Kazimieras Ragulskis
Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą valstybės veiklą bei piliečių interesus. Prie tokių mokslo sričių tiktų priskirti lituanistiką, žmonių sveikatingumą, informacines technologijas, dinamines sistemas, mokslo „žvaigždžių“ ugdymą.
Didžiuliai fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimai verčia pereiti nuo atskirų mokslo sričių diferencijavimo prie integravimo. Iki praėjusio amžiaus antros pusės atskiros mokslo sritys, kaip matematika, fizika, chemija, biologija, technika, medicina, humanitariniai bei socialiniai mokslai ir kt. vystėsi atskirai, mažai kontaktuodami tarpusavyje. Nuo XX a. pabaigos at-skiros mokslo sritys suartėja, dėl ypač sparčiai besivystančių daug kur yra bendrų ar artimų atskiroms mokslo sritims teorinių ir eksperimentinių metodų ir priemonių.Lituanistikos mokslai – lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Remiantis fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimais, lituanistikos mokslas – lietuvių kalbos, archeologijos, tautosakos, istorijos, kultūros paveldo ir kiti tyrimai – įgyja realų pagrindą pagrindą dar labiau intensyvėti. Mokslui tenka atlaikyti besivystančios civilizacijos ir globalizacijos iššūkius, todėl privalome atitinkamai reaguoti. Pirmiausia – duoti atkirtį kai kurių jėgų norui ištrinti lietuvių tautos ir valstybės vardą. Reikia pagrįsti tautinės mažumos apibrėžimą. Mat daug kur tautine mažuma yra tik tokia tautinė grupė, kuri neturi bazinės valstybės. Daugelyje Afrikos šalių sava europiečių kilmės gyventojų mažuma laikoma kolonistų palikuonimis ir jiems taikomos kai kurios diskriminacijos.
Taip pat turime pagrįsti, kodėl Lietuvai tikslinga orientuotis į asociaciją su Šiaurės valstybėmis. Mažų valstybių asociacija su didelėmis valstybėmis daugeliu atvejų reiškia mažos tautos ir valstybės spartų spartų išnykimą.
Pagaliau kaip galima toleruoti at-skirų tautinių mažumų partijas, kurios pasivadina savo tautų vardais?
Reikia skirti tautos ir valstybės juodintojus nuo sveikos ir teisingos kritikos vykdytojų.
Žmonių sveikatingumo mokslas – tai žmonių fizinė ir dvasinė sveikata, kuri turi būti suprantama kaip sveika gyvensena, gera psichologija. Į šią sąvoką turi tilpti siekis atskleisti talentus, tuo pačiu ugdyti piliečius tikrais Lietuvos patriotais, altruistais karjeristais.Būtina kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu, nikotino ir narkotikų naudojimu, taip pat kovoti prieš apsišaukėlius, gydančius žmones ir platinančius netinkamus šiam tikslui metodus ir priemones.
Informacinių technologijų mokslas, kuris remiasi skaičiavimo technika, fundamentinių mokslų laimėjimais, žaibiškai plinta visur ir tampa galingu pagalbininku visose žmogaus veiklos srityse nuo tiksliųjų ir technikos iki humanitarinių, socialinių, menų mokslų.
Dinaminių sistemų mokslas paremtas fundamentinių ir technikos mokslų pasiekimais. Vystosi sparčiai, nes žmonijos veiklos sritys skverbiasi į vis mažesnius ir didesnius išmatavimus bei svorius, į vis mažesnius ir didesnius greičius bei kitus parametrus. Dinaminėmis sistemomis yra laikomos tokios, kurios erdvėje ir laike kinta, juda. Žmonija gyvenime ir moksle visur turi reikalą su dinaminėmis sistemomis, nes gyvoji ir negyvoji gamta bei dirbtiniai objektai yra nuolatinio kitimo būsenos. Tas galioja ne tik materialiems objektams, bet ir ekonomikoje, žmonių socialiniame gyvenime, žodžiu, visur. Įvairios prigimties dinaminės sistemos turi daug bendrų reiškinių ir savybių. Todėl ši sritis taip pat yra globalinė.
Talentingų žmonių intelektinis ugdymas tampa vis aktualesnis, nes fizinio darbo dalis žmonijos veikloje sparčiai mažėja. Tampa aktualu valstybėje turėti specialistus „žvaigždes“ visose srityse (sporte, mene, chirurgijoje ir t. t.). Ypač aktualu išvystyti talentus iki pasaulinio lygio mokslo žvaigždžių.
Paminėjau keletą mokslo sričių, kurias pagal jų globalų vaidmenį valstybėje reikėtų labiau puoselėti, spartinti visapusišką pažangą.
Investicijos ir inovacijos yra aktualios šalies sėkmingai veiklai.
Reikia kuo daugiau pritraukti investicijų ir įgyvendinti inovacijų, smarkiai plėsti vidutinį žmonių sluoksnį. Aišku vien Lietuvos mokslininkų sukurtomis inovacijomis galima užpildyti tik nedidelę dalį pramonės. Tačiau mokslo darbuotojai gali ir privalo daug prisidėti prie perspektyvių, užsienyje sukurtų inovacijų pritaikymo Lietuvoje.
Galima pateikti daug pavyzdžių. Užsienyje sukurtos technologijos įvairias medžiagas – buitines ir kitokias atliekas, durpes, sapropelį – perdirbti į skystį, dujas ar miltelius. Jos tampa naudingos energetikoje, ekologinių trąšų gamyboje ir kitur.
Kelių hektarų žemę intensyviai panaudojant, pavyzdžiui, auginant sraiges, sliekus, žuvis, žvėrelius, grybus, kai kuriuos augalus, gaunamas geras pelnas. Čia galima įdarbinti ypač daug darbuotojų, apjungiant juos ne kolūkinio tipo, o kooperacijos pagrindais. Palyginus su pramone, toje veikloje reikalingos daug mažesnės investicijos. Tai sudaro galimybę sparčiai išauginti vidurinį pagal pragyvenimą žmonių sluoksnį, apsaugoti žmones nuo emigracijos.
Dėl to yra tikslinga ES gaunamas lėšas skirti ne turtingųjų turtinimui, o neturtingų rėmimui, kad išaugintume kuo daugiau pasiturinčių žmonių.
Pasaulyje daugybė galimybių lengvomis sąlygomis gauti investicijų ir kreditų. Lietuvoje vystytina anhidridų išgavimo pramonė, cemento ir aukštos kokybės stiklo gamyba. Svarbu statyti giluminį uostą, tobulinti geležinkelio ir kelių transportą, panaudoti išvogtų-privatizuotų gamyklų tuščius pastatus naujai gamybos veiklai, rūpintis daugybe kitų projektų. Lietuva turi galimybių tapti labai pažangia valstybe, ir tai bus mobilizuojantis veiksnys emigrantams grįžti namo.