KLASIKINĖS MECHANIKOS ISTORIJOS TYRIMAI

Donata Kulviecaitė

Klasikinės mechanikos istorijos tyrimai Lietuvoje siejami su prof. habil. dr. Liubomiro Kulvieco moksline veikla.
2013 m. sausio 16 d. Liubomirui Kulviecui būtų sukakę 85-eri. Tą dieną Lietuvos Technikos bibliotekoje įvykusioje parodoje pateikta L. Kulvieco mokslinė biografija, monografija „Laiko samprata klasikinėje mechanikoje“ (2007), vadovėlio „Klasikinė mechanika“ (2001) fragmentai, nuotraukos iš asmeninio archyvo.Kiti stendai skirti L. Kulvieco mokslinių straipsnių „Du nepastebėti I. Niutono mokslinio palikimo momentai“ (1994), „Pagreičio sistemizacija I. Niutono moksliniuose darbuose“ (rusų k.), „Apie greičio sąvoką“ (rusų k.), knygos „Fizikos ir matematikos istorijos fragmentai“ (2012) analizei.
Parodos atidarymo proga kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto prof. habil. dr. Libertas Klimka ir prof. Antanas Kiveris.

Meninėje programoje grojo mokytojo eksperto Prano Dapšausko trombonų kvintetas. Jis atliko Karlo Marijos fon Vėberio, Johano Bramso, Mocarto kūrinius, dvi Algimanto Raudonikio dainas padainavo prof. Antanas Kiveris.
2008 m. minėjome prof. L. Kulvieco gimimo 80 sukaktį. Šis jubiliejus buvo pažymėtas Lietuvos edukologijos universitete knygos „Liubomiras Kulviecas – žymus XX amžiaus mokslo istorikas“ pristatymu. 2012 m. minėjome Izaoko Niutono veikalo „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ – PRINCIPIA MATHEMATICA – 325 publikavimo metines. Šiai mokslinei sukakčiai paminėti Vilniuje išleista knyga „Fizikos ir matematikos istorijos fragmentai“ (2012), skirta Izaokui Niutonui atminti. Knygų globėja – Lietuvos Nacionalinė UNESCO komisija, Juozo Kazicko šeimos fondas, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas.

Pagreičio sistematizacija – Izaoko Niutono mokslinis nuopelnas. L. Kulvieco straipsnyje „Du nepastebėti Izaoko Niutono mokslinio palikimo momentai“ (1994) atkreipiamas dėmesys į du mokslo istorikų iki šiol nepastebėtus Izaoko Niutono mokslinės kūrybos momentus, susijusius su mechanikos istorija. Vienas jų – tai faktas, kad fundamentalioji kinematikos sąvoka – pagreitis ir ją žymintis terminas (acceleratio) buvo įvestas į mechaniką ne XIX a. viduryje, kaip iki šiol tvirtinama mechanikos istorijos veikaluose, bet XVII a. Izaoko Niutono traktate „Gravia in Trochoide Descendentia“ (1670), o po to – jo garsiame veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (PRINCIPIA MATHEMATICA (1687 m.)).

Antras momentas – tai aplinkybė, jog žymus I. Niutono II dėsnis (LEX II) yra teisingas teiginys PRINCIPIA sistemoje tik tada, kai „Vis motrix impressa“ (veikiančioji varomoji jėga) reiškia ne įprastinę fizikinę jėgą, bet jėgos impulsą.