Julius Norkevičius,
Ridas Viskauskas
Gruodžio 6 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bibliotekoje surengta XVI Lietuvos mokslo istorikų konferencija „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Pirmą kartą ji pavadinta tarptautine. Jos organizatorius doc. dr. Algimantas Nakas pradėdamas renginį, paskelbė, kad susirinko gražus būrys iškilių mokslo raidos tyrinėtojų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus krašto ir Rygos technikos universiteto (RTU) – šios aukštosios mokyklos rektorius Leonidas Ribickis (Leonids Ribickis) ir Alida Zigmunde.
Svečiai paminėti neatsitiktiniai. Konferencijos plenarinis posėdis buvo skirtas Rygos technikos universiteto 150-osioms metinėms. Anot VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno, šią sukaktį paminėti ragino istoriniai ryšiai: RTU reikšmė Lietuvai, visam regionui – didžiulė. Pranešime „Lietuvos inžinerijos lopšiui – Rygos politechnikos institutui – 150 metų“ doc. dr. Vytautas Pocius (Lietuvos edukologijos universitetas) aiškiai sudėjo akcentus: „Šios mokyklos darbas ir jos auklėtiniai paliko neišdildomus pėdsakus lietuvių inžinerijos, kultūros, politikos ir kitoje veikloje. Rygos politechnikos instituto lietuviai studentai, susibūrę po „Vilties“ draugijos sparnu, subrandino tautinius jausmus, kurių neužmiršo ateityje ir perdavė kitiems. Rygoje subrendę inžinieriai po Nepriklausomybės paskelbimo buvo pirmųjų techninių institucijų kūrėjai ir vadovai ir gerokai prisidėjo formuojant Lietuvos valstybės pagrindus“.
Apie Rygos technikos universiteto dabartį trumpai papasakojo rektorius prof. habil. dr. Leonidas Ribickis. Parodytas ir trumpas RTU istorijai skirtas filmas. Doc. dr. Alida Zigmunde skaitė pranešimą „Mokytojų su aukštuoju mokslu rengimas Rygos politechnikos mokykloje ir Rygos politechnikos institute (1862–1919)“.
Konferencija buvo skirta dar vienai sukakčiai. Tik ji nebuvo garsiai įvardyta. Įžvalgesnieji mokslo istorikai tai pastebėjo. Ir ne vien iš mokslo istorikus subūrusio doc. dr. Algimanto Nako pranešimo „Gelžbetonio sklaidos Lietuvoje patriarcho, įžymaus statybų konstruktoriaus Prano Markūno 140-osios gimimo metinės“. Pranešėjas parengė įdomią ekspoziciją, pristatančią sukaktuvininko turiningą gyvenimą, projektuotus ir statytus tiltus, gamybinius ir gyvenamuosius pastatus.
Ši konferencijos ekspozicija buvo ne vienintelė. A. Nakas kartu su universiteto bibliotekos darbuotojomis parengė senųjų vadovėlių, knygų, skirtų statybos, projektavimo, konstrukcijų, kitiems svarbiems technikos klausimams aptarti, parodą. Jai panaudoti ekspozicijos sumanytojo A. Nako asmeninio archyvo fondai, Mokslotyros centro darbuotojų sukaupti leidiniai.
Po plenarinio posėdžio perskaitytas 31 pranešimas. Konferencijos darbinę dalį pradėjo šiauliečiai Vilius Puronas („Šiaulių požemiai – tarp tikrovės ir legendų“), Tomas Petreikis („Elektros energijos raida Šiauliuose“), Antanas Griganavičius („Mokslo ir technikos raida Šiaulių ligoninėje“).
Vėliau tribūną „okupavo“ matematikos tematika. Perskaityti keturi pranešimai. Juos skaitė Algirdas Ažubalis („Mokinių matematinių gebėjimų psichologijos tyrinėtoja“), Juozas Banionis („Lietuvos universitetas 1922–1930 m.: matematikos studijos ir matematikai“), Donata Kulviecaitė („Izaoko Niutono veikalui „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (Principia mathematica) – 325 metai“), Joana Kastickaitė („Pedagogas Kazys Klimavičius (1866–1972) ir jo matematinė veikla“).
Eglė Makariūnienė, Rasa Kivilšienė tęsė XV Lietuvos mokslo istorikų konferencijoje pradėtą pažintį su iškilių Lietuvos fizikų atmintinomis vietomis. Raimonda Daiva Jankauskienė dviem pranešimais pristatė Juozo Matulio mokinius Abramą Molčadskį ir Vytautą Kaikarį. Vytautas Baliūnas, Algimantas Jakimavičius, Henryka Ilgievič, Laima Petrauskienė, Vytautas Pocius, Alina Šveistytė, Violeta Apšegaitė, Liudvika Knizikevičienė, Valerija Januškevičienė, Aldona Marcinkevičienė konferencijos dalyvius supažindino su mūsų šalies garsių vyrų Vladislavo Vielchorskio, Juozapo Strumilos, Gedimino Volskio, Boleslovo Styros, Kazimiero Slieko, Juozo Vileišio, Igno Medziuko gyvenimu, moksline ir kasdienos veikla.
Mokslo istorikai išklausė Sigito Saladžinsko pranešimą „Tautiška giesmė“ sentikių bendruomenėje“ ir Jono Srėbaliaus – „2013-ieji – tarmių metai. Regiono kultūros perspektyvos“, Juozo Algimanto Krikštopaičio – „Istorinė ir kultūrinė patirtis – intelektinė Baltijos šalių vertybė“. Keturi pranešimai buvo skirti mūsų šalies bažnyčių įvairiems klausimams aptarti.
Šešioliktasis mokslo istorikų susibūrimas nepažeidė per ankstesnius metus susiklosčiusių tradicijų. Visi plenarinio posėdžio dalyviai nusifotografavo bendrai atminimo nuotraukai. Dalyviai gavo konferencijoje skaitytų pranešimų rinkinį „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ (sudarytojai – doc. dr. Algimantas Nakas, Regina Keliotienė, redaktorė – Nijolė Žuvininkaitė: 2012, VGTU leidykla „Technika“). Leidinį puošia ir nespalvotos archyvinės nuotraukos, pranešėjų portretai.
