Asta Križanauskienė, Vaidas Palinauskas, Tatjana Ježova, Rita Kazlauskienė, Rasa Bernotienė ir Gediminas Valkiūnas
Gamtos tyrimų centras, Ekologijos Institutas
Turbūt daugelis iš mūsų esame girdėję apie maliariją ir žinome, kad tai infekcinė, kraujasiurbių uodų pernešama ir parazitinių pirmuonių sukeliama liga, plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Lietuvoje žmonės maliarija neužsikrečia, tačiau ar žinote, kad kiekvienais metais maliarija suserga daugiau kaip 200 milijonų, o miršta daugiau kaip 1,5 milijono žmonių, iš kurių daugiausia vaikai iki penkerių metų. Vis dažniau keliaujame atostogauti į šiltuosius kraštus, todėl reikėtų žinoti, kad kasmet maliarija suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš kurių vienas procentas miršta. Ši liga ne tik neigiamai veikia daugelio tropinių ir subtropinių regionų visuomenės sveikatą, bet ir ekonominį šių šalių vystymąsi, tad visiškai suprantama, kad maliarijos prevencija ar visiškas eliminavimas yra vienas iš svarbiausių nūdienos biomedicininių tyrimų tikslų. Daugelyje pasaulio šalių, taip pat kaimyninėse Skandinavijos šalyse, aktyviai vykdomi maliarijos tyrimai.Maliarijos tyrimų istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje, kai Prancūzijos kariuomenės gydytojas Čarlzas Luisas Alfonsas Laveranas (Charles Louis Alphonse Laveran, 1845–1922) sergančių kareivių eritrocituose aptiko mažus keistus kūnelius – plazmodijus. Taip buvo surastas maliarijos sukėlėjas, Plasmodium genties kraujo parazitas. Vėliau britų mokslininkas, seras Ronaldas Rosas (Ronald Ross, 1857–1932) įrodė, kad šią ligą platina uodai. Už šį atradimą, 1902 m., jam buvo suteikta pirmoji Nobelio medicinos premija. Įdomu, kad R. Rosas padarė šį atradimą naudojant ne žmogaus, o naminio žvirblio maliarinį parazitą, kuris yra paplitęs ir Lietuvoje. Nuo to laiko paukščių maliarijos, ypač eksperimentinės krypties, tyrimai plėtojami įvairiose pasaulio laboratorijose, nes dėl nepaprastos paukščių bei jų kraujo parazitų rūšių gausos ir įvairovės, ši šeimininko-parazito sistema yra patogus ir efektyvus modelis fundamentiniuose, visame pausaulyje vykdomuose, maliarijos tyrimuose. Ne išimtis ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Pranciškaus Baltraus Šivickio parazitologijos laboratorija, kuri jau daugiau kaip 30 metų tiria paukščių maliarinius ir jiems giminingus kraujo parazitus. Paukščių maliariniai parazitai plačiai paplitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Mažai kas žino, kad daug jų rūšių galima rasti Vilniaus bei kitų Europos sostinių parkų sparnuočių kraujyje. Žmogui šie parazitai nepavojingi, bet sukelia rimtų paukščių ligų. Per kelis dešimtmečius P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje buvo sukauptas didelis tradicinių parazitologinių žinių bagažas, aprašyta ne viena dešimtis mokslui naujų paukščių kraujo parazitų rūšių, atlikta daug originalių eksperimentinių tyrimų, o praėjusio dešimtmečio pradžioje šioje laboratorijoje buvo pradėti vykdyti pažangūs molekuliniai tyrimai. Dabar laboratorijoje dirba jauni, gabūs ir entuziastingi mokslo darbuotojai, įgiję patirties garsiose užsienio mokslinių tyrimų laboratorijose.
Dažnėjantys zoonozinių infekcijų protrūkiai (visi prisimena paukščių gripą) daugelį pasaulio laboratorijų paskatino pradėti ar intensyvinti laukinių patogenų tyrimus padedančius suprasti, kas sukelia šeimininkų kaitą veikiančių naujų ligų atsiradimą. Tai aktuali šių dienų biomedicinos mokslų problema, tačiau nepaisant medicininės svarbos ir parazitų, kaip modelinių organizmų potencialo evoliuciniuose tyrimuose, maliarinių parazitų rūšių formavimosi procesų ypatumai iki šiol buvo menkai tiriami. Todėl P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje buvo inicijuotas, o vėliau, pagal Visuotinės dotacijos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“, finansuotas projektas „Maliarinių parazitų ir jiems giminingų hemosporidijų rūšių formavimosi mechanizmai“. Vykdant šią priemonę finansuojami tarptautinio lygio mokslininkų inicijuoti tyrimai, siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos mokslo pažangą bei konkurencingumą pasaulyje. Visuotinės dotacijos priemonei įgyvendinti 2009–2015 m. iš viso skiriama 120 234 000 litų, o nuo 2011 m. finansavimas skirtas jau daugiau kaip 70 aukšto mokslinio lygio projektų.
Pagrindinis P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje atliekamo projekto tikslas – taikant pažangius multidisciplininius tyrimų metodus, įgyti naujos informacijos apie maliarinių parazitų ir kitų jiems giminingų kraujo ligų sukėlėjų genetinės įvairovės išlaikymo bei rūšių formavimosi mechanizmus. Todėl 2011 m., bendradarbiaujant su Švedijos, Bulgarijos ir Rusijos, gerai pasaulyje žinomų ornitologinių stočių ir molekulinių laboratorijų mokslininkais, laboratorijoje Vilniuje pradėti ekologiniai, genetiniai, genominiai tyrimai ir novatoriški eksperimentinių tyrimų darbai. Patys pažangiausi projekto aspektai yra 1) kontroliuojami hemosporidinių parazitų kryžminimo eksperimentai, padėsiantys suprasti blokuojančius kryžminimąsi tarp skirtingų genetinių linijų (selektyvus kryžminimasis ar hibridų disfunkcija) mechanizmus; 2) pavienių parazitų ląstelių lazerinė mikrodisekcija, palengvinanti kombinuotą molekulinę-morfologinę analizę, 3) sudėtinių branduolio žymenų naudojimas hemosporidinių parazitų kryžminimosi tyrimuose. Šis projektas – fundamentali mokslinė studija, padėsianti geriau suprasti mechanizmus blokuojančius genų srautą ir inicijuojančius hemosporidijų rūšių formavimąsi: tokia informacija labai svarbi norint suprasti ir prognozuoti naujų infekcijų atsiradimą ir užkirsti kelią naujų parazitinių ligų plitimui.
P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje įkurtas vienintelis Baltijos šalyse maliarinių parazitų biobankas, vykdomi maliarijos pernešėjų tyrimai, atliekami kontroliuojami laboratoriniai paukščių kraujo sporagyvių kryžminimosi eksperimentai, taikomi pavienių ląstelių lazerinio išskyrimo ir genominiai tyrimų metodai. 2013 m. vasarą Vilniuje bus organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Maliariniai parazitai ir kitos jiems giminingos hemosporidijos laukinėje gamtoje“ (žr. http://malariarcn.org/), kurios metu garsiausi mokslininkai dirbantys paukščių ir kitų laukinių gyvūnų maliarijos tyrimų srityje aptars aktualiausius parazitologinius klausimus, pasidalins naujais atradimais.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje atlikti tyrimai bus svarus įnašas ne tik evoliucinės biologijos, bet ir fundamentiniuose maliarinių parazitų tyrimuose bei taikomojoje parazitologijoje. Šis, pagal Visuotinės dotacijos priemonę finansuotas projektas prisideda prie aukšto mokslinio lygio tyrimų našumo didinimo bei studentų, mokslininkų ugdymo ir mobilumo skatinimo Lietuvoje.
