Savo įspūdžiais apie Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro pastatą dalijasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas DANIŪNAS. Prieš tai architektas prof. Rolandas PALEKAS rektoriui pravedė dalykišką ekskursiją po pirmąjį naujojo pastato aukštą, supažindino su svarbiausiais architektūriniais ir konstrukciniais sprendimais.Mokslo Lietuva. Gerbiamasis rektoriau, kokį įspūdį Jums padarė naujasis Vilniaus universiteto bibliotekos pastatas – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras? Architektas Rolandas Palekas tik ką Jus detaliai supažindino su „naujagimio“ architektūrinėmis ir statybinėmis subtilybėmis, tad neabejotinai jau turite susidaręs savo nuomonę.
Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir architektas Rolandas Palekas
Alfonsas Daniūnas. Ką čia bepasakysi, įspūdis puikus, pastatas šiuolaikiškas. Dabar jauni žmonės nori plačių ir atvirų erdvių, laisvės, savarankiškumo, nepririšto prie bibliotekininko ar kito darbuotojo buvimo čia. Lankytojas šioje modernioje bibliotekoje jaučiasi nesuvaržytas, pakankamai savarankiškas. Visa tai yra, architektams pavyko įgyvendinti užduotį, kurios ir siekė.
ML. Šiandien, atidarymo dieną, vertiname architektūrą, kūrėjų požiūrį, džiaugiamės pirmuoju įspūdžiu, o kaip visa tai funkcionuos pamatysime ateityje. Tikriausiai dar teks palaukti?
A. Daniūnas. Kaip dar ne visai nuo tų dalykų nutolęs asmuo, didelę profesinio gyvenimo dalį dirbęs prie statybos konstrukcijų, manau, kad pats pastatas kaip architektūros kūrinys bus vertinamas gerai, bet Vilniaus universitetui tai bus ir nemenkas išbandymas. Pirmiausia reikės šį centrą išlaikyti, tad finansine prasme tai ne juokas, žinant, kaip universitetai finansuojami.
ML. Mintyje, ko gero, turite ir VGTU biblioteką, kuri Saulėtekio alėjoje po rekonstrukcijos duris atvėrė 2000 metų rugsėjį?
A. Daniūnas. Turime šiokios tokios modernios bibliotekos veikimo patirties. Štai daug kalbama, kad ši naujoji Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekyje veiks ištisą parą, bet ar daug kas tokį naktinį gyvenimą mėgsta? Mes turime naują VGTU biblioteką Saulėtekyje, kur jau daug metų taip pat galima dirbti ir naktį. Tuo naudojasi kai kurie šalia bendrabučiuose gyvenantys studentai, norintys ramybės, gal jų „kolegos“ kambariokai mėgsta linksmiau gyventi, tad bibliotekoje galima ta ramybe mėgautis. Vasarą visai gerai: kone su šlepetėmis gali nusileisti į biblioteką. Bet tokių naktinėtojų nėra daug, nors biblioteka nėra tuščia. Dauguma žmonių vis dėlto naktį nusiteikę miegoti.
ML. Ir ar reikia jauną žmogų kreipti į naktinį gyvenimo būdą? Tiesa, dabar mus užplūsta naujos mados, masiškai rengiamos muziejų naktys ir kitokie „prajovai“.
A. Daniūnas. Mes tokią galimybę studentams suteikėme. Čia studentų miestelis, žmonių nemažai, atstumai nedideli, bet šiais laikais šiame studentų miestelyje stinga tam tikros dvasios. Ir pasakysiu kodėl. Nėra bendruomenės ar bendrijos, kuri visus sietų. Studentai sėda į troleibusą ir laisvą laiką leisti mieliau važiuoja į miesto centrą.
ML. Trauka nukreipta į centrą ir Senamiestį?
A. Daniūnas. Taip. Truputį keistai atrodo, bet jaunimas susitikti su draugais, praleisti laisvalaikio iš studentų miestelio Saulėtekyje traukia centro link. Pilies, Vokiečių gatvės Senamiestyje yra gyvi traukos centrai. Sunkiausia, ką reikia studentų miestelyje padaryti – tai sukurti traukos vietas. Vien gerų norų maža, nes mes rūpinamės studijomis, mokslu, o socialiniai, laisvalaikio reiškiniai paliekami savieigai.
ML. Vykstant Senamiesčio regeneracijos darbams baimintasi, kad ši vertingiausia miesto dalis vakarais nevirstų vien snaudžiančiu muziejiniu Vilniumi, kuriame užsidarius parduotuvėms, kitiems traukos objektams vakarais gyvenimas apmiršta. Kai kuriose Europos miestuose taip yra nutikę. Vilniuje to pavyko išvengti, bet nelabai kas rūpinosi Studentų miesteliui įpūsti gyvybės. Atrodė, kad savaime čia pulsuos gyvenimas. Gal šią funkciją atliks Vilniaus universiteto bibliotekos naujasis Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras?
A. Daniūnas. Gal, bet kol kas tos dvasios Saulėtekyje nesijaučia. Vargu ar būtų tikslinga šiais papildomais rūpesčiais apkrauti universitetų vadovus. Reikia perprasti jaunimo psichologiją. Mokslas, žinios naujajame bibliotekos pastate savo vietą atras, bet reikia telktis ir patį jaunimą. Ko jis norėtų? Būtų puiku, jei Saulėtekyje atsirastų sportui skirtų statinių, aikštynų. Tuos dalykus reiktų spręsti profesionaliai. Mano jaunystės laikais tarp geriausių ir blogiausių studentų nebuvo tokios didelės atskirties – kaip ir visuomenėje. Dabar atskirtis didžiulė, yra fantastiška jaunimo viršūnėlė, bet yra ir kitokio jaunimo. Mintyje turiu pirmiausia žinių siekį, motyvaciją, o ne visuomeniškumą.
ML. Sunku iš studentų reikalauti daugiau negu iš jų aplinkos. Juk sutiksite, kad mūsų universitetuose nėra akademinių bendruomenių, jos atsiranda tik rektorių ataskaitose ar proginiuose pranešimuose, kai kalbama apie laimėjimus.
A. Daniūnas. Visame pasaulyje skundžiamasi, kad vyksta susvetimėjimas, Lietuva jokia išimtis. Akademinę aplinką sudaro lygiai tokie patys žmonės.
ML. Visas problemas užkrauname ant studentų pečių, tarsi dėstytojai ir profesūra Saulėtekio dvasingumo kūrime visai neturėtų dalyvauti. Jeigu būtų gyvybinga akademinė bendruomenė, vieni kitiems būtų įdomūs, rinktųsi į savo renginius jaunesni ir vyresni dėstytojai, veiktų profesorių ar alumnų klubai, gal ir kiti panašūs dariniai. Visa tai ir formuotų dvasią, kurios trūkumą pastebite.
A. Daniūnas. Tokių darinių bus, bet reikia kritinės masės, kad ta dvasia rastųsi. Gal naujajame Vilniaus universiteto bibliotekos pastate dirbantiems darbuotojams ir pavyks iškeltus tikslus įgyvendinti. Linkiu, kad pavyktų. Vis dėlto čia studentiškas arealas ir daugiausia nuo jaunimo priklausys, kaip funkcionuos ir naujasis bibliotekos statinys.
O kalbant apie naująją architektūrą galiu pasakyti, kad vieną kartą neapsiribota kalbomis, bet imta ir kai kas reikšmingo padaryta aukštajam mokslui. Sunkiai, bet padaryta. Svarbiausia, kad pastatytas labai netradicinis statinys, ne kokia laboratorija, bet visai kitoks mokslo ir kultūros reiškinį simbolizuojantis objektas. Ne viena statyba vyko ir vyksta Saulėtekyje, bet čia visai kas kita, pradedant nuo paskirties. Pradžia gera, o nuo pradžios daug priklauso.
ML. Leiskite palinkėti, kad ir Gedimino technikos universiteto studentai aktyviai dalyvautų naujojo Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro gyvenime.
A. Daniūnas. Pamatysime, kaip tie studentai įsijaus į naujas bibliotekos galimybes. Dažnai įsitikinu, kad jiems pakanka virtualios erdvės. VGTU mes leidome nemažai „popierinių“ knygų, bet pamažu perėjome prie elektroninių. Jos pigesnės, iškart pradėta pirkti daugiau. Žinoma, grožinės literatūros knygą man maloniau skaityti tradiciniu „popieriniu“ pavidalu, bet moksliniam straipsniui visiškai pakanka elektroninio pavidalo, kuris sutaupo ir vietos. Daug kas keičiasi mūsų gyvenime.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas