Dr. Aldona Vasiliauskienė
Pastaruoju metu skundžiamės finansiniais trūkumais ir neatsitiktinai – lėšų itin trūksta kultūros, švietimo ir daugeliui kitų svarbių ir reikalingų institucijų. Labai jų trūksta mokykloms: ypač tą jaučia nedidelių miestelių mokyklos. Tačiau be finansų yra ir kita svarbi pusė – dvasingumas, pagarba savo vietovės ir viso krašto istorijai, pastangos saugoti ir puoselėti savo papročius bei tradicijas, įamžinti kraštiečius. Minėtos veiklos sklaidai svarbų impulsą duoda mokyklos vadovas. Nedaug šalyje mokyklų, galinčių pasigirti ir pasididžiuoti atliktais darbais, skambančiais ne tik savo rajone, šalyje, bet ir užsienyje. Viena tokių – Bazilionų vidurinė mokykla esanti 18 km nuo Šiaulių ir priklausanti Šiaulių rajonui. Mokykloje mokosi 170 mokinių. Didžiausia klasė – vienuoliktokų (17 mokinių), mažiausia – šeštokų (tik septyni). Juos ugdo gražus 24 pedagogų kolektyvas, kuriam vadovauja mokyklos direktorius Rimantas Gorys, pavaduotoja mokytoja metodininkė Irena Vaičiulienė. Mokykloje 10 vyr. mokytojų, 10 mokytojų metodininkų, kiti – mokytojai.
Mokykla vykdo plačią veiklą, dalyvauja įvairiuose projektuose. Pristatysime tik du mokyklos veiklos barus: miestelio įkūrėjų vienuolių bazilijonų atminties įprasminimą ir buvusios mokyklos mokytojos Barboros Mejerytės vardo įamžinimą.
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės ir Bazilionų vidurinės mokyklos archyvų
Vienuolių bazilijonų atminties įprasminimas
Bazilionų vidurinė mokykla ne sykį minėta įvairiuose Lietuvos periodikos leidiniuose, jai dėmesio skyrė ir „Mokslo Lietuva“. Mokykla išgarsėjo įsijungusi į konferencijų ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ (ordino trumpinys – OSBM) organizavimą Lietuvoje ir dalyvaudama šiai tematikai skirtose konferencijose Ukrainoje. Būtina paminėti, kad 2001–2011 m. suorganizuota 10 konferencijų, skirtų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui (po penkias vyko Lietuvoje ir Ukrainoje). Tai turbūt pati pirmoji mokykla Lietuvoje, įsijungusi į tarptautinių konferencijų organizavimą.
Jau į pirmąją konferenciją, vykusią Šiaulių universitete, Bazilionų vidurinėje mokykloje ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios parapijos salėje (Aušros Vartų g. 7a) pranešimus be lietuvių mokslininkų skaitė svečiai iš Lenkijos, Ukrainos, Romos.
Prof. t. Porfirijaus Pidručnyj OSBM – atstovo iš Vatikano dalyvavimas konferencijoje ir betarpiškas bendravimas su Bazilionų mokyklos kolektyvu, kėlė mokyklai naujų tikslų, kurių įgyvendinimas pateisintų tokį didelį pasitikėjimą – neteko girdėti apie jokią kitą mokyklą Lietuvoje, kurioje būtų lankęsis svečias iš Vatikano…
Tad neatsitiktinai iš Ukrainos, Lenkijos ir tolimesnių užsienio šalių į Lietuvą atvykstantys vienuoliai bazilijonai (broliai ir kunigai) ar ukrainiečiai mokslininkai stengiasi apsilankyti Bazilionų vidurinėje mokykloje. O mokykloje yra ką pažiūrėti – bibliotekoje sukauptas gausus ukrainistikos kampelis: suvenyrų, ikonų, knygų, albumų (meno ir nuotraukų), periodikos leidinių, stendų su nuotraukomis iš konferencijų, kitų bendrų su ukrainiečiais renginių, susitikimų. Nemažai medžiagos ukrainistikos tematika padovanoja atvykstantys svečiai, ypač Ukrainos ambasados darbuotojai, periodinių leidinių lietuvių bei ukrainiečių kalbomis yra parūpinusi straipsnio autorė. Direktoriaus Rimanto Gorio iniciatyva mokykloje sukurti filmai iš minėtų konferencijų, susitikimų su ukrainiečiais.
Ne sykį mokyklą lankė ir mokyk-los renginiuose dalyvavo Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovai, mokyklos mokiniai ir mokytojai kviečiami į ambasados organizuojamus renginius Vilniuje. Tuo pačiu norisi paminėti dar vieną unikumą: nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje (2004 m. vasaris–2008 m. kovo 15 d.) Borysas Klimčukas, atsidėkodamas Bazilionų mokyklos kolektyvui už veiklą ukrainistikos srityje mokyklai ir visam Bazilionų miesteliui 2005 mokslo metų pradžios proga padovanojo koncertą: į Bazilionus iš Lucko atvyko didžiulis autobusas atlikėjų.
Rugsėjo 6 d. atlikėjai iš Ukrainos džiugino pilnutėlės Bazilionų kultūros namų salės klausytojus (daugelis atvyko iš Šiaulių, kitų aplinkinių vietų): Voluinės filharmonijos meniniai kolektyvai – Igorio Stravinsko premijos laureatas styginių orkestras „Kantabile“ (vadovas Tovyjus Rivecas), vyrų kvartetas „Akordas“ (nusipelnę artistai Olegas Gontaras, Mykola Palijus, Viktoras Mročko, Andrijus Zaryckij, vadovaujami Ukrainos nusipelniusio meno veikėjo Andrijaus Hordijčuko), solistė Zoja Komaruk (dabar jau nusipelniusi Ukrainos artistė). Minėti kolektyvai garsūs ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų, įvairių konkursų laureatai, koncertavę geriausiose pasaulio scenose. Ne vienas atlikėjas turi nusipelniusių artistų vardus, pedagoginius ir mokslinius laipsnius. Tai itin vertinga Ukrainos ambasadoriaus B. Klimčuko dvasinė dovana mažo bažnytkaimio mokyklai.
„Daugeliui mokyklos ir miestelio bendruomenės narių Voluinės srities filharmonijos kolektyvų koncertas – vienintelė proga gyvenime išgirsti ir pamatyti tokio aukšto lygio atlikėjus. Tai ir džiaugsmas, ir padėka“, – Bazilionų vidurinės mokyklos bendruomenės vardu B. Klimčukui oficialiame laiške rašė direktorius R. Gorys.
Tad kiek gi mokyklų galėtų pasidžiaugti tokiu užsienio šalių ambasados dėmesiu? O tas dėmesys nėra atsitiktinis: tvirtus Bazilionų miestelio įsikūrimo pagrindus padėjo ukrainiečiai – vienuoliai bazilijonai, pakviesti į šią vietovę, tada vadintą Padubysiu, žemvaldžių brolių Beinorių 1748–1749 metais. Ši vietovė tapo vienintele vieta pasaulyje, įamžinusia vienuolių vardą – miestelis vadinasi Bazilionai. Vienuolių pastatyta bažnyčia ir dabar turi vienintelį tokį Lietuvoje titulą – Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia. O mokykla rūpinasi ne tik miestelio įkūrėjų ukrainiečių – vienuolių bazilijonų įamžinimu ir pagerbimu. Taip pat ieško ir šiam kraštui nusipelniusių čia gimusių ar dirbusių asmenų.
X tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ tema „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas bažnyčios istorijoje“ 2011 m. spalio 6–8 d. vyko Lesės Ukrainkos nacionaliniame Voluinės universitete (Lucke). Pradėjus organizuoti šią konferenciją, o vėliau ir talkinant organizaciniame darbe, ne kartą teko lankytis Lucke, susitikti su Voluinės srities gubernatoriumi (administracija Lucke) B. Klimčuku. Būtina pažymėti, kad lėšų konferencijai skyrė gubernatorius B. Klimčiukas. Vienos iš kelionių į Lucką metu 2011 m. balandžio 8 d., B. Klimčiukas pakvietė į Lucko Šv. Petro ir Povilo katalikų katedroje jo surengtą koncertą, kuriame be vargonų muzikos dainavo Ukrainos nusipelniusi artistė Zoja Kamaruk, akomponuojant Igorio Stravinsko premijos laureato styginių orkestrui „Kantabile“ (vadovas Tovyjus Rivecas). Įdomu tai, kad koncertą vedė lotynų apeigų katalikų vyskupas Markijanas Trofimiakas, plačiai pristatydamas kompozitorius ir atliekamus kūrinius. Po koncerto B. Klimčukas, dėkodamas atlikėjams, užsiminė ir apie Lietuvą, Bazilionus, kur beveik prieš šešerius metus koncertavo Z. Komaruk ir kiti atlikėjai, Bazilionų mokyklą, kurioje saugoma ir vertinama ukrainiečių atmintis. Tad garsas apie Bazilionų mokyklą plinta toliau.
Bazilionų mokykla išgarsėjo Ukrainoje, ypač tarp vienuolių bazilijonų, kai 2009 m. buvo pastatyta didžiulė (beveik 4 m aukščio) ąžuolinė skulptūrą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Ją pašventino ne tik Lietuvos, bet ir iš Ukrainos atvykę kunigai. Tai buvo pirmoji skulptūra ukrainiečiams Lietuvoje ir pirmoji pasaulyje vienuoliams bazilijonams.
Tad Bazilionų vidurinė mokykla, kurioje dirba savo kraštą mylintys, tradicijas saugantys ir puoselėjantys pedagogai, energingo ir iniciatyvaus direktoriaus Rimanto Gorio vadovaujami, atlikdami itin svarbius darbus, liudija, kad ir maža nedidelio bažnytkaimio mokykla gali padaryti stebuklų.
Mokykloje atidaryta Barboros Mejerytės literatūrinė klasė-muziejus
Bazilionų mokykla, gebėjo 2007 m. išleisti mokytojos, vertėjos ir rašytojos Barboros Mejerytės (1898 12 15 (3)–1982 01 01) romaną „Jonė“, 2008 m. pristatytą Vilniuje Beatričės Grincevičiūtės muziejuje.
Mokyklos direktorius R. Gorys pagarbiai kalba apie romano mecenatus: Šiaulių rajono savivaldybę, UAB ,,Mobusta“ direktorių Vytautą Motiejūną, Šiaulių miškų urėdijos urėdą Stasį Pališkį, Šiaulių ROTARY klubą, Šiaulių SAULĖS ROTARY klubą, B. Mejerytės sūnėną Sigitą Mejerį, Robertą Petrauską.
Dar iki pasirodant romanui, kai kurios jo dalys buvo verčiamos į kitas kalbas, mokykloje vyko meninio skaitymo ir piešinių konkursai, rengiami susitikimai. Tad B. Mejerytė Bazilionų vidurinės mokyklos mokiniams ir į mokyklą atvykstantiems svečiams tapo svarbia, reikšminga asmenybe.
Tai pagarbai įprasminti 2012 m. gruodžio 14 d. Bazilionų vidurinėje mokykloje atidaryta rašytojos Barboros Mejerytės literatūrinė klasė-muziejus. Muziejaus atidarymas – tai atsiliepimas į LR Seimo nutarimą 2012-uosius paskelbti Muziejų metais. Pagrindinis Muziejų metų programos tikslas – atkreipti valstybės ir visuomenės dėmesį į muziejų vykdomą svarbią misiją saugoti kultūros ir istorijos vertybes bei šviesti visuomenę.
Konferencija „Išminties žodžių prasmė atminties šviesoje“
Barboros Mejerytės literatūrinės klasės-muziejaus atidarymo proga organizuota konferencija „Išminties žodžių prasmė atminties šviesoje“. Tai renginių ciklo, pradėto 2003 m. apie vieną iš Bazilionų krašto šviesulių – Barborą Mejerytę – veiklos tąsa. Mokyklos klasės-muziejaus idėjos generatorius Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius R. Gorys, mecenatas B. Mejerytės sūnėnas Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas.
Juostelę perkirpti pakviestas B. Mejerytės sūnėnas Sigitas Mejeris. Klasėje prieš akis atsivėrė penki didžiuliai stendai su istorinėmis nuotraukomis, kuriose ne vienas renginio dalyvis galėjo išvysti ir save, B. Mejerytės asmeniniai daiktai…
Renginio vedėjas R. Gorys pristatė į konferenciją atvykusius svečius: S. Mejerį; Šiaulių r. savivaldybės atstovus – Kultūros skyriaus vedėją Tomą Vaitkų, Švietimo ir sporto skyriaus vyresniąją specialistę Almą Sirienę, Socialinių reikalų centro direktorę Ireną Laurinaitienę, Šiaulių r. tarybos narį Vidmantą Šulčių, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios kleboną t. Pavlo Jachimecą OSBM, Šiaulių teritorinės ligonių kasos kontrolės skyriaus vedėją Dalią Ozolienę, Nepriklausomybės Akto signatarą, filosofą Romualdą Ozolą, menotyrininką prof. Vytenį Rimkų, Lietuvos kultūros fondo pirmininką Hubertą Smilgį, istorikę dr. Aldoną Vasiliauskienę.
Renginį pradėjo ketvirtos klasės mokinė Audronė Bagūnaitė (mokytoja Sabina Gorienė), pritariant vargonėliais, atlikusi psalmę „Kaip ištroškusi elnė“. Po kiekvieno pranešimo muzikinius numerius vargonėliais atliko Austėja Marcinkevičiūtė (mokytojas Arvydas Marcinkevičius) arba A. Bagūnaitė, keletą sudėtingų kūrinių kartu atliko abi jaunosios muzikantės.
R. Gorys vaizdžiai, su humoru ir gilia pagarba pristatė kiekvieną pranešėją – tai nuolatiniai mokyklos svečiai, su kuriais jau daugelį metų bendraujama, tad yra ir apie ką kalbėti…
B. Mejerytės takais ir takeliais (vietoje susirgusio Europarlamentaro A. Saudargo) susirinkusius vedžiojo direktoriaus pavaduotoja mokytoja Irena Vaičiulienė, primindama 2003 metus, kai R. Gorys pasiūlė pasidairyti po aplinką. Taip Žalpeliuose buvo surasta 11 plonų sąsiuvinių ir tą savo tetos lobį A. Saudargas patikėjo mokyklai. I. Vaičiulienė džiaugėsi, kad mokyk-los muziejuje iš B. Mejerytės namų yra keletas autentiškų daiktų: stalelis, kėdė, knyginė, romano rankraštis sąsiuviniuose. Tikimasi, kad tų daiktų pagausės. B. Mejerytės literatūrinėje klasėje-muziejuje ir jos portretas 2008 m. nutapytas dailininkės Laimos Perminienės. I. Vaičiulienė kalbėjo apie B. Mejerytės vardo garsinimą, supažindino su mokyklos veikla, siekiant ugdyti tikrąsias vertybes ir akcentavo, kad B. Mejerytės gyvenimas ir veikla nebepriklauso tik jai vienai. Jos gyvenimas – tai tvirtai įmintos pėdos, į kurias gera įstatyti ir savo pėdeles.
Nepriklausomybės Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas, padovanojęs mokyklai savo asmeninę biblioteką, skaitė pranešimą „Šviesus Barboros Mejerytės siluetas „Sodyboje“ (tai nauja R. Ozolo knyga), pažymėdamas, kad liudijimai apie B. Mejerytę labai atitolę nuo jos pačios, tačiau šviesus B. Mejerytės siluetas jį lydi nuo pat vaikystės. Romanas ,,Jonė“ yra puikus ne tik menine prasme, bet ir išsamiai atskleidžia XIX a. II pusės–XX a. pr. gyvenimo aktualijas.
„Tai ką mokykla atrado, restauravo ir išleido – daugiau negu knyga“, – teigė filosofas. B. Mejerytė tarsi jungtis, apšviestas tunelis tamsoje, jungiantis anuos laikus su šviesėjančiais mūsų laikais. Dvasios stiprybė išplėtota tokiais vaizdais, kaip, pvz., pokariu partizanai vežami į Sibirą… ir pateikiama beveik Krėvės kalba (B. Mejerytės kalbos pajauta autentiška). „Tai ne tik istorijos prikėlimas, – sakė prelegentas, – bet ir istorijos kūrimas“.
V. Rimkus parašė knygą apie savo tėvą „Jaroslavas Rimkus – dailininkas, pedagogas, visuomenininkas“, kurią renginyje ir pristatė. Ši knyga – pa-minklas tėvui, susijusiam su Bazilionais: čia jis našlaitis augo, o atkentėjęs Sibiro kančias vėl gyveno Bazilionuose, Bazilionų kapinėse ir atgulė.
V. Rimkus priminė sudėtingą XX a. pradžią Lietuvoje: iš nebūties sukurta valstybė, išgyventi du karai, įvairūs praradimai. Tačiau profesorius akcentavo, kad mažos tautos neišnyksta – jos tvarko pasaulio eigą. Profesorius supažindino su savo tėvo J. Rimkaus gyvenimu ir veikla, aktualia kūryba, straipsniais įvairiais švietimo ir visuomenės gyvenimo klausimais, atsiskleidžiančiais knygoje.
A. Vasiliauskienės tema „Bazilionų išliktis: istorija, tradicija, dvasingumas“. Prelegentė akcentavo kaimo mokyklų išlikimo svarbą, kaip vieną iš būdų, palaikantį tautos šaknis. Priminė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM), 2017 m. minėsiančio 400 metų veik-los jubiliejų, svarbą Lietuvai ir Bazilionams. Supažindino su kelionėmis 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesiais į Vladimirą prie Kliazmos (180 km nuo Maskvos) ir ten atliktais naujais darbais įamžinant arkivyskupo Mečislovo Reinio vardą. Utenos krašto Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys – viena ryškiausių XX a. I pusės asmenybių Lietuvoje, turėjusių įtakos mokslo ir kultūros suklestėjimui, tautos dvasingumo stiprinimui.
Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys žengė kultūros paveldo pėdsakais. Jis džiaugėsi V. Rimkaus knyga, kuri visomis prasmėmis plati ir gili, apimanti kelias epochas ir geografiškai, ir istoriškai, ir asmenybėmis.
Prelegentas kalbėjo apie kultūros paveldo svarbą ir apie B. Mejerytės knygos „Jonė“ leidybą. Džiaugėsi turėjęs galimybę bendradarbiauti su Bazilionų vidurine mokykla, mokyk-los direktoriumi R. Goriu leidžiant romaną „Jonė“ ir dalyvauti knygai einant skaitančios visuomenės link. Pažymėjo, kad romanas „Jonė“ savo dvasia turi gilią užkoduotą lietuvišką dvasią, gamtos, tradicijų sampratą. Visos didžiosios nūdienos bėdos kyla dėl dvasinių nepriteklių. Pranešėjas turi vilties, kad B. Mejerytės „Jonėje“ atskleistos dvasinės vertybės grįš…
H. Smilgys džiaugėsi, kad per B. Mejerytę sužinota ir apie turtingą Bazilionų istoriją, akcentavo J. Basanavičiaus dėmesį, rūpestį dėl švietimo, kultūros, priminė, kad per 20 pirmosios nepriklausomybės metų Lietuvoje buvo atidaryta 1 200 mokyklų ir su skausmu apgailestavo, kad dabar tiek pat jų uždaryta. Taip pat džiaugėsi susitelkusia Bazilionų vidurine mokykla, spinduliuojančia prasminga veikla, ir jos kolektyvo nuostata – ši mokymo įstaiga turi išlikti – toks pavyzdys reikšmingas visai Lietuvai: mokykla savo darbais duoda impulsą turtingam dvasiniam miestelio gyvenimui.
Renginio pabaigoje atidaryta fotomenininko Rimgaudo Šlekio paroda. Nors R. Šlekys vilnietis, tačiau visa savo siela Bazilionų krašto žmogus, vaikystės ir paauglystės vasaras praleidęs pas močiutę kaime…
Bazilionų vidurinės mokyklos anglų ir rusų kalbų mokytoja Jūratė Ulvydaitė-Formanskė svečiams padovanojo po knygą „Ką mena takeliai“, skirtą B. Mejerytės 105-osioms gimimo metinėms (išleista 2011 m.). Tai ir biografiniai B. Mejerytės duomenys, ir autorės sukurti gilūs poezijos posmai. Vieną posmelį, išspausdintą knygos viršelyje pateikiame: „Klaidžiuos keliuos bėdas įveikti / visiems skirtingai lemta. / Ir per gyvenimą praeit / Tik su savais ramentais /“.
Bazilionų vidurinė mokykla jau kuria tolesnius veiklos planus, kuriuose meilė ir pagarba savo kraštui, istorijai, tautiškumui ir didžiulis dėmesys visoms dvasinėms vertybėms. Tai puikus ir sektinas pavyzdys.