina pragaištį. Tai kaip tą optimumą pasiekti? Gal iš senovės graikų būtų galima pasimokyti, kaip siekti aukso vidurio, saiko ir būtinybės darnos, kuri ir sudaro harmoniją. Ko gero, tinka ne vien menams ir architektūrai, bet ir ekonomikai?
K. Starkevičius. Manau, kad LR 15-oji vyriausybė, kuriai vadovavo premjeras Andrius Kubilius, elgėsi teisingai. Mums teko mažinti administravimo kaštus, ką ir darėme. Jeigu būtume paleidę į vartojimą didžiulį pinigų kiekį, kaip darė prieš tai buvusi vyriausybė, tai būtume sukėlę milžinišką infliaciją. Šalys, pasirinkusios vartojimo didinimą, šiandien jaučia sunkias krizės pasekmes. Jos laiku nesiėmė tų priemonių, kurių ėmėsi Lietuvos 15-oji vyriausybė. Mums teko mažinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį, laikinai sumažinti pensijas, imtis ir kitų ryžtingų priemonių. Graikai dabar tą patį priversti daryti.
ML. Graikai ne Lietuvos žmonės, kurie įpratę prie visokių kataklizmų. Matome, kas darosi Graikijos gatvėse.
K. Starkevičius. Jeigu graikai būtų anksčiau susirūpinę, jų valstybė nesiristų bankroto link ir gatvėse tikriausiai būtų ramu. Bet graikai ir toliau mano, kad ES turtingos šalys, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, ir toliau juos turi maitinti, skirti subsidijas. Tos šalys taip pat surištos, nes yra daug investavusios į įvairias Graikijos sritis. Pavyzdys, kaip besaikis vartojimas, nepagrįstas ekonomiškai, sukelia labai sudėtingas pasekmes.
Kaip spartintas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus augimas
K. Starkevičius. Baltijos šalys rodomos pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis su krize. Patvirtinimas, kad Lietuvos 15-osios vyriausybės vykdyta politika buvo teisinga. Kai ši vyriausybė 2008 m. pradėjo darbą, oponentai vienu balsu šaukė, kad jokios krizės nėra, tai mūsų išsigalvojimas. Nors nereikėjo būti dideliu ekonomikos žinovu, kad matytum, jog ekonomikos perkaitimas jau buvo pasiekęs labai pavojingą lygį. Apie tai signalizavo ir kitų šalių ekonomikos ekspertai, bet jų nenorėta girdėti.
ML. Turime scenarijų, kai partiniai interesai tampa svarbesni už valstybės reikalus. O juk dar yra oligarchų, klanų interesai. Kas darytina, kad įvairių politinių ir ekonominių jėgų dažna įkaitė Lietuvos valstybė galutinai nevirstų bananine respublika? Ar turime tokių svertų ir apsaugos priemonių? Dabar jau klausiu Jūsų ne kaip ministro, bet naujos kadencijos Seimo nario.
K. Starkevičius. Atsakysiu, remdamasis savo, kaip buvusio ministro, patirtimi. Jau minėjau, kad 15-ajai vyriausybei pradėjus darbą, ekonomikos nuopuolis Lietuvoje buvo pasiekęs 15 proc. ribą. Tais metais tik žemės ūkis ir buvo tas garvežys, tempęs pirmyn šalies ekonomiką. Kaip tuos 1,6 proc. augimo žemės ūkio sektoriuje pasiekėme? Supaprastinome paramos sistemą ūkininkams, buvo paskatintos investicijos į gamybos priemonių atnaujinimą, naujų technologijų diegimą. Bankai tuo metu nebuvo mūsų draugai, bet prie Paskolų garantijų fondo numatėme 450 mln. Lt skirti paskoloms (75 proc. lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 25 proc. iš nacionalinio biudžeto). Paskelbėme konkursą bankams, kurie norėtų dalyvauti tuos pinigus įsisavinant, bet nustatėme jiems maržą ne didesnę kaip 3 proc. palūkanų eurais ir ne didesnę kaip 6 proc. litais. Sutartis pasirašėme su aštuoniais bankais. Priminsiu, kad tuo metu bankai siūlė ūkininkams paskolas už 15 proc. palūkanas litais ir apie 10 proc. eurais. Mes sugebėjome numušti palūkanas, o pasekmė – gerokai šoktelėjęs į priekį net krizės metais Lietuvos žemės ūkio sektorius.
Pagrindai padėti, bet ar jais bus pasinaudota
ML. Į Lietuvos politinio gyvenimo areną atėjo buvusios opozicinės jėgos, vadinasi, tauta ne visai adekvačiai suprato 15-osios vyriausybės sprendimus. Šiuo atveju neturiu mintyje sprendimų, kurių buvo imtasi žemės ūkio sektoriuje. Buvusi opozicija nuolat kritikavo 15-osios vyriausybės ekonominę politiką, o dabar pati atėjo į valdžią. Ar neatsitiks taip, kad padarę žingsnį pirmyn, žengsime du žingsnius atgal? Kaip Jūs vertinate iš jau dabartinio opozicionieriaus Seime pozicijų?
K. Starkevičius. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Dabar Lietuvos ekonomika viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Situacija gerėja ir tai teikia vilčių naujos, 16-osios Vyriausybės veiklai ir visai šaliai. Naujoji Vyriausybė turi šias palankias aplinkybes protingai panaudoti.
Tačiau prieš rinkimus buvo tiek pridalyta gražių pažadų, kurių realiai nepavyks įvykdyti ir tą naujajai Vyriausybei labai greitai teks pripažinti. Akivaizdu, kad jau bandoma visaip suktis nuo tų išdalytų nerealių pažadų vykdymo. Naujasis premjeras Algirdas Butkevičius kalba, kad žemės ūkyje reikia skatinti galutinio produkto sukūrimą, auginti daugiau galvijų ir kitų gyvulių, nes mes negauname tokių didelių tiesioginių išmokų, kokias gauna ES šalių senbuvių ūkininkai. Taip galime gauti papildomas nacionalines išmokas, mokėti papildomai už kvotinį pieną ir stiprinti pieno sektorių, o tai labai svarbu. Taip pat galime papildomai mokėti ūkininkams už mėsinių gyvulių auginimą, nes tik taip galima padidinti jų konkurencingumą. Būtent tokią sistemą mes ir siekėme įgyvendinti savo žemės ūkio politikoje.
Dabar naujosios Vyriausybės laukia pirmas testas. Mūsų pasiūlytame projekte, kuris dabar iš Seimo grįžta A. Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei, numatytos paramos ūkininkams lėšos – 117 mln. Lt . Ūkininkams buvo duotas pažadas, pažiūrėsime, kaip veiks naujoji Vyriausybė. Pagrindai padėti, bet kai atėjusiems į valdžią reikia juos vykdyti, kartais ieškoma visokių būdų, kaip įsipareigojimų atsikratyti. To neturėtų būti.
Nuogąstauti yra dėl ko
ML. Ar ne per anksti pradėta nuogąstauti? Duokime 16-ajai Vyriausybei pradėti darbą, įsibėgėti, paskui vertinsime. Juk pasaulyje įprastas geras tonas reikalauja šimtą dienų leisti naujai vyriausybei dirbti jos nekritikuojant.
K. Starkevičius. Pasakysiu, kas kelia nerimą. Štai kad ir minimalaus darbo užmokesčio pakėlimo peripetijos. Reikia pradėti nuo savęs, įvertinti, kiek tu moki savo darbuotojams privačiame sektoriuje. Kai kurie iš privataus verslo atėję į politiką mėto pažadus valstybės mastu, bet savo įmonėse kažin kodėl to minimalaus darbo užmokesčio neskuba kelti. Viktoro Uspaskicho įmonių darbo užmokesčio minimumo vidurkis apie 850 Lt, o jis kalba apie šalies minimalaus darbo užmokesčio vidurkį 1500 Lt.
ML. Aiškina, kad jie yra sistemos dalis ir jeigu kels darbo užmokestį vienoje atskirai paimtoje bendrovėje, tai ji neatlaikys konkurencijos.
K. Starkevičius. Tai kodėl kiti gali ir moka daugiau? Manau, kad naujoji koalicija dar turės atsiprašyti Lietuvos žmonių už pažadus, kurie tebuvo rinkimų triukas.
ML. Jei kas išties kelia nerimą, tai partinių interesų dominavimas virš valstybės interesų. Todėl niekas negali garantuoti, kad buvusios vyriausybės pradėtieji darbai, tarp kurių juk yra ir neabejotinai sėkmingų, nebus stabdomi. Dar Antanas Maceina yra pastebėjęs būdingą lietuvių bruožą: užsidegti, pradėti, nebaigti ir mesti į šalį, nes naujas susižavėjimas verčia griebtis naujų sumanymų. Projektinis finansavimas sunkina imtis ilgalaikių mokslinių darbų. Jeigu kas nors panagrinėtų, kiek visokiausių projektų Lietuvoje pradėta, įgyvendinta arba ne visai, ir paskaičiuotume iš jų gautą realią naudą, tai tikriausiai susiimtume už galvos…
K. Starkevičius. Esame demokratinė valstybė, turime ne tik poziciją, bet ir opoziciją. Dirbdamas Seime visus tuos procesus stebėsiu, galėsiu ir patarti, jeigu manęs norės klausyti. Jeigu nenorės, yra ir kitų veikimo būdų. Pirmas kartas Lietuvos žemės ūkio istorijoje, kai ministras po savo kadencijos neatsiduria neveiksnioje būsenoje. Esu dirbęs Seime, dabar sugrįžtu dirbti į man gerai žinomą darbą.
ML. Ir paskutinis klausimas: kaip visa, kas pasakyta, susieti su mūsų jaunimu, kuris renkasi mokslinės veiklos kelią ir jau turi ką pasakyti. Jaunųjų mokslininkų konferencijoje visa tai šiandien girdėjome per skaitytus pranešimus, bet toli gražu ne viskas nuo jaunųjų priklauso.
K. Starkevičius. Nebuvau tas tradicinis ministras, kuris tik sėdėjo savo kabinete. Vieną dieną per savaitę skirdavau žemės ūkio bendrovių, ūkių ir kitų objektų lankymui. Dažnai ateidavau į mokslininkų konferencijas ir klausydavausi mokslininkų pranešimų. Svarbiausia, kad tie darbai ir darbeliai, kuriuos daro mūsų jaunimas, galėtų būti praktiškai pritaikyti. Tam mes kūrėme visą sistemą, kurios viena iš dalių yra ir mūsų pirmoje pokalbio dalyje aptartas Dotnuvos bandomasis ūkis. Veikia „Nemuno“ slėnis, kuris vis labiau įsibėgėja. Jaunimui yra kur eiti, daryti savo bandymus ir kitus darbus. Kad tik būtų noro. Eikite, darykite ir perteikite savo rezultatus ir pasiūlymus ūkininkams. Jaunimo darbuose jau dabar matau nemažos praktinės naudos, tačiau reikia persilaužimo mūsų ūkininkų mąstysenoje. Labai svarbu, kad jie esamas šalyje žinias – teorines mokslo ir praktines, naujų technologijų žinias – perimtų savo ūkiuose. Taip pat kaimynų taikomas technologines ir kitas žinias. Matau realią galimybę padidinti grūdinių kultūrų derlingumą dar viena tona iš hektaro, jeigu naudosimės naujausiomis mokslo rekomendacijomis ir technologijomis. Tik reikia, kad ūkininkai tas naujoves priimtų. Su grūdinėmis kultūromis mes dar nesame pasiekę geriausių rodiklių, kai lyginamės kad ir su Vokietija. Lyginant su kaimyninėmis šalimis mūsų grūdinių kultūrų auginimo rezultatai geriausi, bet mums reikia orientuotis į Vokietiją.
Štai kad ir cukrinių runkelių sektorius. 2012 m. mūsų šios kultūros derlingumo vidurkis Lietuvoje – 60 t/ha, cukringumas – 17 proc. Vokietijoje cukrinių runkelių derlingumas kiek didesnis, vidurkis siekia apie 65 t/ha, bet ten ir žemės geresnės. Ūkininko Jono Talmanto laukuose (Pelėdnagių kaimas, Kėdainių r. savivaldybė) jau pasiekta net 100 t/ha cukrinių runkelių derlingumas. J. Talmantas yra Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Jis naudoja mokslo ir naujausių technologijų pasiekimus ir taip sugeba sumažinti nuostolius. Naujausia technika padeda išvengti iki 10 t/ha nuostolių, bet rezervų yra ir daugiau.
ML. Dėkodamas už šį pokalbį ir išsakytas mintis noriu palinkėti, kad Jūsų siekiai, keliant Lietuvos žemės ūkio autoritetą Lietuvos žmonių akyse ir tarptautinėje erdvėje pildytųsi kuo sėkmingiausiai.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Gedimino Zemlicko nuotraukos