Tarp asociacijos „Slėnis Nemunas“ tikslų vienas svarbiausių – tobulinti technologijų kūrimo ir perdavimo sistemą, stiprinant mokslo ir verslo ryšį agrobiotechnologijų ir bioenergetikos srityse. Dirbantieji žemės ūkyje skatinami taikyti mokslo naujoves, kuriant konkurencingus ūkius ir gerinant gyvenimo kokybę kaime. Siekiant šių tikslų siūloma plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – šiaudus, energetines žoles ir kitus biomasės išteklius bei gamybos atliekas. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ viena steigėjų – Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ vykdo projektą „Biomasės kaip atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimo biokuro gamybai inovacinės praktikos sklaida“. Šiai temai paviešinti numatyta skirti šešias glaustas publikacijas „Mokslo Lietuvoje“. Projekto tikslus ir uždavinius apibūdiname šioje pirmojoje publikacijoje. Projekto tikslams ir uždaviniams apibūdinti skiriama ši pirmoji publikacija. Mūsų pašnekovas – UAB „Investicijų tiltas“ generalinis direktorius Vidmantas Lapė, aptariamo projekto iniciatorius ir visuomeninis konsultantas.
Mokslo Lietuva. Gerbiamasis pone Vidmantai, kaip keliais glaustais sakiniais apibūdintumėte vykdomą projektą?
Vidmantas Lapė. Keliais sakiniais to padaryti neįmanoma, nepakaktų ir kelių pokalbių. Todėl apsiribosime tik viena projekte numatyta veiklos kryptimi: siekiame praktiškai per mokymus parodyti ir propaguoti naujausias biokuro paruošimo, gamybos, logistikos, panaudojimo energijos gamybai ir panaudoto biokuro atliekų ekologiško utilizavimo technologijas. Parengtos trys metodikos, kuriomis aprašoma biokuro gamyba iš gluosnių, šiaudų ir žolės biomasės. Mokslo ir studijų įstaigų mokslininkų parengtos metodikos aprėpia biokuro žaliavos parengimą, transportavimą ir sandėliavimą bei biokuro gamybą.
ML. Paminėjote tris metodikas biokuro gamybai iš gluosnių, šiaudų ir biomasės. Kaip jos pateikiamos ūkininkams ar kitiems biokuro žaliavos gamintojams, taip pat biokuro gamintojams?
V. Lapė. Pagal kiekvieną iš trijų metodikų rengiama po du parodomuosius bandymus (iš viso šeši) atrinktų ūkininkų ūkiuose ir asociacijos „Slėnis Nemunas“ eksperimentinėje bazėje. Parinkti ūkiai, turintys tokiam demonstravimui tinkamus įrengimus ir technologijas, seminarams pritaikytas patalpas ir organizacinę techniką.
Sudarytos sutartys su ūkininkais dviem gluosnių auginimo biokurui parodomiesiems bandymams ir vienam šiaudų perdirbimo į biokurą parodomajam bandymui. Pastarasis bandymas ir du biodujų gamybos parodomieji bandymai bus atlikti šio projekto pateikėjo eksperimentinėje bazėje. Bus surengta 53 lauko dienos ir 17 seminarų. Jų metu bus demonstruojami ekonomiškiausi, efektyviausi energetinių augalų auginimo, priežiūros, biomasės transportavimo, sandėliavimo ir perdirbimo metodai. Pagal kiekvieną iš trijų parodomojo bandymo metodikų rengiama po vieną lauko dieną žemės ūkio konsultantams, profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojams, kurie įgyvendina žemės ir miškų ūkio mokymo programas.
ML. Kas tuos mokymus veda ir kaip jie vyksta?
V. Lapė. Seminarus ir lauko dienas rengia VšĮ „Agroanalitinis centras“. Mokymai dalyvių patogumui rengiami trijuose – Vakarų, Vidurio ir Rytų regionuose. Kiekvienoje seminarų ir lauko dienų grupėje dalyvauja ne mažiau kaip po 12 dalyvių, manome, kad šiuose mokymuose iš viso dalyvaus ne mažiau kaip 480 dalyvių. Per seminarus ir lauko dienas ūkininkams platinamos parengtos rekomendacijos, kuriose pateikta biokuro žaliavos gamybos, parengimo perdirbti ir logistikos patirtis.
ML. Kalbame apie inovatyvų projektą , kuris įgyvendinamas „Nemuno“ slėnyje. Galutinė projekto sėkmė priklausys nuo to, kiek bus naudingas ūkininkams, o naudingas galės būti tik tada, jeigu projekte numatytais mokymais – seminarais ir lauko dienomis ūkininkai susidomės, patikės biokuro žaliavos auginimo ir paruošimo nauda. Žinant, kad toli gražu ne visi ūkininkai stačia galva linkę mestis į naujoves, o juos galima suprasti, nes išties kartais gal geriau užsiimti įprasta, tradicine, taigi patikima, veikla, negu imtis neišbandytų naujovių. Ką atsakytumėte skeptikams? Beje, kaip rinkotės lauko bandymų vietas?
V. Lapė. Sutinku, kad ne visi ūkininkai užsidegę noru ieškoti naujovių, kiti net neskaito kvietimų dalyvauti konkursuose, nes tai žemės žmonės, todėl juos tenka raginti. Vienus pažinojome iš anksčiau vykdytų projektų, kitus suradome internetu. Žodžiu, kvietėme dalyvauti konkurse. Nėra paprasta rasti ir sudominti tinkamą kaimo žmogų, nes jam tai papildomi rūpesčiai. Juk parodomojo projekto vykdytojas įsipareigoja priimti mokymuose dalyvaujančius žmones, įsileisti juos į savo ūkį prie įrengimų, vesti seminarą ar lauko dienas. Išlaidoms padengti skiriamos lėšos iš numatytų projekte.
Konkurso keliu rinkomės ūkininką ir vietą, kur galėtume atlikti parodomąjį bandymą. Energetinių gluosnių auginimo parodomieji bandymai vykdomi ūkininkų Donato Gusto (Kaišiadorių r.) ir Redo Klionovskio (Telšių r.) ūkiuose. Biokuro gamybai iš šiaudų seminarui ir lauko bandymams pasirinkome Liutaurą Šimėną, gyvenantį Anykščių rajone. Kodėl būtent jį? Projekte užfiksuota, kad išsikeltiems tikslams įgyvendinti būtinos tam tikros sąlygos: ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė privalo turėti savo laukus, auginti grūdines kultūras, taigi turėti šiaudų. Antra, privalo turėti reikiamą įrangą – granuliatorių, priekabą, traktorių. Teko siūlyti šias sąlygas atitinkamiems ūkininkams ir bendrovėms, sutikusiems dalyvauti viešajame konkurse, kurį organizavo „Slėnis Nemunas“.
ML. Už ką sumokate ūkininkui, priimančiam mokymų dalyvius?
V. Lapė. Sumokame nuomos mokestį už jo įrenginio eksploatavimą, iš dalies sumokame už jo išaugintą ir panaudotą žaliavą (šiaudus ar kitą biomasę). Tai nėra stebuklingi pinigai, bet per trejus mokymų metus, žiūrėk, 60 tūkst. litų susidaro.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas